- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- A-143-1301-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Remada“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ramunė Dulevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Remada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Remada“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Namų priežiūros centras“ dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Remada“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Remada“, apeliantas) skundu (b. l. 18 – 20), kurį patikslino (b. l. 4 – 6, 61, 75 – 77), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 30-1795 ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S-96(A(G)-179).
Pareiškėjas nurodė, kad 92,76 procento daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų su UAB „Remada“ yra pasirašę pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis. Šios sutartys yra galiojančios, pasirašytos laisva valia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius negali reikalauti nutraukti teisėtai sudarytų ir galiojančių civilinių sutarčių tarp UAB „Remada“ ir butų bei patalpų savininkų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad daugiabučių namų administravimo funkcijas gali teikti tik savivaldybės institucijos sprendimu paskirtos įmonės. Nurodytą savivaldybės poziciją paneigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – STR 1.12.05:2002) 2, 26 punktai, Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603) 2.1 punktas. Pažymėjo, kad ginčija trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ (toliau – UAB „Namų priežiūros centras“) paskyrimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriumi, todėl atsakovas neteisėtai reikalauja nedelsiant perduoti šiai įmonei paminėto daugiabučio namo statybinę techninę namo dokumentaciją, surinktas nepanaudotas lėšas, duomenis apie patalpų savininkus, jų valdomą turtą ir kt. Teigė, jog nepraleido termino skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 30-1795 panaikinimo paduoti. Šį įsakymą gavo 2008 m. rugsėjo 15 d. kartu su UAB „Namų priežiūros centras“ 2008 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 516-4.5. 2008 m. spalio 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti paminėtą įsakymą. Atsakovas 2008 m. spalio 31 d. raštu Nr. A51-23890-(25.1-ŪK1.) atsisakė patenkinti prašymą. Šį raštą gavo 2008 m. lapkričio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. apskundė jį Komisijai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 30-1795 jam nėra įteikusi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 41 – 43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 31 d. raštą Nr. A51-23890-(25.1-ŪK1.), kuriuo UAB „Remada“ įpareigojama nedelsiant perduoti UAB „Namų priežiūros centras“ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybinę dokumentaciją, surinktas nepanaudotas lėšas, duomenis apie patalpų savininkus ir pan. Raštas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 30-1795, STR 1.12.05:2002 32 punktu, CK 4.84 straipsniu. Pareiškėjas nesutinka su 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 30-1795, tačiau jis priimtas pagal CK 4.84 straipsnį, buvo realizuoti savivaldos institucijos įgaliojimai skirti gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius, kai butų ir kitų patalpų savininkai nesudaro gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl skundžiamas raštas yra neteisėtas, kokius teisės aktus pažeidžia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į skundą (b. l. 36 – 37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
R. K. nurodė, kad pagal CK namo gyventojams leidžiama pasirinkti bendro turto valdymo būdą: ar kurti daugiabučių namų bendriją, ar pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Taip pat savivaldybė gali skirti administratorių, kurį pasirenka patys namo gyventojai. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturi licencijos teikti gyvenamųjų namų priežiūros paslaugas. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra nepatenkinti, kad daugiabutį namą administruoja jo statytojas UAB „Remada“, nes jis neturi tokios teisės, jo teikiamos paslaugos yra nekokybiškos. 2008 m. liepos mėn. su prašymu, kurį pasirašė daugiau nei pusė gyvenamojo namo gyventojų, kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę paskirti administratoriumi UAB „Namų priežiūros centras“. UAB „Remada“ tik 2008 m. spalio 24 d. valstybės įmonės Registrų centre pasitvirtino naujus įstatus, kuriuos papildė naujomis veiklos rūšimis, t. y. ir gyvenamųjų namų aptarnavimo veikla. Iki nurodytos datos įmonė negalėjo vykdyti tokios veiklos. UAB „Remada“ turėjo teisę teikti namo priežiūros paslaugas tik iki namo pripažinimo tinkamu naudoti, o vėliau perduoti šią veiklą turinčioms teisę tokias paslaugas teikti įmonėms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu (b. l. 125 – 128) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Remada“ teisės administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu UAB „Namų priežiūros centras“ paskyrė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi. 2008 m. rugsėjo 11 d. UAB „Namų priežiūros centras“ raštu informavo pareiškėją apie paminėtą įsakymą ir nurodė perduoti administruojamą daugiabutį namą, taip pat statybinę ir techninę namo dokumentaciją, surinktas nepanaudotas lėšas ir t. t. Pareiškėjas paminėtą raštą gavo 2008 m. rugsėjo 15 d. 2008 m. spalio 17 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė panaikinti 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą. 2008 m. spalio 31 d. raštu atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. 2008 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas apskundė paminėtą atsakovo raštą Komisijai, kuri 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu skundo nepatenkino. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas aktyviai ir nuosekliai gynė savo teises, nepraleido termino skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi STR 1.12.05:2002 2, 26, 32 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2.1, 14, 15 punktais, CK 4.84, 4.237, 4.250 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-75 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“ (toliau – STR 1.02.10:2008) 3 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl atestato administravimo paslaugoms teikti į valstybės įmonę Statybos produkcijos sertifikavimo centrą kreipėsi 2008 m. lapkričio 24 d. Atestatas, kuriame pareiškėjui suteikta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, suteiktas 2009 m. vasario 20 d. atestavimo komisijos protokolu Nr. 1. Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, padarė išvadą, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo būdą pasirenka patys gyventojai. Teisės aktuose yra numatytos galimybės: daugiabučių namų bendrija arba jungtinės veiklos sutartis. Tokiu atveju, kai nesudaroma bendrija ar nepasirašoma jungtinės veiklos sutartis, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių sprendimu paskiria savivaldybė. Nurodytas administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį. Nagrinėjamoje byloje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai nėra įkūrę daugiabučių namų savininkų bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties. Atsakovas pagrįstai, remdamasis CK 4.84 straipsniu, 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu paskyrė administratorių. Teismas pabrėžė, jog atestavimas yra privalomas įmonėms, kurioms daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos pavedamos savivaldybės institucijos sprendimu, priimamu vadovaujantis CK 4.84 ir 4.237 straipsniais. Atsakovas administratorių paskyrė 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu, tuo tarpu pareiškėjas dėl atestato kreipėsi tik 2008 m. lapkričio 24 d., atestatą gavo 2009 m. vasario 20 d. Atsakovas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas neturėjo teisės sprendimu skirti administratoriaus, neturinčio teisės teikti administravimo paslaugų, t. y. neturinčio atestato. UAB „Namų priežiūros centras“ turi teisę administruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol bus įkurta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai, remdamasis STR 1.12.05:2002 32 punktu, pareikalavo UAB „Remada“ per mėnesį nuo sprendimo paskirti kitą administratorių priėmimo dienos UAB „Namų priežiūros centras“ perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat – nepanaudotas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog 92,76 procento daugiabučio namo, esančio, adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų su UAB „Remada“ yra pasirašę pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis ir dėl nurodytos priežasties atsakovas neturėjo teisės vadovautis CK 4.85 straipsniu bei paskirti paminėto daugiabučio namo administratoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės daugiabučio gyvenamojo namo statytojui su butų ir patalpų savininkais sudaryti sutartis dėl bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir tokiu būdu tapti administratoriumi. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas ir 2008 m. spalio 31 d. raštas yra priimti teisėtai ir pagrįstai. Nėra teisinio pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 30-1795 ir Komisijos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S-96-(A(G)-179).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 134 – 138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog daugiabučio namo patalpų savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Daugiabučio pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartys, sudarytos su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nesvarbu, kad jose UAB „Remada“ vadinama administratoriumi, iš esmės yra ne administravimo sutartys, o jungtinės veiklos sutartys. Įstatymas nedraudžia tokios situacijos, kai bendros jungtinės veiklos susitarimas yra realizuojamas per konkrečias jungtinės veiklos sutartis, pasirašomas su kiekvienu patalpų savininku atskirai. UAB „Namų priežiūros centras“ iki šiol nevykdo administratoriaus funkcijų.
2. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, visiškai neanalizavo UAB „Remada“ sudarytų sutarčių su daugiabučio namo patalpų savininkais, netikrino jų vykdymo, objektyviai neištyrė gyventojo R. K. prašymo ar pareiškimo paskirti administratorių tikrųjų priežasčių, neišklausė UAB „Remada“ pozicijos ir pan., t. y. tinkamai neatliko administravimo procedūros, privalomos viešojo administravimo subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsn.). Nagrinėjant bylą teisme, nebuvo išreikalauta R. K. pareiškimo (ar prašymo/skundo) Vilniaus miesto savivaldybei medžiaga, todėl teismas faktiškai neištyrė, ar atsakovas tinkamai atliko administracinę procedūrą, kurios rezultatas – priimtas skundžiamas įsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161 – 165) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Ginčas kilo dėl UAB „Remada“ teisės administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės daugiabučio gyvenamojo namo statytojui, t. y. pareiškėjui, su butų ir patalpų savininkais sudaryti sutartis dėl bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir tokiu būdu tapti administratoriumi.
2. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi, ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu, nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.
3. Norint verstis nekilnojamojo turto administravimo paslaugų teikimu, reikia gauti atitinkamus leidimus (STR 1.02.10:2008 3 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės skirti daugiabučio namo administratoriaus, neturinčio teisės teikti administravimo paslaugų.
Šalies argumentai
4. Apelianto teiginys, jog visos daugiabučio namo priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartys, sudarytos su 92,76 procento paminėto daugiabučio namo patalpų savininkais, iš esmės yra ne administravimo sutartys, o jungtinės veiklos sutartys, yra nepagrįstas, vadovaujantis CK 6.969 straipsnio 1 punktu. Nors anksčiau pats pareiškėjas teigė, kad vykdo daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą pagal sutartis su šio namo savininkais (bendraturčiais), t. y. administravo daugiabutį gyvenamąjį namą, neturėdamas teisės. Apeliantas neturi teisės apeliacinės instancijos teisme keisti savo reikalavimų pagrindo, t. y. reikalauti pripažinti, kad daugiabučio namo priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartys turi bendrosios jungtinės veiklos sutarties požymių.
5. Kadangi pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka (STR 1.12.05:2002 32 p.) per mėnesį nuo sprendimo paskirti kitą administratorių priėmimo dienos UAB „Namų priežiūros centras“ neperdavė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdyti ir prižiūrėti, būtent dėl to paskirtas administratorius negali įgyvendinti jam suteiktų teisių.
6. Pareiškėjas nenurodė skundžiamo akto neteisėtumo pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 6 d., 89 str. 1 d.), todėl kelia nepagrįstus reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158 – 159) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
R. K. nurodo, kad UAB „Remada“ neturėjo licencijos teikti gyvenamųjų namų priežiūros paslaugas, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskyrė UAB „Namų priežiūros centras“ daugiabučio namo administratoriumi. UAB „Remada“ teikiamos paslaugos yra nekokybiškos. Prašymas savivaldybei buvo pateiktas gyventojų daugumos prašymu. UAB „Namų priežiūros centras“ nevykdo savivaldybės administracijos sprendimo, kadangi UAB „Remada“ nesutiko perduoti naujam administratoriui statybinės techninės dokumentacijos, surinktų nepanaudotų lėšų, duomenų apie patalpų savininkus, jų valdomą turtą ir kt.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167– 169) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartys yra paslaugų sutartys, kuriomis UAB „Remada“ įsipareigojo teikti tam tikras pastato priežiūros paslaugas, o butų ir kitų patalpų savininkai, pasirašę šias sutartis, įsipareigojo šias paslaugas apmokėti. UAB „Remada“ teiginiai, kad savo turiniu tai yra jungtinės veiklos sutartys, neturi jokio pagrindo (CK 6.969 – 6.982 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).
2. UAB „Remada“ netampa daugiabučio namo administratoriumi vien dėl to, kad su butų ir kitų patalpų savininkais pasirašė paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėjui atestatas, kuriuo suteikta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, suteiktas tik 2009 m. vasario 20 d. (STR 1.02.10:2008 3 p.).
3. CK 4.84 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad tais atvejais, kai nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, turi būti paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju nėra svarbu, kokie buvo gyventojų, kurie kreipėsi dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 30-1395 pagrįstumo ir teisėtumo, todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina nustatyti (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu išaiškinti), ar tokio pobūdžio įsakymų (administracinių sprendimų) priėmimas yra atsakovo kompetencija ir ar šiuo atveju buvo teisinis pagrindas atsakovui priimti šį įsakymą, t. y. ar šio įsakymo priėmimo metu buvusios faktinės aplinkybės teisės taikymo požiūriu buvo pakankamos priimti tokį administracinį sprendimą.
Pasisakydama dėl atsakovo kompetencijos priimti skundžiamą įsakymą, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš šio įsakymo) jis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, o pagal turinį yra administracinis sprendimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Namų priežiūros centras“ paskyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (b. l. 86-87). Atsakovo kompetencija paskirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (esant atitinkamoms sąlygoms, kurios sudaro tokio sprendimo pagrindą) nustatyta specialioje šiuos teisinius santykius reglamentuojančioje teisės normoje – CK 4.84 straipsnyje – ir šio straipsnio 3 dalies pagrindu priimto paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2 punkte. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. O pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2.2 punktą (bylai aktuali 2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) , toks skyrimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo kompetencija. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas turėjo teisę priimti pareiškėjo skundžiamą sprendimą (įsakymą). Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra keliami klausimai nei dėl aptartos atsakovo kompetencijos, nei dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Namų priežiūros centras“ atitikimo bendrojo naudojimo objektų administratoriui keliamų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-nutarimo Nr. 603 2.1 p. nustatytų) reikalavimų, nei dėl skundžiamo įsakymo atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2.2 punkto reikalavimų formai ir turiniui.
Pasisakydama pareiškėjo skundžiamo įsakymo pagrįstumo klausimu, kolegija pažymi, kad sąlygos, kai tokio pobūdžio įsakymas (administracinis sprendimas) gali būti priimtas, yra nustatytos aukščiau nurodytoje CK 48.4 straipsnio 1 dalyje. Tai yra aplinkybės, kad administruojamo namo butų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų bei kitų patalpų savininkų bendrijos ir nesudaro atitinkamos (šiam tikslui skirtos) jungtinės veiklos sutarties. Aiškindama šią teisės normą, kolegija pažymi, kad pakankamumo aspektu šių sąlygų buvimas savaime yra pagrindas paskirti tokio namo administratorių viešojo administravimo būdu. Pažymėtina, kad toks administravimas pagal savo pobūdį yra laikinas, nes yra galimas tol, kol nebus įsteigta paminėta bendrija arba kol nebus sudaryta paminėta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 str. 5 d.). Tai reiškia, kad daugiabučio namo patalpų (butų) savininkai CK 4.84 straipsnio 5 dalyje nustatytais būdais bet kada gali priskirti sau (bendrojo naudojimo objektų) administravimą.
Byloje nėra ginčijama, kad CK 4.84 straipsnyje numatyta bendrija ginčo name nėra įsteigta. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių paminėtos jungtinės veiklos sutarties buvimo faktą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos jo atskirai su atitinkamų butų savininkais sudarytos administravimo sutartys (tokių sutarčių pavyzdys yra Komisijos byloje, b. l. 46-50) nei savo turiniu, nei savo forma neatitinka CK 6.969, 6.972 straipsniuose pateikto jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties apibūdinimo, todėl CK 4.84 straipsnio taikymo požiūriu negali būti laikomos tokia sutartimi.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Taigi patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.