Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-748-893/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1-748-893/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03011-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-748-893/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03011-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2018 m sausio mėn. 17 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,78 promilės), užsimojęs peiliu, sugyventinei V. O. sakydamas: ,,aš tave uždursiu", ,,aš tave užmušiu", ,,tu negyvensi", grasino ją nužudyti, esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad kartu su V. O. gyvena kartu jau 13 metų. Jie gyvena dviese bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso V. O.. Jų tarpusavio santykiai yra neblogi, tačiau kartais tarp jų įvyksta konfliktai. 2018 m. sausio 17 d. dienos metu jie kartu išgėrė šiek tiek degtinės ir alaus. Jis apie pietus dirbo lauke, tvarkė malkas, o V. O. buvo namuose. Apie 13.00 val. jis norėjo užeiti į namus, tačiau priėjęs prie durų, pamatė, kad durys yra užrakintos. Duris iš vidaus užsirakino jo sugyventinė V.. Prieš tai konflikto tarp jų nebuvo. Jis pradėjo belsti į duris ir sakyti jai, kad ši atidarytų. Tačiau ji durų nenorėjo atidaryti. Tada jis supyko, nes lauke buvo šalta ir paėmęs kirvį, pradėjo daužyti duris. Duris daužė norėdamas jas tiesiog atidaryti, kadangi lauke buvo šalta ir jis nenorėjo stovėti ir šalti. Tačiau durų išlaužti nepavyko, kadangi jos yra senovinės ir kieto medžio. Tada sugyventinė atidarė duris, o jis užėjęs į namo vidų, buvo labai piktas ir susijaudinęs. Iš to pykčio pastvėrė ant stalo gulėjusį peilį ir priėjęs prie savo sugyventinės, jį laikydamas rankoje, pasakė ,,aš tave nudursiu". V. O. tuo metu sėdėjo lovoje. Jis priėjo prie jos ir stovėdamas apie 1 metro atstumu užsimojo peiliu. Prie jos kūno peilio jis pridėjęs nebuvo, buvo tik į ją nukreipęs peilio geležtę. Kodėl taip pasielgė, dabar net negali paaiškinti. Galimai, kad buvo išgėręs ir labai supykęs bei susijaudinęs. Tada ji pasakė, kad skambins į policiją, po ko jis pasakė, kad ją (V. O.) užmuš ir kad ji nebegyvens. Ji tada pradėjo skambinti į policiją, o jis tuo metu išėjo iš namų, tačiau grietai grįžo. Jam sugrįžus, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, tikrai nebūtų savo sugyventinės nudūręs ar jos užmušęs bei naudojęs smurto jos atžvilgiu. Jis V. O. norėjo tiesiog pagąsdinti. Pažada daugiau taip nesielgti, sugyventinei V. negrasinti ir jos atžvilgiu smurto nenaudoti (b. l. 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. O. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu V. G.. 2018 m. sausio 17 d. neblaivus sugyventinis visą dieną buvo agresyvus. Apie 13.00 val. jis lauke kapojo malkas ir kažką rėkavo, ji išsigandusi uždarė namų duris iš vidaus. Atėjęs sugyventinis, negalėdamas atidaryti durų, paėmė kirvį, pradėjo juo kapoti duris. Ji tam, kad sugyventinis nesukapotų durų, jas atidarė. Sugyventinis užėjęs į kambarį, griebė ant stalo gulėjusį peilį, prisėdo prie jos, sėdinčios ant lovos, užsimojo peiliu virš galvos ir pasakė ,,aš tave uždursiu", ji labai išsigando ir pasakė, kad skambins policijai. Tai išgirdęs, sugyventinis atsitraukė, bet vis rėkavo ,,aš tave užmušiu", ,,tu negyvensi". Ji paėmė telefoną ir paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją. Tai išgirdęs, sugyventinis pabėgo. V. G. prieš ją yra smurtavęs prieš 3 metus, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu ji bijojo, jog sugyventinis savo grasinimus įgyvendins (b. l. 19, 24).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 17 d., 13.21 val., gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus pranešėjos sugyventinis grasina, jog ją nužudys (b. l. 6).

Iš Blaivumo patikrinimo testo rezultatų matyti, kad 2017 m. sausio 17 d., 14.20 val., V. G. nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 31).

2018 m. sausio 18 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajai V. O., apžiūra (b. l. 15-16).

2018 m. sausio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 10-13).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pats V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios V. O. parodymai, policijos registruojamų įvykių registre, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad V. G. 2018 m sausio mėn. 17 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsimojęs peiliu, sugyventinei V. O. sakydamas: ,,aš tave uždursiu", ,,aš tave užmušiu", ,,tu negyvensi", grasino nužudyti, esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmai sudarė nukentėjusiajai V. O. pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti ir sutrikdyti sveikatą yra realus.

Kaltinamasis V. G. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 50-52).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. G. – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 45-49), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą su BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytais įpareigojimais, bausmės dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti V. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Teisėjas Dainius Grizickas