Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1082-468/11

Teisėjas R. Rainys Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00968-2010-6

2011 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas:

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. – dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių bausmės apimtos, dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių - bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 12 10 d. iki 2011 06 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 04 19 d. apie 10.40 val. Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie J. G. tuo metu, kai ši, norėdama sumokėti už mobiliojo ryšio paslaugas, ant spaudos kiosko, esančio prie Gelvonų g. 38, Vilniuje, prekystalio padėjo 240 Lt, ją pastūmė ir nuo prekystalio pagrobęs minėtus J. G. priklausančius 240 Lt pabėgo.

Be to, M. B. 2010 07 28 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Gelvonų g. 35A, Vilniuje, priėjo prie T. K. ir tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo užsuko nukentėjusiojo rankas už nugaros ir jas laikė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, jis apieškojo nukentėjusiojo kišenes, kur rado ir paėmė 40 Lt vertės piniginę, kurioje buvo: 200 Lt grynųjų pinigų, T. K. vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Sodros pažymėjimas, darbo pažymėjimas bei AB „Swedbank“ VISA Electron mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną Nokia, 400 Lt vertės, po to abu pasišalino, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam T. K. 640 Lt turtinę žalą.

Be to, M. B. 2010 10 08 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prasukęs bute (duomenys neskelbtini), H. B. priklausančio kambario durų spyną, įsibrovė į kambarį ir pagrobė H. B. priklausančius: televizorių „Vestel“, 300 Lt vertės, auksinę kaklo grandinėlę, 1200 Lt vertės, auksinę rankos grandinėlę, 3000 Lt vertės, H. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 4530 Lt turtinę žalą.

Be to, M. B. 2010 11 14 d. apie 23.00 val. prie Žemynos g. 37, Vilniuje įsėdo į A. J. F. vairuojamą taksi automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie 23.40 val. prie Pašilaičių g. 5, Vilniuje, išlipdamas iš minėto automobilio, nuo prie vairo esančio prietaisų skydelio slapta pagrobė A. J. F. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, 600 Lt vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. J. F. 600 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis savo aiškios nuomonės neišreiškė, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis neatiminėjo mobiliojo ryšio telefono iš T. K., jis pats davė telefoną nuteistajam, todėl M. B. padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota į kitą nusikaltimą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog M. B. mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį T. K., pagrobė iš kelnių kišenės. Tai pagrindžia nukentėjusiojo T. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jam užlaužė rankas ir iš kelnių kišenių pagrobė daiktus, kartu ir mobiliojo ryšio telefoną. T. K. analogiškus parodymus davė ir 2011 01 25 d. akistatos su M. B. metu, patvirtindamas, kad M. B. mobilųjį telefoną ištraukė iš kelnių kišenės. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes viso ikiteisminio tyrimo (nuo pat pareiškimo surašymo dienos) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuoseklūs. Todėl nuteistojo iškelta versija, kad jis neatiminėjo mobiliojo ryšio telefono iš T. K., jis pats davė telefoną nuteistajam, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. B. padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuteisė jį pagal nesutampančius nukentėjusiosios parodymus, nes J. G. pirminiuose parodymuose nurodė, jog iš jos pinigus pagrobė vaikinas su šviesiais ar baltais plaukais, o nuteistasis yra tamsaus gymio, taip pat yra nepagrįstas. Nors J. G. iš tiesų, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, apibūdino asmenį, pavogusį jos pinigus, kaip turintį šviesius plaukus (t. 1, b. l. 32), tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui patikslino, kad asmenį ji matė iš nugaros ir plaukų spalvos gerai neįsiminė (t. 2, b. l. 194-203). Be to, liudytoja V. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji matė asmens, pavogusio nukentėjusiosios J. G. pinigus, veidą ir pažino jį, tai buvo M. B. Viskas įvyko labai greitai, todėl nukentėjusioji gerai jo įsidėmėti dėl patirto šoko ir negalėjo. Liudytoja V. Š. M. B. atpažino ir 2010 12 17 d. asmens parodymo atpažinti metu, nurodė, kad būtent jis pagrobė J. G. priklausančius pinigus (t. 1, b. l. 37-39). Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą veiką, o pirmosios instancijos teismas pasirėmė nuosekliais ir tiksliais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kurie sutampa ir su kita bylos medžiaga.

Šioje byloje M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų M. B. savo kaltės nepripažino, dėl dalies – pripažino tik iš dalies. Iš bylos matyti, jog M. B. praeityje buvo teistas 3 kartus, vieną iš jų - už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Apeliantas nors yra darbingas, tačiau niekur nedirba, kas teismui leidžia manyti, jog nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Ankstesni teistumai ir padarytų administracinių teisės pažeidimų gausa rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi sūnų R. B., gim. 2008 08 06 d., kurį augina jo sugyventinė, jiems reikia pagalbos, kurios M. B. negalės suteikti ilgai būdamas laisvės atėmimo vietoje, negali turėti įtakos paskirtai bausmei, juolab, kad pareiga padėti auginti sūnų nesulaikė pastarojo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nebandė trukdyti procesui ar kitaip jį paveikti, jo parodymai buvo tikslūs ir nuoseklūs, jis labai gailisi dėl nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nurodytos BK 59 str. 1 d. Šis sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, M. B. tik dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo pripažino savo kaltę iš dalies, dėl kitų nusikalstamų veikų jis savo kaltę neigė. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad M. B. labai gailisi dėl nusikaltimų padarymo, nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia, nes įstatymas reikalauja, kad kaltinamasis ne tik pripažintų savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, bet ir nuoširdžiai gailėtųsi.

Taigi įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už padarytus apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t.y. bausmes sudėjo iš dalies ir apėmimo būdu. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.