Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (trys veikos) bei BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. B. priklausančio turto pagrobimo) laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl Z. M. ir V. R. priklausančio turto pagrobimo) laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti M. A. priklausantį turtą) laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti L. S. priklausantį turtą) laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl A. S. priklausančio turto pagrobimo) laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Priteista solidariai iš M. K. ir M. L. nukentėjusiajai N. B. 280 Lt turtinės žalos atlyginimo. Priteista iš M. K. nukentėjusiajai V. R. 992,25 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. L., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 6 d., apie 00 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. L., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, kelyje A-10 Ryga-Pasvalys-Panevėžys, M. K. pribėgus prie kelkraščiu einančios nukentėjusiosios N. B., sugriebus N. B. už rankos, pasukus į save ir papurškus į akis ašarinių dujų, ją pastūmus ir pargriovus ant žemės bei dar kartą papurškus į akis ašarinių dujų, N. B. nuo peties nuplėšė ir pagrobė nukentėjusiajai priklausančią 100 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 20 Lt vertės pinigine, 280 litų, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „NOKIA“, bendros 10 Lt vertės vaistais, bendros 15 Lt vertės trimis buto raktais, bendros 12 Lt vertės dviračio, spintos ir bufeto raktais, o taip pat iš rankų ištraukė ir pagrobė 5 Lt vertės pirkinių krepšį su jame buvusiais maisto produktais, t. y. 2,5 kg lašinių, bendros 30 Lt vertės, ir 2 kg pomidorų, bendros 8 Lt vertės, kuriuos po to padavė M. L., kuris pagrobtą turtą nunešė į jų laukusį automobilį.

Be to, M. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 6 d., apie 3 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pribėgęs prie gatve einančių nukentėjusiųjų Z. M. ir V. R., papurškė joms į akis ašarinių dujų, suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai Z. M. į krūtinę parvertė ją ant šaligatvio, padarydamas dešiniojo momens minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas dešiniajame momenyje ir dešiniajame sėdmenyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nuplėšė Z. M. nuo peties ir pagrobė pastarajai priklausančią 60 Lt vertės rankinę ir joje buvusias dvi pinigines, bendros 40 Lt vertės, 7 litus ir du namų raktus, bendros 14 Lt vertės, o po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, traukdamas nukentėjusiajai V. R. iš rankų rankinę parvertė ją ant gatvės ir suduodamas smūgius kojomis į įvairias kūno vietas bei padarydamas dešiniojo peties, juosmens minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame ir kairiame keliuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, išplėšė nukentėjusiajai V. R. iš rankų ir pagrobė pastarajai priklausančią 150 Lt vertės rankinę, joje buvusią 45 Lt vertės piniginę su 140 litų, 5 eurais (17,25 Lt), 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, 10 Lt vertės namų raktą ir 15 Lt vertės užrašų knygelę, padarydamas nukentėjusiajai Z. M. 121 Lt turtinės žalos ir nukentėjusiajai V. R. 927,25 Lt turtinės žalos.

M. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 7 d., apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m. parke, pavartodamas ir grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, o būtent sugriebdamas ranka už gerklės ir padarydamas odos nubrozdinimus kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei žodžiu grasindamas užmušti, reikalavo nukentėjusiojo M. A. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau svetimo M. A. priklausančio turto nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis M. A. pasipriešino ir nuo M. K. pabėgo.

M. K. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 7 d., apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, priėjęs prie šaligatviu einančios nukentėjusiosios L. S., įrėmė jai į dešinį šoną tiksliai nenustatytą daiktą, liepdamas tylėti, nes kitaip nužudys, pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios L. S. rankinę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji L. S. šoko į kelio važiuojamąją dalį prieš važiuojantį automobilį ir pabėgo.

Be to, M. K. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. liepos mėn. 7 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pribėgęs prie gatve einančios nukentėjusiosios A. S., sugriebė už nukentėjusiosios turėtos rankinės, kurią traukdamas pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausančią 40 Lt vertės rankinę, su joje buvusiais 10 litų, 14 Lt bendros vertės dviem namų raktais ir bendros 20 Lt vertės penkiomis tabletėmis vaistų „Ritmonormas“, padarydamas nukentėjusiajai A. S. 84 Lt turtinės žalos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo M. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, o taip pat jam teisingai paskyrė bausmę. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neginčija, nesutinka tik su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo ją švelninti, taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta kad, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, M. K. asmenybę ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. K. per labai trumpą laiką (nuo 2013 m. liepos 6 d. 00.30 val. iki 2013 m. liepos 7 d. 19 val.) padarė net penkias tyčines apysunkes nusikalstamas veikas nuosavybei. Trys iš M. K. padarytų nusikaltimų (plėšimai) yra baigti, du nusikaltimai (plėšimai) nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. K. iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau buvo du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskutiniu 2013-03-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2013-04-02) jis buvo nuteistas taip pat už nusikaltimą nuosavybei (vagystę), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis pagrįstai BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis dar yra kaltinamas svetimo turto realizavimu pagal BK 189 str. 1 d. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. K. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje elgiasi nepriimtinai, jo gyvenimo būdas smerktinas – jis pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, teisės ir moralės normas, yra socialiai pavojingas, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl anksčiau jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistajam M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmių dydžius, įvertino tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia. Taigi teismas, parinkdamas bausmės dydį, jau atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pagrindu švelninti nuteistajam bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos jo įvykdytų nusikalstamų veikų padarymui ir vieną veiką (N. B. priklausančio turto pagrobimą) padarė veikdamas bendrininkų grupe. Duomenų, kad nuteistasis dėl girtumo būtų nesuvokęs ką daro, byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių laikyti aiškiai per griežtomis ar neteisingomis. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, ir prie paskirtos griežčiausios dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik po nedidelę dalį už likusias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių. Todėl nuteistajam paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta ar neteisinga. Taigi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam M. K. švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kolegija nenustatė. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į M. K. ketinimus dirbti bei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir tuo pagrindu švelninti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu galima tik esant visoms BK 64¹ str. įtvirtintoms sąlygoms. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju apylinkės teismas jokio procesinio pažeidimo, netaikydamas M. K. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatų ir nesutrumpindamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu, nepadarė, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Nors M. K. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, tačiau šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje buvo atliktas pilnas, o ne sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi esant tokioms aplinkybėms, taikyti nuteistojo M. K. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo ar netaikymo nuteistajam teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia, ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. atžvilgiu netaikė BK 75 str. nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip minėta, M. K. per labai trumpą laiko tarpą vieną po kitos padarė net penkias analogiškas, tyčines, apysunkes nusikalstamas veikas, viename epizode nustatyta, kad plėšimo metu nukentėjusiajai V. R. buvo suduota ne mažiau kaip 11 smūgių, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo siekiama materialinės naudos, nusikalstamos veikos padarytos M. K. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, o viename epizode dar ir veikiant bendrininkų grupe, be to, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, jo teigimu, jis dar yra kaltinamas svetimo turto realizavimu pagal BK 189 str. 1 d., naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien tai, kad apeliantas nori sukurti šeimą ir gydytis nuo alkoholizmo šiuo atveju nesudaro pagrindo jam taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam neužkerta kelio sudaryti santuoką, be to, nuteistasis bausmės atlikimo vietoje ir taip neturės galimybės vartoti alkoholio, todėl pataisos namuose praleistas laikas atitiks nuteistojo interesus įveikiant, kaip jis pat nurodo apeliaciniame skunde, jo priklausomybę alkoholiui.

M. K. apeliacinio skundo argumentai, kad kiti nuteistieji jam gali daryti blogą įtaką, šiuo atveju yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str., nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi teisę pataisos įstaigos administracijai pateikti motyvuotą prašymą dėl jo atskyrimo arba izoliavimo nuo kitų nuteistųjų.

Taigi atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 str. 2 d.), M. K. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.