Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1864-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-1864-237/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43993-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1864-237/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43993-2019-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.1;1.2.4.6.2; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, išnagrinėjo baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą, kuriame S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2016-03-07 Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2019 m. spalio 14 d., apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini), bendruose namuose, asmeninio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine J. B., tyčia vieną kartą sudavė stikline pelenine nukentėjusiajai J. B. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jie su sugyventine J. B. gyvena pas jos mamą A. B., (duomenys neskelbtini), kur turi vieną kambarį. Jie su sugyventine kartu yra nuo 2001 metų. Jų santykiai yra normalūs, šeimyniški, tačiau konfliktai kartais kyla ir dažniausiai dėl alkoholio. Dėl šių konfliktų yra teistas 2 kartus, sukėlęs savo sugyventinei fizinį skausmą, tačiau jie konfliktus išsprendžia, sugyventinė jam atleidžia. Tuose pačiuose namuose be jų su J., gyvena J. mama, jos sugyventinis, J. motinos brolis ir J brolis. 2019-10-14 dieną, galėjo būti 11.00 val., jis į namus parnešė 1 pakuotę plastikinių butelių po 1 litrą talpos 7,5 stiprumo alaus, pakuotėje buvo 6 plastikiniai buteliai. Jie su sugyventine J. B. išgėrė 1 alaus butelį ir jis atsigulė. Jo sugyventinė miegoti nėjo, o nuėjusi į virtuvę gėrė su tuose pačiuose namuose gyvenančiu savo broliu A. B., kuris turėjo savo alaus, tikslaus kiekio nežino. A. daugiau išgėręs garsiai pasileidžia muziką ir jos klausosi. Tad J. grįžo į jų bendrą kambarį ir pamaniusi, kad jis miega, norėjo pasiimti jo alaus jam nieko nepasakiusi. Tačiau jis pajuto ir alaus jai nedavė. J nepasidavė ir alaus pasiimti vis tiek norėjo, tai jį labai supykdė, ir jis norėdamas J pagąsdinti, kad ji alaus nepasiimtų, rankos mostu visa jėga pastūmė prie lovos ant kėdės buvusią stiklo peleninę, manydamas, kad peleninė J. nekliudys, o praskris pro šalį. Tačiau su pelenine J. pataikė. Matė, kad pelenine pataikė į paakį. J. sušuko iš skausmo, susiėmė rankomis už akies ir iš kambario išbėgo. Kadangi viskas vyko labai greitai, nespėjo pamatyti, kaip stipriai J. sužalojo. Praėjus keletui minučių, J. į kambarį sugrįžo, pasiėmusi savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną išbėgo į lauką ir skambino policijai. Jis susigaudė, kad ji jam iškvies policiją ir bėgo jai iš paskos, norėdamas neleisti paskambinti, bet kai ištraukė telefoną jai iš rankų, J. jau buvo pranešusi, kas nutiko. Jis tuomet susirinko savo alų ir išėjo, nes išsigando, kad bus sulaikytas. Pasislėpė kaime, netoli miško esančiame griovyje. Ten pabuvo kol sutemo, J. jam paskambino, pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai, policijos pareigūnams jis pasisakė, kur yra ir buvo sulaikytas. Grįžęs namo, J. atsiprašys, toliau gyvens gražiuoju. Labai gailisi dėl to, ką padarė ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Jau jį vežant policijos pareigūnams, spėjo J. atsiprašyti, ji jam atleido ir pati prašė policijos pareigūnų jo nevežti. (b. l. 58-60)

Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad 2019-10-14 jos brolis A. B. ir jos sugyventinis S. V. dirbo pas kaimyną, padėjo ūkio darbuose. Grįžę po darbo, galėjo būti 17.30 val., abu parsivežė į namus, (duomenys neskelbtini), alaus. Iš pradžių, 1 plastikinį butelį, 1 litro talpos alaus išgėrė ji su savo sugyventiniu, S. nuėjo miegoti. Tuomet ji nuėjo alų gerti su savo broliu. Su broliu išgėrė 2 plastikinius butelius po 1 litrą talpos alaus, nuo alaus nesijautė labai apsvaigusi ir puikiai atsimena visas to vakaro įvykio aplinkybes. Išgėrusi alų su broliu, grįžo pas S. į kambarį, jis jau buvo prabudęs ir gulėjo lovoje, kuri tai buvo tiksliai valanda negalėtų pasakyti, nepamena. Dėl neaiškių priežasčių S. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją kaltinti, kad ji pavogė jo turėtą alų, nors į kambarį ji grįžo tik pasiimti cigaretės, nes norėjo parūkyti. Ji jam nenusileido, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis paėmęs prie lovos buvusią peleninę ir išpurtė ant jos joje buvusius pelenus. Jie dar labiau susipyko. Tuomet supykęs S. rankos stipriu mostu ir žinoma tyčia, pastūmė peleninę, vėl buvusią padėtą prie lovos ant kėdės, link jos, taikydamas į ją. Peleninė atsitrenkė jai į dešinę veido pusę, pataikydama į paakį. Pajuto stiprų fizinį skausmą, kadangi peleninė sunki, iš storo stiklo. Ji iš karto paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo iš kambario. Paakį labai stipriai skaudėjo, jautė, kad atsiras kraujosruva po akimi. Paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kol skambino prie jos atėjo S. ir norėjo iš jos atimti telefoną, kad neišsikviestų policijos, nes žinojo kuo jam tai gresia, nes jų šeimoje tai jau trečias smurto atvejis, kuomet tenka kviestis policijos pareigūnus, nors atvejai reti, pasikartojantys kas keletą metų. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, S. iš namų išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, ieškojo S., ji jam skambino, bet iš pradžių jis neatsiliepė, policijos pareigūnai taip pat jam skambino ir prisiskambino, jis buvo surastas kažkur kaimo ribose ir sulaikytas. Grįžęs po sulaikymo iš policijos, S. jos atsiprašė, net apsikabino ir pabučiavo, kas jų šeimoje nutinka retai. S. atleido, jie susitaikė, toliau stengsis gyventi be pykčių ir muštynių. (b. l. 30-32)

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nuketėjusiosios parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis stikline pelenine trenkė į veidą. (b. l. 11-14) Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), iš kurios paimtas daiktinis įrodymas peleninė. (b. l. 15-21) Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad daiktinis įrodymas yra peleninė, ant kurios nefiksuojama jokių nusikalstamos veikos požymių. (b. l. 22-26) Iš prašymo dėl daiktų saugojimo matyti, kad peleninė perduota saugoti į Šiaulių apsk. VPK daiktų saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 27) Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiajai J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra kraujosruva po dešine akimi. (b. l. 38-41)

Įrodyta, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis smurtavo artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. bendruose namuose, asmeninio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine, tyčia vieną kartą suduodamas stikline pelenine nukentėjusiajai į veidą.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras siūlo S. V. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su paskirta bausme ir jos dydžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 14 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 14.32 val., vieną suėmimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iki bausmės vykdymo pradžios S. V. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklinę peleninę (1 vnt.), saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti J. B..

Išaiškinti kaltinamajam jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Kregždienė