Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-360-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
2-360-372/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00369-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
SIA Kolle Beton
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-360-372/2012Teisminio proceso Nr.2-55-3-00369-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1; 113.1; 113.9; 116.9; 126.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovės atstovui M. V.,atsakovei atstovui A. D. (A. D.),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios UAB „Antkona“ ieškinį atsakovei SIA Kolle Beton dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės 11567,88 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Jis nurodė, kad bankroto administratorius pagal apskaitos dokumentus nustatė, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei 11567,88 Lt. Jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus, administratorius pateikti negali, nurodė tik šiuo metu turimus ir teismui pateiktus dokumentus.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė du esminius motyvus. Jis teigė, kad ši byla iš viso neteisminga Šiaulių apygardos teismui, kadangi Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr.44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ginčas gali būti sprendžiamas tik atsakovės teisme. Be to, atsakovei buvo iškelta nemokumo byla, todėl ieškovas privalėjo kreiptis į administratorių, pareikšdamas kreditorinius reikalavimus. Atsakovei nemokumo procedūra nutraukta, kreditoriams pasirašius taikos sutartį, todėl ieškovas nebeturi teisės pateikti ieškinio dėl bet kokios senos skolos. Atstovas mano, kad dėl atsiradusios žalos ieškovas gali kreiptis į buvusį atsakovo administratorių, kurio atsakomybė buvo apdrausta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsiliepimas į jį (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė tik 6 dokumentus (4-9 b.l.), teigdamas, kad tai yra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo prievolę sumokėti 11567,88 Lt. Teismas sprendžia, kad ieškovui nepateikus pačios sutarties, kuri siejo šalis, nėra galimybės detaliai išsiaiškinti esminę aplinkybę – kodėl atsakovas privalo sumokėti reikalaujamą sumą, iš kokių teisinių santykių kyla ši prievolė. Atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, bet kokie pervežimai tarp jų turėjo būti įforminami CMR važtaraščiu, jei kalbama apie konkretaus turto perleidimą. Teismui šis dokumentas irgi nepateiktas. Taigi, teismas neturi galimybės išsiaiškinti pačios prievolės atsiradimo esmės, kurią turi išdėstyti ir pagrįsti būtent ieškovas. Nors bankroto bylose teismas turi būti aktyvus,

tačiau tai nereiškia, kad jis savo iniciatyva turi rinkti visus būtinus įrodymus, o vėliau juos vertinti, juolab, kad tiek sutartis, tiek CMR važtaraščiai privalėjo būti pas ieškovą.

Teismas taip pat pripažįsta, kad šis šalių ginčas neturėjo būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių taisyklių“. Šios Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Atsakovas Lietuvoje neturi juridinio asmens valdymo įstaigos, atstovybės arba filialo. Išimtis sudaroma, jeigu raštiškai šalys susitarė kitaip (Sutarties 20 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pateiktų teismui įrodymų, ieškovas iš viso nepateikė sutarties su atsakovu, todėl neįmanoma nustatyti, ar buvo koks nors kitoks jų susitarimas dėl ginčo sprendimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. CPK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatomos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Taigi, ginčas turėjo būti nagrinėjamas atsakovo buveinės teisme, nepriklausomai nuo to, kad ieškovui iškelta bankroto byla ir jam iki 2011.10.01 buvo taikoma Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio nuostata.

Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr.1346/2000 40 straipsnį numatyta tvarka, kaip bankrutavusios įmonės kreditoriai informuojami apie jos atžvilgiu pradėtą bankroto procedūrą. Kaip jau nurodyta, atsakovas yra Latvijos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo (46-48 b.l.). Nagrinėjant bylą, kreditorių reikalavimai nagrinėjami pagal teisės normas, taikomas toje šalyje. Šiuo atveju ieškovas reikalavimus grindė pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normas, kurios negali būti taikomos šiame ginče, pripažinus, kad byla iš viso neteisminga Lietuvos teismams.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui 2009.06.30 pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo (81-82 b.l.), tačiau ją išsiuntė lietuvių kalba. Toks bankroto administratoriaus elgesys yra nesuprantamas, kadangi nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su jam siųsta korespondencija lietuvių kalba. Teismas pripažįsta, kad bankroto administratorius laiku nepateikė ieškinio, nors tai neturėjo būti vykdoma tris metus. Dėl to susiklostė tokia situacija, kai atsakovui ne tik buvo iškelta nemokumo byla, bet ir vėliau ji buvo nutraukta, kreditoriams sudarius taikos sutartį. Kaip matyti iš pateiktos pažymos (46-48 b.l.), atsakovui 2009. 07.31 buvo iškelta bankroto byla, todėl nenuneigtina galimybė, kad bankroto administratoriui ši pretenzija iš viso nebuvo įteikta. Tačiau teismas neturi pagrindo analizuoti atsakovo bankroto administratoriaus veiksmų, kadangi ieškovas nėra pareiškęs jokių reikalavimų šiam asmeniui.

Įvertinus tas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiame ginče nėra įrodytas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas. Juos privalo įrodyti ieškovas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra bankrutuojanti įmonė. Bankrutavusi UAB „Antkona“ turėjo ir turi galimybę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, neperkeldama pareigos ginti kreditorių reikalavimus teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Antkona“ ieškinį atsakovui SIA Kolle Beton atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja B.Simonaitienė