Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui E. A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 18 d. jam kalint Pravieniškių PN-AK I -ojo lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 4,5,11,12, 16 ir Karantino patalpoje Nr. 2, t.y. pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant tinkamos natūralios ir dirbtinės apšvietos, ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, netinkamai įrengus sanitarinius mazgus bei pažeidžiant materialinio aprūpinimo normų reikalavimus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys (b.l.16-17) patvirtina, kad 2016 m. liepos 13 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 15 kartu su dar vienu nuteistuoju, šios kameros gyvenamasis plotas yra 8,58 kv.m., todėl vienam nuteistajam teko 4,29 kv.m.

Laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. liepos 19 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas kalėjo karantino patalpoje Nr. 2, kurioje buvo 5 nuteistieji, šios patalpos gyvenamasis plotas 36,73 kv.m., todėl vienam asmeniui teko 7,35 kv.m. gyvenamojo ploto.

Nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 11, kurioje įrengta viena gyvenamoji vieta, kameros plotas 7,61 kv.m., todėl pareiškėjui buvimo šioje kameroje metu teko 7,61 kv.m.

Nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 12 su dar vienu nuteistuoju. Šios kameros gyvenamasis plotas 16,38 kv. m., todėl vienam nuteistajam joje teko 8,19 kv. m.

Nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 19 d. pareiškėjas kalėjo vienvietėje kameroje Nr. 5, šios kameros gyvenamasis plotas 7,61 kv. m., todėl buvimo joje metu pareiškėjui teko 7,61 kv. m.

Nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 16, kurioje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, šios kameros plotas 8,58 kv. m., todėl vienam asmeniui joje teko 4,29 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 4 su dar trimis nuteistaisiais, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 18 d. šioje kameroje kalėjo dviese, šios kameros gyvenamasis plotas 16,38 kv. m., todėl nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui teko 4, 1 kv. m., o nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 18 d. – 8,2 kv. m.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, kalėjusių asmenų skaičių, vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie jo gyvenamąsias vietas skunde nurodytu laikotarpiu, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Akivaizdu, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu jam kalint karantino patalpoje Nr. 2 ir ginčui aktualiose kamerose Nr. 11,12,5,16 ir 4 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkama ginčo gyvenamųjų patalpų natūralia ir dirbtine apšvieta, ventiliacija, didele drėgme, pelėsiu.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai, santykinei oro drėgmei, oro judėjimo greičiui reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 HN 134:2015 16 punkte.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1-ojo sektoriaus visos kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b.l. 12), pareiškėjas skunde neginčijo, kad ginčo kamerų langai neatsidarė, todėl, nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo (kamerų perpildymo fakto), teismo nuomone, kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, vėdinimas per langus atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie ginčo kamerų ir karantino patalpos Nr. 2 dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę, sienų būklę pareiškėjo kalinimo jose metu, taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl užkaltų karantino patalpos Nr. 2 langų, tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, užkaltų langų, oro drėgmės, sienų būklės) nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos vertinamųjų gyvenamųjų patalpų apšvietos, santykinės oro drėgmės parametrų, nelygių sienų bei užkaltų karantino patalpos langų, pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais, dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, santykinės oro drėgmės, nelygių sienų, užkaltų karantino patalpos Nr. 2 langų, jo buvimo šiose gyvenamosiose patalpose metu atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose nebuvo įrengti sanitariniai mazgai.

Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5.punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Į bylą pateiktos kamerų fotonuotraukos (b.l. 18-23) patvirtina, kad ginčo kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurių įranga atitinka aukščiau nurodyto Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5.punkto reikalavimus.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš atsakovo netinkamai vykdomo nuteistųjų aprūpinimo baldais. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelės higienos reikmenims laikyti, pakabų drabužiams ir rankšluosčiams.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas.

Į bylą atsakovo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose kiekvienam nuteistajam buvo skirta po spintelę, kad jose buvo viršutinių drabužių pakaba, kas, teismo nuomone, leistų šiame kontekste konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl baldų trūkumo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos pareigūnus ar administraciją, o šie į jo išreikštas pretenzijas nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, tik pareiškėjo deklaratyvių, objektyviais įrodymais nepagrįstų argumentų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.