Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Rimsta“ atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus bankroto administratoriai“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams R. J. ir M. H. R. (M. H. R.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovo R. J. ir M. H. R. 2016-07-20 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia atsakovo R. J. ir M. H. R. 2016-07-20 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia atsakovo R. J. ir M. H. R. 2016-07-22 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia atsakovo R. J. ir M. H. R. 2016-07-25 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia atsakovo R. J. ir M. H. R. 2016-07-26 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu UAB „Rimsta“ 2016-07-26 vienintelio akcininko M. H. R. sprendimą nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją ir pripažinti, kad UAB „Rimsta“ vienintelis akcininkas yra atsakovas R. J.; priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal ieškovės 2015 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovė turėjo turto už bendrą 100487 EUR sumą, iš kurio 86289 EUR piniginių lėšų ir jų ekvivalentų, o jos skolos už 2015 metus sudarė 21998 EUR sumą, pardavimo pajamos – 119235 EUR, taip pat gauta 49611 EUR pelno.

Ieškovė nuo 2016 metų neteikia įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus duomenis nuo 2016 metų 1 ketvirčio iki 2017 1 ketvirčio ieškovės 1472,54 EUR skola padidėjo (išaugo) iki 6029,94 EUR, o mokestinės nepriemokos suma sudaro 17886,01 EUR.

Nuo 2016-11-29 ieškovė neturi darbuotojų, todėl ieškovė daro išvada, kad nuo 2016 m. ieškovė nebevykdo jokios veiklos, taip pat nevykdo mokestinių prievolių, o jos įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui ženkliai didėjo ir nebuvo padengiami.

Bankroto administratorės 2017-07-14 įsakymas „Dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo“ ir Vilniaus apygardos teismo 2017-06-30 nutartis atsakovui R. J. pateikė atsakovo elektroniniu pašto adresu. Atsakovas R. J. jokio atsakymo nepateikė.

Bankroto administratorė 2017-07-26 laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Administratorius išsiuntė 2017-08-11 raginimą R. J., kaip buvusiam ieškovės vadovui. Administratorė iš atsakovo R. J. gavo atsakymą, kad visi ieškovės dokumentai perduoti 2016-07-26 pagal priėmimo-perdavimo aktą atsakovui M. H. R., kuris įsigijo ieškovės akcijas ir vienintelio akcininko 2016-07-26 sprendimu buvo paskirtas įmonės vadovu.

Bankroto administratorei su atsakovu M. H. R. susisiekti nepavyko, o bankroto administratoriui ieškovės turtas ir dokumentai nėra perduoti iki šiol. Bankroto administratorė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2016-07-26 atsakovas R. J. ir atsakovas M. H. R. sudarė 5 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu, atsakovas R. J. perleido, o atsakovas M. H. R. įsigijo 100 vnt., t.y. 100 procentų, ieškovės įmonės, akcijų. Taip pat atsakovas R. J. ir atsakovas M. H. R. sudarė 2016-07-26 Materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad šiuo aktu atsakovas R. J. perduoda atsakovui M. H. R. įmonės antspaudą, steigimo aktą, įstatus ir ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Ieškovė nurodo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba raštu informavo ieškovę, kad duomenų apie atsakovo M. H. R. atvykimus/ išvykimus, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30 neturi, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad duomenų apie atsakovą M. H. R. neturi.

Vilniaus teritorinio skyriaus 2016-11-26 darbo santykių baigimo pažymos Nr. DSPP-01-394 matyti, kad visų ieškovės darbuotojų (apdraustųjų) valstybinis socialinis draudimas baigėsi 2016-08-01, išskyrus R. B., kurio valstybinio socialinio draudimo pabaiga – 2016-11-24.

Ieškovė ieškinyje konstatavo, kad ieškovės akcijų perleidimo sandoriai yra tariami. Kadangi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra tariami sandoriai, todėl niekiniai ir negaliojantys dėl šalių valios ydingumo, nes jų šalys – atsakovas R. J. ir atsakovas M. H. R. šių ginčijamų sutarčių nevykdė, dėl ko akcijų pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja įstatymo imperatyvui, viešai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu. Atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant, tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25, 2016-07-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Ieškovė vadovaudamasis ieškinyje nurodytais teiginiais, minėtas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ginčija nurodydamas, kad jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžia kreditorių interesus, o taip pat minėti sandoriai yra tariami, sudaryti dėl akių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tam, kad sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu, reikia nustatyti šias sąlygas: kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi ir, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir, kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas R. J. perdavė atsakovui M. H. R. visas ieškovės akcijas 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25, 2016-07-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, taip siekdamas išvengti CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos tvarkos. Šiame straipsnyje nurodyta, jog privaloma sandorių notarinė forma, kai sudaroma uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

Iš teismui pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog atsakovas R. J. atsakovui M. H. R. ieškovės 100 procentų akcijų perleido 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25 ir 2016-07-26 sutartimis. Kaip matyti, šios sutartys buvo sudarytos per trumpą laiko tarpą, t.y. per 6 dienas, kiekviena sutartimi perleidžiant po 20 procentų akcijų. Minėtos aplinkybės leidžia sutikti su ieškovės nurodomais teiginiais, jog galimai buvo siekiama išvengti notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formos reikalavimo, o tai reiškia, jog šiomis sutartimis buvo pažeistos ir imperatyvioji teisės norma, kuri nurodo, jog tokie sandoriai, kuriais perleidžiama 100 procentų įmonės akcijų turi būti notarinės firmos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo pagrindu sandorius pripažįstant negaliojančiais, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-62/2003).

Ieškovė pažymi, jog minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos, kai ieškovė buvo nemoki, negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl atsakovas R. J. turėjo ne perleisti atsakovui M. H. R. akcijas, tačiau inicijuoti ieškovės bankroto procedūrą. Taip pat ieškovė nurodo, jog minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos su galimai fiktyviu asmeniu – atsakovu M.u H. R..

Vilniaus apygardos teismas 2017-06-30 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-4441-864/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį, dėl bankroto bylos iškėlimo, iškėlė ieškovei bankroto bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2017-07-11. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog ieškovė nuo 2016 metų neteikia viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2016 metų I ketvirčio įmonė nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, dėl ko įmonės skola nuo 1472,54 EUR išaugo iki 6029,94 EUR 2017 metų I ketvirtį. Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, jog ieškovė nuo 2016-11-29 nebeturi darbuotojų, mokestinės nepriemokos suma 17886,01 EUR, ieškovė jokio registruotino turto neturi. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė realiai jokios veiklos nevykdo bei ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2017-09-14 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-4441-864/2017, patvirtino kreditorių reikalavimo sąrašą, iš kurios matyti, jog ieškovė turi 9431,46 EUR dydžio įsiskolinimą pirmos eilės kreditoriams, 24174,35 EUR dydžio įsiskolinimą antros eilės kreditoriams ir 1038,07 EUR dydžio įsiskolinimą trečios eilės kreditoriams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir to kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog ieškovės finansinė padėtis, tuo laikotarpiu, kai buvo sudarytos ieškovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, buvo sunki, ieškovė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Praėjus mažiau nei vieneriems metams po akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, ieškovei buvo iškelta bankroto byla, kurią inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Byloje esantis ieškovės darbuotojų sąrašas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-09-26, patvirtina, jog perleidus ieškovės akcijas atsakovui M. H. R., įmonėje dirbo keletas darbuotojų, t.y. R. B. dirbo iki 2016-11-24, R. B., A. I., R. J., E. K. dirbo iki 2016-08-01. Teismui nepateikti įrodymai, jog po ieškovės akcijų pardavimo sandorių ieškovė būtų įdarbinusi naujų darbuotojų, kaip ir tie įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovė po akcijų perleidimo atsakovui M. H. R. vykdė veiklą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos turimais duomenimis, atsakovas M. H. R., galimai iš viso nebuvo Lietuvos Respublikoje. Iš teismui pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, matyti, jog atsakovas M. H. R. savo gyvenamąją vietą nurodo Bangladešo Liaudies Respublikoje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 metų rugsėjo mėnesio rašte Nr. (21)-14- nurodė, jog neturi duomenų apie atsakovo M. H. R. vykimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-30. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017-09-20 rašte Nr. (15/4-4) 10K-38298 nurodė, jog apie atsakovą M. H. R. duomenų neturi. Byloje esantis 2016-07-26 įgaliojimas patvirtina, jog atsakovas M. H. R. įgaliojo M. B. M. atstovauti ieškovę valstybinėje įstaigoje „Registrų centras“ pateikiant, pasirašant, atsiimant dokumentus. Įgaliojimas galiojo iki 2016-08-30. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas M. H. R. buvo Lietuvos Respublikoje akcijų pirkimo-pardavimo laikotarpiu. Iš to kas išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovų sudarytas ieškovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai galimai galėjo prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei.

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t.y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t.y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; kt.).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovės akcijos buvo perleistos įmonei turint įsiskolinimus, o vadovaujantis ieškovės 2015-01-01 – 2015-12-31 balanso duomenimis, ieškovė 2015 metais turėjo turto už 100,48 EUR. Duomenų apie ieškovės turimą turtą akcijų pardavimo metu teismui nepateikta. Taigi, galima daryti išvadą, jog minėtos ieškovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos ieškovei esant nemokiai. Nemokumas kaip įmonės būsena, yra tada, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas M. H. R. atsiskaitė su atsakovu R. J. už parduotas ieškovės akcijas. Kaip matyti iš ieškovės bankroto administratorės elektroninių laiškų susirašinėjimo su atsakovu R. J., tokie įrodymai nebuvo pateikti.

Iš to kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog atsakovas R. J. galimai siekdamas išvengti atsakomybės prieš ieškovės kreditorius, siekė atsikratyti įmonės vadovo ir akcininko statuso ir todėl perleido ieškovės akcijas atsakovui M. H. R., apie kurio buvimą Lietuvos Respublikoje akcijų pirkimo-pardavimo sandorių metu teismas neturi. Taip pat ta aplinkybė, jog ieškovės akcijos buvo parduotos atsakovui M. H. R., tuomet, kai įmonė jau turėjo skolų ir galimai nebevykdė veiklos, leidžia sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais ir pripažinti, kad ieškovės 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25, 2016-07-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios aukščiau nurodytais pagrindais nuo jų sudarymo momento.

Dėl ieškovės vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovė prašo pripažinti 2016-07-26 ieškovės vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo atsakovas M. H. R. nusprendė atleisti iš ieškovės direktoriaus pareigų atsakovą R. J. nuo 2016-07-26 ir skirti ieškovės direktoriumi atsakovą M. H. R.. Teismas sutinka su ieškovės nurodomais argumentais, jog pripažinus minėtas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, atsakovas M. H. R. neturėjo pagrindo priimti 2016-07-26 sprendimo, todėl ieškovės 2016-07-26 vienintelio akcininko sprendimas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Iš tokios įstatymo normos formuluotės matyti, kad restitucija galima ne tik tarp sutartiniais teisiniais santykiais susijusių asmenų, bet ir išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą nesant bylos šalių sutartinių santykių. Taikant restitucijos institutą, turtas suprantamas ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės, pinigai ir kitos vertybės.

Nagrinėjamu atveju pripažinti negaliojančiais sandoriai laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiomis tarp atsakovų R. J. ir M. H. R. 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25, 2016-07-26 sudarytas ieškovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas R. J. pripažintinas ieškovės vienintelis akcininkas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pagal ieškinio esmę laikytina, jog buvo pareikštas vienas reikalavimas, todėl už ieškinio reikalavimus, pateiktus elektroninių ryšių priemonėmis, yra 75 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kurie priteistini iš atsakovo R. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės BUAB „Rimsta“ atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiomis atsakovo R. J. ir M. H. R. (M. H. R.) 2016-07-20, 2016-07-21, 2016-07-22, 2016-07-25, 2016-07-26 UAB „Rimsta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančiu UAB „Rimsta“ 2016-07-26 vienintelio akcininko M. H. R. (M. H. R.) sprendimą nuo jo sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir pripažinti, kad UAB „Rimsta“ vienintelis akcininkas yra atsakovas R. J..

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 EUR (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.