- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-46-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-20832-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį už prie savęs laikytą narkotinę medžiagą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už automobilyje „BMW“ laikytą narkotinę medžiagą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. bei nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. (dvi paros).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: 2018 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0.951 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurią laikė su savimi iki 2018 m. gegužės 4 d., 14.06 val., sėdėdamas automobilyje „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, kol kratos metu policijos pareigūnai narkotines medžiagas rado ir paėmė.
2. Be to, K. K. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: 2018 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 3.566 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurią laikė (duomenys neskelbtini), naudojamo automobilio „BMW 318“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, iki 2018 m. gegužės 4 d., 18.15 val., kol kratos metu policijos pareigūnai narkotines medžiagas rado ir paėmė.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo K. K. gynėjas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą subendrintą bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir K. K. nuteisti galutine ne didesne kaip 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti. Nurodo, kad galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus, o tokia bausmė yra aiškiai per griežta. Nekyla abejonių, kad K. K. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi tarnybos prašymas buvo atmestas, o K. K. skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą). Atmetant tarnybos prašymą, teismui jau buvo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nusprendė, kad papildomų priemonių taikymas – gydymasis nuo alkoholizmo – padėtų maksimaliai išnaudoti galimybes taisyti Probacijos tarnybos įskaitoje esantį asmenį neizoliuojant jo nuo visuomenės. Ir tai pasiteisino, nes K. K. vykdo gydymo nuo alkoholizmo programą, dalyvauja visose jam parinktose Probacijos tarnybos priemonėse, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio nevartoja, dirba taksi vairuotoju, t. y. toliau nekelia jokios grėsmės sau, šeimos nariams, visuomenei ir jos nariams. Neatsižvelgta, kad K. K. jau daugiau kaip du metus vykdo nemažai teismo ir tarnybos jam skirtų įpareigojimų, turėjo kai kuriuos esminius asmenybės laisvės varžymus, yra dirbantis, gydosi nuo alkoholizmo ir šio gydymo nutraukimas jo asmenybei tikrai gali atsiliepti neigiamai. Byloje nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, pakitusį jo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą bei labai kritiškai vertinant savo elgesį, galėjo svarstyti galimybę jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė, nesutinkama tik su paskirta bausme bei prašoma laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad K. K. paskirta galutinė bausmė nėra per griežta.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad galutinė paskirta bausmė pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, galėjo būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, neatsižvelgta, jog nuteistasis jau daugiau kaip du metus vykdo nemažai teismo ir tarnybos jam skirtų įpareigojimų, o 2018 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas, o skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – gydytis nuo priklausomybės. Kolegija šiuos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. K. dvi naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, K. K. 2015 metais teistas dėl analogiško kaip ir nagrinėjamu atveju nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskiriant švelnią bausmės rūšį – baudą. Taigi K. K. nepateisino jam anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo, tinkamų išvadų dėl neteisėto savo elgesio nepadarė, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmę dėl kiekvienos naujos nusikalstamos veikos nustatydamas mažesnę nei vidurkis. Be to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti už naujus nusikaltimus skirtą bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Be kita ko, kolegija pastebi ir tai, kad K. K. naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę nusikalstamą veiką, apie nusikaltimų recidyvą užsiminta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl iš esmės turėjo būti pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau to nepadarius, nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo, sunkinti nuteistojo teisinės padėties apeliacinės instancijos teismas negali.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, esminę reikšmę galutinei griežtai K. K. paskirtai bausmei turėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Būtent prie jos buvo pridėta faktiškai mažiausia įmanoma dalis (tik 3 mėnesiai) nauju nuosprendžiu skirtos galutinės bausmės. Nors gynėjas advokatas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis jau daugiau kaip du metus vykdo nemažai teismo ir tarnybos jam skirtų įpareigojimų, vis dėlto tai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. BK 64 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Taip šiuo atveju ir buvo padaryta. Pagal BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalis, bendrinant bausmes galima pasirinkti tai daryti visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Šiuo atveju pasirinktas nuteistajam palankesnis dalinis bausmių bendrinimo būdas, pagal kurį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikta bausme laikytina visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, nepriklausomai nuo to, kiek bausmės vykdymo atidėjimo termino buvo suėję. Taigi šiuo atveju, kadangi atidėta neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik prie 4 metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį nauju nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės. Taigi nėra jokios galimybės K. K. nustatyti galutinę mažesnę nei 4 metų laisvės atėmimo bausmę kaip to prašo jo gynėjas apeliaciniame skunde.
8. Nuteistojo gynėjas mano, kad K. K. buvo galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Kolegija nagrinėjamu atveju nemato jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų K. K. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Kaip minėta, esminę įtaką galutinei bausmei turėjo kitu nuosprendžiu skirta bausmė, prie kurios buvo pridėta minimali dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Naujos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, dėl analogiško pobūdžio nusikaltimų K. K. teisiamas nebe pirmą kartą, naujas nusikaltimas buvo išaiškintas visiškai atsitiktinai, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, sulaikomas K. K. netgi bandė pabėgti (b. l. 1, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę nėra pagrindo.
9. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju K. K. skirta galutinė bausmė viršija 4 metus, todėl nėra sąlygų taikyti BK 75 straipsnį. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, K. K. ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, tačiau tai jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai K. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis gydosi priklausomybės ligą, dirba, tačiau šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas.
10. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurį pripažįsta teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.