- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-373-511/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutarties, kuria E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. įtariamas tuo, kad jis 2012-03-17 apie 04.14 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Š. T. , iš chuliganiškų paskatų, Š. T. nupurškus dujomis nukentėjusiuosius D. R. ir M. B. , jis suduodamas smūgius nukentėjusiajam D. R. į pilvo sritį, M. B. į kaklo ir nugaros sritis, tokiu būdu bendrais veiksmais nužudė D. R. ir sužalojo M. B. , tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.
2012-03-17 E. A. buvo sulaikytas. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis E. A. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartį. Mano, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kadangi jis dirba, gyvena Lietuvoje ir turi pastovią gyvenamąją vietą, turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, yra neteistas. Teigia, jog skiriant ir tęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. numatytu pagrindu teismas privalėjo vadovautis BPK 122 str. 4 d. numatytomis aplinkybėmis, kurios privalomai turi būti pagrįstos ne spėjimais ar prielaidomis, o faktiniais bylos duomenimis, kad jis gali daryti kitus įstatymo nurodytus nusikaltimus, o tokių duomenų nėra. Teigia, jog nėra pakankamai svarių duomenų apie tai, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl kurio jis yra suimtas. Nurodo, kad nutartyje nėra nurodyti konkretūs motyvai dėl kiekvieno pagrindo, dėl ko švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas E. A. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Byloje surinkti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų A. L. , R. Š. , iš dalies įtariamojo Š. T. , įtariamojo E. A. parodymai bei kita bylos medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. A. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., iš kurių viena priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, už kurį sankcijoje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiama nutartimi įtariamajam E. A. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Nors suimtasis E. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, anksčiau neteistas, tačiau tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas, pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs vieną tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant teisės normų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo E. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.