Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė su teisės užsiimti tam tikra veikla – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. R. priteista: 2000 Lt nukentėjusiajam V. M. neturtinei žalai atlyginti bei valstybei – 71, 40 Lt proceso išlaidų ir 240 Lt už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinys dalyje dėl dalies neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės „A“ Lietuvos filialui atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. R. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. gruodžio 27 d., apie 16.40 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties namu Nr. 29, vairuodamas automobilį „FORD COURIER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėstįjį, automobilio nesustabdė ir nepraleido bei partrenkė pėsčiųjų perėja jam iš kairės ėjusį pėstįjį V. M., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. M. sveikata – jam sumušta kairė blauzda, lūžo kairysis blauzdikaulis ir išorinė kulkšnis.

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendį, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, neatimant iš jo teisės vairuoti transporto priemones, ir bylą nutraukti. Teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Apeliantas skunde nukreipia į BK 39 str. bei teigia, kad jo veiksmuose yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) jis savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, nedelsdamas po eismo įvykio iškvietė nukentėjusiajam medicinos pagalbą, lankė nukentėjusįjį ligoninėje ir namuose, siūlė jam materialinę paramą – 1000 Lt už patirtą sužalojimą (BK 59 str. 1 d. 1 p.); 2) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką nuosprendyje nurodė ir teismas; 3) draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 1726,40 Lt, o jis pats - 1000 Lt neturtinę žalą. Apelianto nuomone, vadovaujantis BK 39 str. teismas turėjo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Taip pat skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai priteisė iš jo neturtinę žalą. Apeliantas mano, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį – jis tegauna pensiją, iš kurios turi sumokėti mokesčius už butą, pats pragyventi ir dar padėti 4 asmenų sunkiai gyvenančiai sūnaus šeimai, jo kaltę ir į tai, kad nepadaryta turtinė žala, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nukentėjusysis buvo labai neatsargus, jis buvo neblaivus ir jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Todėl esant dideliam nukentėjusiojo neatsargumui, teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.282 str. Apeliantas skunde nurodo, kad nepaisant nepagrįstai priteistos neturtinės žalos, jis tuos 2000 Lt V. M. pervedė 2010-02-24.

Apelianto nuomone, taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad transporto priemones vairuoja nuo 1980-10-10 ir per šį laikotarpį tik vieną kartą pažeidė KET. Kadangi jis gyvena Panevėžio rajone, jam dažnai tenka vykti į Panevėžį ir tam reikalingas automobilis. Be to, jis turi neįgalią žmoną D. R., kurią turi pastoviai vežioti pas gydytojus į įvairias gydymo įstaigas. Todėl atėmimas teisės jam vairuoti transporto priemones prieštarautų BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, be to, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto A. R. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 39 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant lengvinančioms aplinkybėms taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo aktyvių veiksmų bandant išvengti sunkesnių padarinių, dėl ko atitinkamai nepagrįstai apelianto A. R. atžvilgiu netaikė BK 39 straipsnio nuostatų, t. y. neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas neginčija nuosprendyje išdėstyto jo kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo, jo veikos kvalifikavimo, tik prašo jo atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnį bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šį nuteistojo prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu palaikė ir nukentėjusysis. Išanalizavusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad yra visos sąlygos apeliantui taikyti Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatas, todėl apelianto A. R. minėtasis prašymas tenkinamas.

Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Kaip matyti, apeliantui inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Skundžiamu teismo nuosprendžiu neginčytinai konstatuota, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad apelianto veikoje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taip pat apylinkės teismas teisingai konstatavo nesant A. R. veiksmuose jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be šių teismo konstatuotų duomenų matyti, kad sutinkamai su apelianto bei nukentėjusiojo parodymais, iš kart po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. R. pats iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą, viskuo rūpinosi, kitaip tariant – apeliantas aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, kas leidžia neabejotinai konstatuoti esant BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas tai A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas nukentėjusiajam atlygino dalį neturtinės žalos – 1000 Lt, o po teismo nuosprendžio priėmimo dar iki jo įsiteisėjimo atlygino pastaruoju iš jo priteistą 2000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino apie pilną neturtinės žalos jam atlyginimą bei susitaikymą su nuteistuoju. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuota apelianto veiksmuose esant dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Įvertinusi visas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į proceso dalyvių išreikštą valią dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sąlygos apeliantą A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. nustatyta tvarka ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Apeliantas skundu prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, užuot paskyręs bausmę ir minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė skiriantis dvi bausmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismui apeliantą atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukus, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko galimu neskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad iš esmės baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo, nei baudžiamojo pobūdžio. Spręsdamas, skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nebuvo anksčiau teistas, įvertino savo veiką ir padarė reikiamas išvadas, t. y. visiškai pripažino savo kaltę, blogai vertino savo poelgį, gailėjosi, atsiprašė ir atlygino žalą, be to, apeliantas yra pensinio amžiaus, rūpinasi neįgalia žmona, šiuo metu dirba ir jo darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Todėl darytina išvada, kad apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį.

A. R., vadovaujantis BK 39 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti, esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir baudžiamąją bylą nutraukti.