Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 25S86488, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. pateikė prašymą Nr. 2306-LLG-7042 išduoti leidimą laikinai gyventi studijų KTU pagrindu. Šiuo pagrindu, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760276568, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 21 d.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 2 d. gavo KTU pranešimą Nr. Nr. 2504-PRNŠ-0133, kuriame nurodyta, jog KTU Informatikos fakulteto dekano 2025 m. vasario 28 d. potvarkiu „Dėl akademinių atostogų“, pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, suteiktos akademinės atostogos laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2026 m. sausio 31 d.

Atsižvelgiant į gautą informaciją, Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 25S86488, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 25S86488, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – pareiškėjas priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas nustačius, kad pareiškėjui suteikus akademines atostogas, jis, atitinkamą laikotarpį, neįgyvendino faktinio mokymosi tikslo, dėl ko nebeatitiko sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 62 straipsnis reglamentuoja studentų teises ir pareigas. To paties straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinti atvejai, kada studentui gali būti suteikiamos akademinės atostogos – dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad suteiktų akademinių atostogų metu studentas nepraranda studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad akademinės atostogos yra tikslinės atostogos ir įstatymas aiškiai reglamentuoja tokių atostogų rūšis ir atvejus (sąrašas baigtinis).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui akademinės atostogos buvo suteiktos dėl asmeninių priežasčių. Šią faktinę aplinkybę patvirtina Migracijos departamentui pateiktas KTU 2025 m. balandžio 2 d. pranešimas Nr. 2504-PRNŠ-0133, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų priežastis yra asmeninės priežastys, o akademinių atostogų suteikimo laikotarpis – nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2026 m. sausio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui akademinės atostogos buvo suteiktos dėl asmeninių priežasčių, o tokios atostogos, pagal tikslą (priežastį) nepatenka į MSĮ 62 straipsnyje nurodytą galimų suteikti akademinių atostogų sąrašą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos negali būti pateisinimu UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų prasme. Kaip jau minėta, studentas akademinių atostogų metu nepraranda studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, tačiau tik tuo atveju, jei jam akademinės atostogos yra suteiktos MSĮ 62 straipsnio1 dalies 11 punkte nustatytais pagrindais. Nors, kaip šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išbrauktas iš studentų sąrašų, tačiau jam išduotų akademinių atostogų pagrindą pripažinus neatitinkančiu minėto įstatymo nuostatų, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad akademinių atostogų laikotarpiu užsienietis neįgyvendino faktinio mokymosi tikslo, todėl neatitiko sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Susidariusi teisinė situacija suponuoja, jog leidimo laikinai gyventi galiojimas yra neatsiejamai susijęs su konkretaus faktinio pagrindo – šiuo atveju, studijų – egzistavimu. Studijų pagrindu suteikto leidimo tikslas yra sudaryti sąlygas pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų sistemingai ir nuolat dalyvauti studijų procese. Suteikus akademines atostogas dėl asmeninių priežasčių, pareiškėjas laikinai nutraukė savo aktyvų dalyvavimą studijose, todėl objektyviai nebevykdo veiklos, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas negali savarankiškai išplėsti įstatyme numatyto leidimo gyventi galiojimo pagrindų ar taikyti šių nuostatų pagal analogiją, todėl, nustačius, kad pagrindas, dėl kurio buvo suteiktas leidimas, faktiškai išnyko, sprendimo dėl leidimo panaikinimo priėmimas tampa ne administracinės diskrecijos klausimu, o imperatyvia pareiga, kylančia tiesiogiai iš UTPĮ nuostatų.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl informacijos stokos apie akademinių atostogų pasekmes jo teisinei padėčiai, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento sprendimo. Nors pareiškėjas nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl akademinių atostogų jis nebuvo informuotas apie galimą leidimo laikinai gyventi panaikinimą, tačiau teismas konstatuoja, kad aukštoji mokykla (šiuo atveju – KTU) neturėjo įstatyminės pareigos teikti pareiškėjui individualią teisinę konsultaciją ar aiškinti jo, kaip užsieniečio, teisinę padėtį migracijos kontekste. Pagal bendruosius teisės principus, kiekvienas asmuo, tuo labiau turintis specialų – užsieniečio, siekiančio teisėtai gyventi kitos valstybės teritorijoje – statusą, turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis galiojančiu teisiniu reguliavimu, jo pasikeitimais bei galimomis savo veiksmų ar sprendimų teisinėmis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimą kreiptis dėl akademinių atostogų, turėjo pats įsivertinti, ar tokios atostogos neprieštarauja leidimo laikinai gyventi pagrindą reglamentuojančioms teisės normoms. Pareiškėjo neinformavimas apie tokio pobūdžio pasekmes, net jeigu ir faktiškai įvyko, negali būti prilygintas nei esminiam procedūriniam pažeidimui, nei Migracijos departamento veiksmų neteisėtumui.

Teismas taip pat pažymi, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis objektyviai nustatytais faktais (t. y. informacija apie suteiktas akademines atostogas) ir taikant aiškias UTPĮ nuostatas, kurios neduoda pagrindo lankstesniam teisės aiškinimui. Kadangi pareiškėjas, pasinaudodamas akademinėmis atostogomis, tam laikotarpiui faktiškai nebevykdo veiklos, kuri buvo jo leidimo gyventi pagrindas, jis nebeatitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Ši aplinkybė savaime sudaro pakankamą pagrindą Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pareiškėjo subjektyvūs ketinimai likti Lietuvoje dirbti, kuriuos jis grindžia savo lūkesčiais ar planuojamais veiksmais ateityje, teisiniu požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjant leidimo laikinai gyventi pagrįstumą jau susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino faktines aplinkybes, egzistavusias sprendimo priėmimo momentu, o ne būsimas galimybes, kurios galėtų egzistuoti tik pareiškėjui pateikus naują prašymą išduoti leidimą kitu pagrindu.

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (UTPĮ 3 straipsnio 3 dalis). Teismas sutinka, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu, gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ir (ar) kreipėsi į Migracijos departamentą. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, be to sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, jog ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2025 m. balandžio 4 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 25S86488, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760276568, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., todėl sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.