Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-24 · Administracinė byla Nr. eI-776-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
eI-776-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01807-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Ž. Ž.
Kategorijos
  • 6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-776-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01807-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.; 6.6.2.; 38.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2015 m. vasario 10 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Ž. Ž. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Ž. Ž. 925,82 Lt (268,14 Eur) permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą.

Prašyme pareiškėja nurodo, kad Ž. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinto Europos tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/75/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašu, nuo 2006-09-03 buvo mokama išmoka vaikui už L. H. P., a.k. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog 2009-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriui Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos, skiriančios ir mokančios išmokas vaikams, informaciją, kad Ž. Ž. vaiko tėvas K. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirba Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinė Karalystė yra kompetentingoji valstybė mokėti išmoką vaikui už L. H. P.. Pabrėžia, kad atsižvelgus į Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos pateiktą informaciją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2009-05-27 įsakymu Nr. SP1-2132 Ž. Ž. nuo 2009-05-01 buvo nutrauktas išmokos vaikui mokėjimas už L. H. P., nes nė vienas iš vaiko tėvų nedirbo ir nevykdė veiklos prilyginamos darbui Lietuvoje, o vaiko tėvas K. J. P. dirbo Jungtinėje Karalystėje ir įgijo teisę Jungtinėje Karalystėje gauti išmoką vaikui už L. H. P.. Argumentuoja, jog 2009-11-16 Socialinės paramos skyrius iš Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos gavo informaciją, kad Jungtinėje Karalystėje K. J. P. išmoka vaikui už L. H. P. gali būti skirta nuo 2008-04-21. Teigia, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga įsipareigojo grąžinti susidariusią 925,82 išmokos vaikui permoką, tačiau ją pervedė Ž. Ž. vaiko tėvui K. J. P., o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-04-02 įsakymu Nr. SP1-1586 buvo pakeistas 2009-12-24 įsakymo Nr. SP1-5699 3 punktas ir paprašyta pačios Ž. Ž. iki 2013-07-01 grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nustatytą permokėtą 925,82 Lt išmokos vaikui sumą už L. H. P.. Tvirtina, kad permokėta piniginės socialinės paramos suma yra negrąžinta iki šiol, todėl prašo ją priteisti iš atsakovės.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai ir pranešta viešo paskelbimo būdu. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl išmokos vaikui permokos grąžinimo.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau ir Įstatymas). Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007-06-21 iki 2008-08-01) 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Pagal įstatymo 11 straipsnį, išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Ž. Ž. 2007-09-03 prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama skirti išmoką vaikui – L. H. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pildydama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-27 įsakymu Nr. A1-183 patvirtintą SP-3 formą, atsakovė grafoje „3.3. Ar bent vienas iš vaiko tėvų dirba arba gauna pensiją ar bedarbio pašalpą Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (išskyrus Lietuvą)“ pažymėjo „Taip“, ir nurodė, jog tas asmuo yra K. J. P., Anglija. Prie prašymo Ž. Ž. pridėjo Jungtinės Karalystės Biudžeto pajamų ir muito inspekcijos raštą, kuriame nurodoma, jog K. J. P. neturi teisės gauti vaiko pašalpos už P. L. H. ir G. Ž., nes Jungtinėje Karalystėje negyvena.

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-27 įsakymu Nr. A1-288 patvirtintas Europos tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau ir Tvarkos aprašas) nustato asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju, taisykles, kurios taikomos skiriant migruojančių asmenų šeimoms išmokas šeimai bei išmoką mirties atveju, pagrindinių institucijų, atsakingų už šių reglamentų nuostatų įgyvendinimą, funkcijas, jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą. Todėl spręstina, kad vertindama, ar atsakovei priklauso išmoka vaikui už L. H. P. ir kokia valstybė ją turi mokėti, pareiškėja privalėjo vadovautis nurodytu teisės aktu. Tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2006-10-12 iki 2009-05-06, t.y. Ž. Ž. 2007-09-03 prašymo padavimo metu) 6.6. punktas numatė, jog kai vienas iš vaiko tėvų gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą tik pagal vienos valstybės teisės aktus, o kitas iš vaiko tėvų pradeda dirbti, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje gyvena šeimos nariai. Jeigu valstybėje, kurioje mokama valstybinio socialinio draudimo pensija, paskirta tik pagal vienos valstybės teisės aktus, šeimai priklauso didesnė išmoka negu darbo vietos valstybėje, pensiją mokanti valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai darbo vietos valstybėje šeima nesikreipia. Kadangi vaiko L. H. P. motina Ž. Ž. yra našlės pensijos gavėja, o vaiko tėvas K. J. P. dirbo Jungtinėje Karalystėje, remiantis Tvarkos aprašo 6.6. punkto nuostatomis išmokos vaikui L. H. P. mokėtoja yra Jungtinė Karalystė. Spręstina, kad Lietuvos Respublika neturėjo prievolės mokėti atsakovei išmoką vaikui. Nepaisant teisinio reglamentavimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2007-09-13 sprendimu atsakovei nuo 2006-09-03 iki 2008-11-20 paskirta 97,50 Lt (t. y. po 0,75 MGL (minimalaus gyvenimo lygio)) kas mėnesį išmoka vaikui už P. L. H.. Pareiškėjos 2008-11-21 sprendimu atsakovei nuo 2008-11-20 iki 2023-11-20 paskirta 0,4 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio išmoka vaikui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2009-04-02 sprendimu laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-03-01 paskirta 0,4 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio išmoka vaikui už P. L. H..

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog aplinkybė, kad Lietuvos Respublika nėra išmokos vaikui už L. H. P. mokėtoja, paaiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2009-05-05 raštą Nr. 2579, kuriuo iš pareiškėjos prašoma Jungtinės Karalystės įstaigai suteikti informaciją apie Ž. Ž. teisę į išmoką vaikui Lietuvoje bei duomenis apie K. J. P. darbinę veiklą Lietuvoje. Paaiškėjus, jog vaiko tėvas K. J. P. dirba Jungtinėje Karalystėje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyrius 2009-05-27 įsakymu Nr. SP1-2132 nutraukė Ž. Ž. išmokos vaikui už L. H. P. mokėjimą nuo 2009-05-01. Vėlesniu 2009-12-24 įsakymu Nr. SP1-5699 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyrius nustatė, kad Ž. Ž. nuo 2008-05-01 iki 2009-05-01 viso permokėta 925,82 Lt išmokos vaikui suma už L. H. P., gim. 2005-11-20 ir pasiūlyta Jungtinės Karalystės kompetentingai įstaigai (HM REVENUE&CUSTOMS CHILD BENEFIT OFFICE) grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai permokėtą 925,82 Lt išmokos vaikui už L. H. P. sumą, pervedant ją į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą. 2013-02-28 raštu Jungtinės Karalystės kompetentingoji įstaiga informavo pareiškėją, jog permokos suma – 236,78 Didžiosios Britanijos svarai sterlingų, buvo grąžinti vaiko tėvui K. J. P., kadangi pervesti permokos sumą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą nėra galimybių.

Tvarkos aprašo 30 punkte reglamentuota, jog <...> jei išmokos šeimai Lietuvoje yra/buvo/privalo būti mokamos arba teisėto išmokos gavimo laikas dubliavosi su išmoka šeimai kitoje ES ar EEE valstybėje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo E 411 LT formos A ir B dalis arba E 001 formą (arba raštą) ir persiunčia Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Nustačiusi, kad Lietuvoje susidarė permoka, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga raštu informuoja šeimą apie susidariusią permoką, nurodydama tikslią permokos sumą, jos susidarymo priežastis, sprendimo apskundimo tvarką ir sąskaitą, į kurią privaloma grąžinti permoką. Išmokos gavėjui negrąžinus susidariusios permokos sumos per 3 mėnesius, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga parengia raštą į šeimos gyvenamosios vietos kompetentingą įstaigą dėl susidariusios permokos grąžinimo Europos Tarybos reglamente Nr. 574/72/EEB nustatyta tvarka ir persiunčia jį Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Remiantis Tvarkos Aprašo 34 punktu, jeigu kompetentingos įstaigos sumokėta išmokų gavėjui suma viršija tą, į kurią jis turėjo teisę, ji turi teisę prašyti kitos valstybės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam gavėjui, išskaityti permokėtą sumą iš gavėjui mokamų sumų pagal savo administruojamų teisės aktų tokiems atskaitymams nustatytas sąlygas ir terminus, tartum ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą pervesti kreditavusiai įstaigai.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Jungtinės Karalystė kompetentinga įstaiga, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2009-12-24 įsakyme Nr. SP1-5699 suformuotą pasiūlymą – grąžinti 925,82 Lt išmokos vaikui už L. H. P. permoką įvykdė, tačiau įvykdymo būdas buvo netinkamas, nes suma pervesta ne į pareiškėjos sąskaitą, o vaiko tėvui K. J. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Todėl spręstina, kad susidariusioje situacijoje pareiškėja turėjo teisę civilinio proceso tvarka reikšti reikalavimą dėl nepagrįstai įgytos permokos sumos vaiko tėvui K. J. P., o ne pakeisti permokos išieškojimo būdą ir reikalauti ją grąžinti Ž. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo 2013-04-02 įsakymu Nr. SP1-1586 pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2009-12-24 įsakymo Nr. SP1-5699 3 punktą ir prašyti Ž. Ž. iki 2013-07-01 grąžinti Savivaldybės administracijai permokėtą 925,82 Lt išmokos vaikui sumą.

Be to, Įstatymo (redakcijos galiojusios nuo 2012-01-01 iki 2014-05-17, t.y. 2013-04-02 įsakymu Nr. SP1-1586 priėmimo metu) 14 straipsnio 3 dalis numatė, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Analizuojant nurodytą teisės normą akivaizdu, jog tam, kad išieškoti permokėtą išmokos sumą, būtina konstatuoti išmokos gavėjo kaltę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju 2007-09-03 prašymu išmokai gauti kreipdamasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją Ž. Ž. nurodė, jog vaiko, už kurį prašė gauti išmoką, tėvas dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl permoka susidarė ne dėl atsakovės kaltės, o todėl, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, skirdama atsakovei išmoką vaikui, nesivadovavo Tvarkos aprašo nuostatomis. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir pripažįstant vaiko teisę į išmoką, vertintina ir tai, jog teisėto išmokos gavimo laikas nesidubliavo su išmoka vaikui kitoje ES ar EEE valstybėje, pati atsakovė iš Jungtinės Karalystės gavo neigiamą atsakymą dėl pašalpos vaikui skyrimo, kas papildomai leidžia laikyti atsakovės elgesį sąžiningu ir nepripažinti jos kaltės dėl susidariusios permokos.

Aukščiau išdėstytų teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas priteisti iš Ž. Ž. išmokos vaikui už L. H. P. 925,82 Lt permoką susidariusią laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-05-01 yra juridiškai nepagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė