Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis B. H. 2024-12-19 apie 12.00 val., vykdamas transporto priemone Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų sen., Medininkų k., Vilniaus r., į Lietuvos Respubliką gabeno 16 000 Rusijos rublių, 220 Baltarusijos rublių, 12 800 Ukrainos grivinų, 5 000 JAV dolerių (konvertavus oficialiu 2024-12-13 d. sudaro 5 312,47 Eur) ir 7 080 eurų, muitinio tikrinimo metu asmuo raštu deklaravo, kad veža 8 080 eurų, 500 Ukrainos grivinų, 16 000 Rusijos Federacijos rublių, bet iš asmens buvo paimta 7 080 eurų, 16 000 Rusijos rublių, 220 Baltarusijos rublių, 12 800 Ukrainos grivinų, 5 000 JAV, taip pažeisdamas: Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu muitinei nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis JAV dolerius ir eurus, bendros 12 392,47 eurų sumos, tai yra viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 400 MGL dydžio sumą.

2. Dėl nurodytos veikos 2025-01-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu B. H. pripažintas kaltu, taikant BK 64¹ straipsnį jam skirta 68 MGL, t. y. 3 400 Eur bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš B. H. konfiskuoti 7000 eurų. 5 000 JAV dolerių, į kuriuos laikinai buvo apribotos B. H. nuosavybės teisės, nukreipti į paskirtos baudos sumokėjimą, o likusią dalį nuspręsta grąžinti B. H..

3. 2025-02-10 B. H. pateikė teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nesutikdamas su lėšų konfiskavimu.

4. Kaltinamasis B. H. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir parodė, kad įvykio dieną važiavo iš Minsko į Varšuvą per Lietuvą, vežė keleivį iki Vilniaus. Tuo metu vežiodavo žmones maršrutu Varšuva-Minskas. Toliau turėjo važiuoti į Ukrainą. Su savimi gabeno pinigus. Pinigus gavo būdamas Minske iš vairuotojo, kuris atvežė jam nuo jo dėdės, buvo iš jo pasiskolinęs namo pirkimui. Šiuos pinigus ketino gabenti į Lenkiją, o iš ten į Ukrainą, norėdamas ten įsigyti namą. Iš viso turėjo 7080 Eur, 5000 JAV dolerių, 14 000 grivnų, dar kažkiek turėjo Rusijos ir Baltarusijos rublių. Iš dėdės gavo pinigus doleriais ir dalį eurais. Grivnų turėjo pats, o Rusijos ir Baltarusijos rublius turėjo, kad galėtų atsiskaityti kelyje (maistui, pan.). Žinojo, kad sumą, virš 10 000,00 Eur reikia deklaruoti. Muitinėje pildė deklaraciją, bet tuo metu jo nepraleido, nežino dėl kokios priežasties. Antrą kartą važiavo maždaug po valandos. Kai važiavo antrą kartą, muitininkai paklausė, ar veža pinigus. Jis pasakė, kad turi piniginėje, pasiūlė nueiti uždeklaruoti. Nuėjo, užpildė deklaraciją, o po to muitininkai pradėjo tikrinti mašiną ir ten rado pinigus, apie kuriuos buvo pamiršęs. Prašė nekonfiskuoti pinigų, nes labai sunku juos uždirbti. Prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui. Nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), slaugo neįgalų asmenį, gauna 900,00 Eur darbo užmokestį. Darbo užmokestį gauna grynais, tačiau turi sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valdžią dėl leidimo gyventi gavimo.

5. 2024-12-19 Grynųjų pinigų deklaracijoje Nr. 24LTVK2000GPD01258 B. H. nurodė, kad veža 8080 eurų, 500 Ukrainos grivnų, 16000 Rusijos Federacijos rublių, 220 Baltarusijos Respublikos rublių (1 t., b. l. 30-31).

6. 2024-12-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra atliekama Vilniaus r., Medininkų k. Pasieniečių g. 26 esančiame Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste lengvųjų automobilių atvykimo kanale. Žiūrint tiesiai matome nuleistus užkardus už kurių matome stovinčius automobilius, šalia kurių iš kairės ir dešinės pusės stovi muitinės pareigūnų darbo vietų patalpos. Kairėje pusėje matome stovintį žalios spalvos mikroautobusą Mersedes Benz Sprinter 316CDI valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūros metu atidarytas, priėjus prie vairuotojo vietos matome virš priekinio stiklo pakeltą saulės skydelį, už kurio užkištas mėlynos spalvos aplankas, kurio viduje yra blankai, lapai. Užėjus į muitinės pareigūnų tarnybines patalpas ant stalo matome sudėtus grynuosius pinigus: 5000 JAV dolerių 50 kupiūrų po 100 dolerių, 12800 Ukrainos grivnų 21 kupiūrų po 500 grivnų, 1 kupiūra 1000 grivnų, 6 kupiūros po 200 grivnų, 1 kupiūra 100 grivnų. 8080 eurų, 10 kupiūrų po 500 eurų, 5 kupiūros po 200 eurų, 4 kupiūros po 100 eurų, 13 kupiūrų po 50 eurų, 1 kupiūra 20 eurų, 1 kupiūra 10 eurų, 16000 Rusijos Federacijos rublių 8 kupiūros po 2000 rublių, 200 Baltarusijos Respublikos rublių, 20 Baltarusijos rublių. Visi grynieji pinigai po apžiūros paimti savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu bei supakuoti į paketą Nr. 1. Įvykio vieta apšviesta dirbtiniu apšvietimu, stebima vaizdo kameromis. Daugiau apžiūros metu daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui paimta nebuvo (1 t., b. l. 8-19).

7. 2024-12-23 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas pinigai, o būtent eurų ir JAV dolerių kupiūros. Apžiūros objektas yra eurai. Apžiūrėjus eurus nustatyta, kad bendra suma yra 7080 eurų, 10 kupiūrų po 500 eurų, 5 kupiūros po 200 eurų, 4 kupiūros po 100 eurų, 13 kupiūrų po 50 eurų, 1 kupiūra 20 eurų, 1 kupiūra 10 eurų. Apžiūros objektas yra JAV doleriai. Apžiūrėjus JAV dolerių kupiūras nustatyta, kad bendra suma yra 5000 JAV dolerių, o būtent 50 kupiūrų po 100 dolerių (1 t., b. l. 41-48).

8. 2024-12-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojo savanoriškai paimti grynėji pinigai 5000 JAV dolerių (50 kupiūrų po 100 dolerių), 8080 eurų (10 kupiūrų po 500 eurų, 5 kupiūros po 200 eurų, 4 kupiūros po 100 eurų, 13 kupiūrų po 50 eurų, 1 kupiūra 20 eurų, 1 kupiūra 10 eurų). 2024-12-23 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra eurai. Apžiūrėjus eurus nustatyta, kad bendra suma yra 7080 eurų, 10 kupiūrų po 500 eurų, 5 kupiūros po 200 eurų, 4 kupiūros po 100 eurų, 13 kupiūrų po 50 eurų, 1 kupiūra 20 eurų, 1 kupiūra 10 eurų. Apžiūros objektas yra JAV doleriai. Apžiūrėjus JAV dolerių kupiūras nustatyta, kad bendra suma yra 5000 JAV dolerių, o būtent 50 kupiūrų po 100 dolerių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta laikyti, kad paimtas pinigų kiekis yra 7 080 eurų, o dėl techninės klaidos paimtų pinigų, o būtent eurų kiekį 8 080 laikyti klaidingų (1 t., b. l. 49).

9. 2024-12-20 pakvitavimu B. H. grąžinta: 12 800,00 Ukrainos grivnų, 16 000,00 Rusijos Federacijos rublių, 220,00 Baltarusijos Respublikos rublių (1 t., b. l. 32).

10. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, taip pat ir pinigai. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-719/2025).

12. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolės, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Deklaracijoje turi būti pateikiami išsamūs duomenys apie vežėją, grynųjų pinigų savininką, numatomą grynųjų pinigų gavėją, grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę, paskirtį ir kt. Šie duomenys turi būti pateikiami raštu arba elektroniniu būdu, naudojant 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą deklaracijos formą (3 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad net ir tais atvejais, kai grynųjų pinigų suma nesiekia 3 straipsnyje nustatytos ribos, kompetentingos institucijos registruoja nurodytą informaciją, jei yra požymių, kad grynieji pinigai yra susiję su nusikalstama veikla. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, kompetentingos institucijos įgaliojamos, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir transporto priemones (5 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus arba 4 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nelydimus grynuosius pinigus. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos (14 straipsnis).

13. Šio reglamento nuostatas įgyvendinančio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje; 2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus ar nelydimus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija.

14. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-368 „Dėl Grynųjų pinigų deklaracijų ir Grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad grynųjų pinigų deklaracija pildoma atvykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, išvykstant iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis arba vykstant per Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, kai gabenamų grynųjų pinigų, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies a punkte, vertė yra 10 000 Eur arba didesnė (5 straipsnis). Pasirašyta grynųjų pinigų deklaracija teikiama Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte veikiančio muitinės posto pareigūnui (6 straipsnis).

15. Pareigą pateikti nustatytos formos deklaraciją (raštu arba elektroniniu būdu) turi pinigus gabenantis asmuo. Asmuo, norintis deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-591/2007, 2K-646/2007, 2K-430/2014, 2K-568/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-359-648/2018). Ši asmens pareiga išlieka tiek nesant tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno reikalavimo, tiek ir tais atvejais, kai pareigūnai neatlieka asmens tikrinimo. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-719/2025).

16. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, grynųjų pigų deklaracijoje nurodytus duomenis, faktiškai pas kaltinamąjį rastų pinigų kiekį bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo išvardinti teismo posėdžio metu (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis), į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nėra, padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, kad B. H. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus (pinigus), kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

17. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Kaltinamasis B. H. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), visiškai prisipažino jį padaręs ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Lietuvoje neteistas (1 t., b. l. 75), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 72-74), jo teigimu dirba (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam švelniausios rūšies bausmę – baudą, parenkant jos dydį arčiau minimalios ribos. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, teismų praktikoje pripažįstami konfiskuotinu turtu. Tačiau taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina laikytis proporcingumo principo. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą; ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma; ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai; konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui; ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą; kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-87-795/2024).

20. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pateikdamas muitinės pareigūnams neišsamią deklaraciją apie gabenamus pinigus, t. y. deklaravo tik dalį gabentų pinigų, nusikalstama pinigų kilmė nėra įrodyta, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų susijęs su teroristinėmis grupuotėmis ar vykdytų kitokią neteisėtą veiklą. Kaltinamojo veiksmais nedeklaravus visų gabentų pinigų žala valstybei nebuvo padaryta, kaltinamasis anksčiau neteistas, Lietuvoje tik vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tad įvertinus nurodytų aplinkybių visumą manytina, kad baudžiamosios poveikio priemonės – pinigų konfiskavimo taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas ir vien bausmės skyrimas bus pakankamas atgrasyti kaltinamąjį nuo panašių veikų vykdymo.

21. Teismui nusprendus netaikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto (pinigų) konfiskavimo, iš kaltinamojo paimta 7080,00 Eur pinigų suma nukreiptina paskirtos baudos vykdymui, o likusi eurų suma ir 5000,00 JAV dolerių sumą, saugomos Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos banko sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 (1 t., b. l. 55-57), grąžintinos kaltinamajam.

22. 2024-12-20 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, pakeistu 2024-12-23 nutarimu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 5000,00 JAV dolerių sumą ir 7080,00 Eur pinigų sumą (1 t., b. l. 34-39, 52-54), naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

24. Nagrinėjamoje byloje B. H. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Mindaugas Paukštė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra užsienio šalies pilietis, nemokantis valstybinės kalbos, Lietuvoje gyvenamosios vietos bei darbo neturi, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. H. (B. H.) pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skirti jam 102 MGL (5100,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 68 MGL (3400,00 Eur – trijų tūkstančių keturių šimtų Eur) dydžio baudą.

Iš B. H. paimtą 7080,00 Eur sumą nukreipti paskirtos 3400,00 Eur baudos vykdymui, o likusią sumą eurais (3680 Eur) ir 5000,00 JAV dolerių, saugomas Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos banko sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 (1 t., b. l. 55-57), grąžinti B. H..

2024-12-20 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, pakeistu 2024-12-23 nutarimu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 5000,00 JAV dolerių sumą ir 7080,00 Eur sumą (1 t., b. l. 34-39, 52-54), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš B. H. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.