Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-1496-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-1496-585/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00352-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1496-585/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00352-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios N. Š. firmos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundas dėl bankrutavusios N. Š. firmos kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi N. Š. firmai iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi N. Š. firmos bankroto administratore paskirta UAB „Lausona“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė teismui skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo paduoti ir panaikinti bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. įvykusiame pakartotiniame bankrutavusios N. Š. firmos kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti papildomas bankrutavusios N. Š. firmos bankroto administravimo išlaidas – 3 000 Eur, iš jų 1 500 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1 500 Eur kitos išlaidos; 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas užbaigus turto pardavimo procedūrą kreiptis į teismą su prašymu dėl N. Š. firmos pabaigos. Pareiškėjo nuomone, priimti nutarimai yra neteisėti ir pažeidžia kreditorių interesus. Bankroto administratorė, pardavusi įmonės savininkės N. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 9 500 Eur. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi nustatyta 5 000 Eur administravimo išlaidų suma, iš jų 2 400 Eur atlyginimas administratorei, atitinka administratoriaus atliktų veiksmų apimtis, protingumo ir sąžiningumo principus. Skundžiamu nutarimu patvirtintos 3 000 Eur papildomos administravimo išlaidos, galėtų būti skiriamos antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimams dengti. Pareiškėjas pažymėjo, kad administratorė, prašydama papildomų išlaidų, nurodė, jog administravimo išlaidos didintinos 3 000 Eur, nes administratorei reikia lėšų vykimui iš Vilniaus į Kauną aprodyti butą galimiems buto pirkėjams, taip pat administratorė ruošia pareiškimą teismui dėl iškeldinimo procedūros pradėjimo. Pareiškėjo nuomone, administratorė neįrodė 3 000 Eur papildomos administravimo išlaidų sumos reikalingumo.

4. Bankrutavusios N. Š. firmos bankroto administratorė UAB „Lausona“ su skundu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį, o netaikius ieškinio senaties – skundą atmesti. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, o termino praleidimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis. Pareiškėjas kreditorių susirinkimo protokolą gavo 2019 m. gegužės 14 d., todėl terminas skundui pateikti baigėsi 2019 m. gegužės 24 d. Pareiškėjo argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų yra nepagrįsti. Nurodė, kad nebuvo jokių procedūrinių pažeidimų, šaukiant kreditorių susirinkimą. Nutarimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo, taip pat nepažeidžia bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisių ir interesų. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjas niekada neprašė bankroto administratorės pateikti patirtas transporto ir teisines išlaidas patvirtinančių dokumentų. Bankroto procesas dar nėra užbaigtas, todėl bankroto administratorė privalo teikti teismui papildomus procesinius dokumentus, o tai taip pat didina bankroto administravimo išlaidas. Bankroto procesas buvo pakankamai sudėtingas ir ilgas, todėl patirtos bankroto administravimo išlaidos buvo reikalingos ir būtinos. Bendra patvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatyto taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatytos rekomenduojamos administravimo išlaidų sąmatos dydžio mažai įmonei (25 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą tenkino ir panaikino bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais; klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo išsprendė iš esmės – atmetė bankroto administratorės pasiūlymą padidinti bankrutavusios N. Š. firmos administravimo išlaidų sąmatą 3 000 Eur suma.

6. Teismas nustatė, kad visai N. Š. firmos bankroto procedūrai buvo patvirtinta 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurios 2 400 Eur skirta administratorės atlyginimui, 2 600 Eur – kitoms išlaidoms apmokėti. Bankroto administratorė pranešė teismui, kad, vykdydama bankroto procedūras, už 9 500 Eur pardavė bankrutavusios N. Š. firmos savininkei N. Š. nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Administratorė, pardavusi butą, gautas lėšas paskirstė taip: 1 500 Eur pervedė antros eilės kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, o 8 000 Eur panaudojo administravimo išlaidoms apmokėti.

7. Iš administratorės pateiktos 2019 m. gegužės 15 d. pajamų – išlaidų suvestinės teismas nustatė, kad bankroto administratorės transporto išlaidos sudarė 1 800 Eur. Bankroto administratorė nurodė, kad minėtos išlaidos buvo patirtos vykstant iš Vilniaus į Kauną, siekiant patekti į bankrutavusios N. Š. firmos savininkei N. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, jį apžiūrėti, aprodyti galimiems pirkėjams. Bankroto administratorė pateikė kvitus už kurą UAB „Neste Lietuva“. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad šiuos kvitus apmokėjo būtent administratorė UAB „Lausona“ ir kad įmonės kortelė, kuria apmokėta už kurą, priklauso administratorei.

8. Atsižvelgdamas į kvituose nurodytą dyzelino kainą, skaičiuojant, kad vidutiniškai vieno dyzelino litro kaina sudarė 1,15 Eur bei į administratorės nurodyto automobilio Volvo XC90 viešai skelbiamus techninius duomenis, teismas sprendė, kad atstumą nuo administratorės buveinės (Vilniaus) iki ginčo buto buvimo vietos (Kauno) ir atgal, iš viso 200 km, už 1 800 Eur buvo galima nuvažiuoti apie 78 kartų. Teismas sprendė, kad administratorės nurodytos 1 800 Eur transporto išlaidos yra ženkliai padidintos ir nurodyto dydžio išlaidos negalėjo būti patirtos dėl N. Š. firmos savininkės buto pardavimo.

9. Teismas pažymėjo, kad UAB „Borinta“ sąskaita 2 163,26 Eur sumai už teisines paslaugas administratorei apmokėti išrašyta 2019 m. balandžio 17 d., t. y. jau po 2019 m. balandžio 16 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo, kuriame priimti skundžiami nutarimai, o minėta sąskaita administratorės apmokėta dar vėliau – 2019 m. birželio 25 d. Teismas nustatė, kad N. Š. firmos bankroto byloje nevyko jokie ginčai, bankroto administratorė nebuvo užvedusi jokių bylų N. Š. firmos vardu kituose teismuose. N. Š. firmos bankroto byloje bankroto administratorė skundė vieną kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Teismas sprendė, kad nebuvo jokio būtinumo kreiptis į teisines paslaugas teikiančią bendrovę, kadangi administratorė yra juridinis asmuo, administratorės darbuotojų kompetencija ir išsilavinimas yra pakankami tokiam nesudėtingam procesiniam dokumentui kaip skundas parengti.

10. Teismas pažymėjo, kad administratorės atlyginimo padidinimas iki 3 900 Eur viršytų Taisyklėse nustatytą administratoriaus atlyginimo dydį.

11. Atsižvelgęs į tai, kad N. Š. firmos bankroto procedūra nėra tinkamai užbaigta, teismas sprendė, kad neliko pagrindo kreiptis į teismą dėl N. Š. firmos veiklos pripažinimo pasibaigusi dėl bankroto, todėl yra pagrindas panaikinti 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo administratorė įpareigota kreiptis į teismą su prašymu dėl N. Š. firmos pabaigos.

Šalies argumentai

12. Įvertinęs tai, kad bankroto administratorė elgėsi nesąžiningai ir nepranešė pareiškėjui apie skundžiamus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus bei dar nepasibaigus kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminui kreipėsi į teismą su prašymu dėl N. Š. firmos veiklos pripažinimo pasibaigusia, taip pat įvertinęs faktą, kad neteisėti kreditorių susirinkimo nutarimai liktų galioti vien dėl formalaus termino skundui pateikti pažeidimo, o neigiamos pasekmės kiltų ne tik pareiškėjui, bet galimai ir kitiems kreditoriams, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu bankrutavusios N. Š. firmos bankroto administratorė UAB „Lausona“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas praleido terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties aplaidumo, neapdairumo ir kt. priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis.

13.2. Pirmos instancijos teismas, abejodamas dėl to, ar kuro išlaidas apmokėjo bankroto administratorė, privalėjo suteikti galimybę pateikti papildomus įrodymus, jų pareikalauti, tačiau to nepadarė.

13.3. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikiamos kuro kortelės ir byloje esančių kuro kvitų matyti, kad už kurą buvo mokėta būtent bankroto administratorei priklausančia kortele.

13.4. Pirmosios instancijos teismo išvados ir paskaičiavimai dėl sunaudoto kuro yra aiškiai klaidingi, kadangi atstumas nuo Vilniaus iki įmonės buveinės vietos yra 103 km, o automobilio Volvo XC 90 kuro sunaudojimo norma yra didesnė, negu nurodė teismas. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas UAB „Lausona“ direktoriaus įsakymas dėl kuro normų nustatymo.

13.5. Atsižvelgiant į tai, kad į įmonės savininkės butą ilgą laiką bankroto administratorės niekas neįsileido, o pirkėjų susidomėjimą pirkti butą mažino aplinkybės, kad jame buvo gyvenama, į šį butą administratorei teko vykti daug kartų. Norint realizuoti šį problematišką turtą, patirtos transporto bei turto aprodymo interesantams išlaidos buvo būtinos ir jos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.

13.6. Aplinkybė, kad UAB „Borinta“ sąskaita už teisines paslaugas 2 163,26 Eur sumai bankroto administratorei apmokėti išrašyta 2019 m. balandžio 17 d., o apmokėta 2019 m. birželio 25 d., negali reikšti, kad joje ir teisinių paslaugų sutartyje nurodytos teisinės išlaidos nebuvo patirtos.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Bankroto administratorė nepateikė pareiškėjai bankrutavusios N. Š. firmos 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolų, todėl apie priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus pareiškėjas sužinojo tik gavęs Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį, iš kurios sužinojo apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą dėl N. Š. firmos veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto.

14.2. N. Š. firmos bankroto byloje nevyko teisminių ginčų, administratorė nebuvo užvedusi teismuose jokių bylų. Bankroto administratorė skundė tik vieną kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Bankroto administratorė yra juridinis asmuo, turinti kvalifikuotus specialistus. Skundo surašymas nepareikalavo ypatingų teisinių žinių, dėl ko būtų reikėję samdyti teisinių paslaugų firmą.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytos 5 000 Eur administravimo išlaidos, iš jų 2 400 Eur atlyginimas administratorei atitinka administratoriaus atliktų veiksmų apimtis, protingumo ir sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Lausona“ direktoriaus 2019 m. gegužės 4 d. įsakymą dėl automobilio kuro normų nustatymo (t. 3, b. l. 41) ir UAB „Lausona“ kuro kortelės kopiją (t. 3, b. l. 42).

18. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su byloje kilusiu ginču, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. lapkričio 11 d. gautas apeliantės procesinis dokumentas, pavadintas „Dėl VSDFV Kauno skyriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą“. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, teikia rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2019 m. lapkričio 11 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundas dėl bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo išspręstas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

22. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.

23. Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.

24. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi, teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

25. Nagrinėjamu atveju N. Š. firmai bankroto byla iškelta 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtinta 900 Eur administravimo išlaidų sąmata (iki pirmojo kreditorių susirinkimo). Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinta 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. 2019 m. balandžio 16 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu administravimo išlaidų sąmata padidinta 3 000 Eur. Skundžiama 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas ir administratorės pasiūlymas padidinti N. Š. firmos administravimo išlaidų sąmatą 3 000 Eur suma atmestas. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus kreditoriaus skundą – jį tenkinus ir sumažinus kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.

28. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

29. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo pagrindu apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

30. Nors apeliantė prašo panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl likusios nutarties dalies, kuria panaikintas bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, todėl skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir ši nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos bankrutavusios N. Š. firmos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundas dėl bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų padidinimo išspręstas iš esmės, nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundas dėl bankrutavusios N. Š. firmos pakartotiniame 2019 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka