Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2016-09-23, apie 05,43 val., Tauragės r. sav., Skaudvilėje, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 129 km., vairavo automobilį Mercedes-Benz 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs kad tai daryti bus saugu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais, savo eismo juosta parvažiuojantį automobilį. Įvykio metu sugadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino, nepranešė policijai, nenusibraižė eismo įvykio schemos ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Tuo G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 99, 101, 219.1, 219.2, 219.3, 220, 222 punktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. pastebėjo, jog priešais važiuojantis krovininis automobilis pavojingai išvažiavo i priešingą važiuojamąją kelio pusę ir pravažiuodamas atsitrenkė į priekinį jo vairuojamo automobilio kairės pusės sparną bei kairės pusės veidrodėlį. Apeliantas tvirtina, kad, manydamas, kad ir vairuotojas, kuris apgadino jo vairuotą automobilį, sustos, tuoj pat sustojo dešiniajame kelkraštyje, tačiau krovininis automobilis nuvažiavo. Tuomet, būdamas labai susijaudinęs, rinkdamas numerį 002 pradėjo skambinti pagalbos telefonu, ir, nepavykus susisiekti su policija bei matant, kad jo automobilį apgadinęs vairuotojas pasišalino, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. nusprendė išvažiuoti iš įvykio vietos, nes turėjo pristatyti gabenamą produkciją. Tik vėliau apeliantas suvokė, kad bandė skambinti netinkamu pagalbos telefono numeriu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas įvykio vietoje laukė apie 30 minučių, tačiau net ir išvažiuodamas iš įvykio vietos ir važiuodamas pagrindiniu keliu į Tauragę nesutiko policijos pareigūnų. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepimu prašo G. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 str. 2 d. numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 str. numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 str. nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

Nagrinėjamas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas versija, kad eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino ne administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P., o priešpriešiais važiavęs ir į administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. važiavimo juostą įvažiavęs krovininis automobilis. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad minėta administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. versija vertintina kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės, iš esmes teisės pažeidimo padarymu apkaltinant nuo šio pažeidimo nukentėjusį asmenį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog vėliau suvokė, kad tuoj po eismo įvykio bandė susisiekti su policija netinkamu telefono numeriu, tačiau jis apie eismo įvykį neinformavo policijos ir vėliau. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. P. įvykio vietoje praleido apie 30 minučių, o krovininis automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai T. A. ir Ž. Č. rado tik apgadintą automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavusį V. V.. Aplinkybę, kad eismo įvykį sukėlė į priešingą eismo juostą išvažiavęs pažeidėjas G. P. patvirtina ne tik liudytojo V. V. paaiškinimas Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriui (b. l. 6), parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 36), bet ir eismo įvykio schema (b. l. 4), iš kurios matyti, kad nurodytoje susidūrimo vietoje buvo rasta ir stiklo šukių. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog būtent G. P. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcija už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 7 d. be kita ko numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Byloje nėra duomenų, kad padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas BBND 37,66 euro). Taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato švelnesnę atsakomybę, nes pagal straipsnio 7 dalį teisės vairuoti transporto priemones nėra privaloma nuobauda, taip pat įstatyme neliko alternatyvios administracinio arešto bausmės, be to, naujai įsigaliojęs įstatymas už šį pažeidimą numato švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 str. 1 d. G. P. veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

G. P. pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas 42 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatė atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra straipsnio, atskirai numatančio atsakomybę už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), nesant papildomų požymių, todėl G. P. veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d., spręstinas nuobaudos skyrimo ir individualizavimo klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 3 d. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

G. P. administracinį nusižengimą padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas, anksčiau daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 22-26), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.). Kaip minėta anksčiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai eismo įvykio sukėlimu ir pasišalinimu iš jo vietos kaltino kitą asmenį, o tai suponuoja prieštaringą administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. asmenybės vertinimą. Dėl šių aplinkybių G. P. skirtinos griežtesnės administracinės nuobaudos nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d., 7 d. numatyti administracinių nuobaudų: baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį, kuria G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir G. P. paskirta 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.