Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Ž. K. (buvusiai V.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė Ž. K. yra šio buto nuomininkė. Rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė naudojosi teikiama elektros energija, todėl laikytina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Atsakovė už butui teiktą elektros energiją tinkamai nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2016‑05-14 iki 2017-09-15 susidarė 316,50 eurų skola už butui suvartotą elektros energiją, o laikotarpiu nuo 2016‑02-01 iki 2017-09-30 susidarė 8,10 eurų skola už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 punktą, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) arba daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.383 straipsniu, 6.384 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina 316,50 eurų skola už suvartotą elektros energiją ir 8,10 eurų skola už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją ieškovės naudai.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (324,60 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis, 0,23 euro komisinis mokestis ir 2,95 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai, iš viso – 18,18 eurų bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ž. K. (buv. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), 316,50 eurų skolą už suvartotą elektros energiją, 8,10 eurų skolą už bendrosioms gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (324,60 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,18 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, naudai.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas