Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1408-661/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-07
Bylos Nr.
e2S-1408-661/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03470-2026-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
K. V., A. V.
Atsakovas
UAB „JORE Invest“
Civilinė byla Nr. e2S-1408-661/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03470-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. V. ir A. V. ieškinį atsakovui UAB „JORE Invest“ dėl nuostolių priteisimo ir rangos sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Consa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: priteisti ieškovams iš atsakovo UAB „JORE Invest“ 7 143,95 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; nutraukti 2025 m. balandžio 4 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. CON(S)-25012 (toliau ir – Darbų atlikimo sutartis) dalį, kurią sudarė ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Consa“; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir patirtas dėl apmokėjimo ekspertui MB „Laupetra“ dėl išvados parengimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovų K. V. ir A. V. ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovo UAB „JORE Invest“ 5 037,76 Eur nuostolių ir nutraukti 2025 m. balandžio 4 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. CON(S)-25012 dalį, kurią sudarė ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Consa“; ieškovams nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 27-28 straipsniais vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo išnagrinėtas ginčas iš esmės ir patenkintas vartotojo reikalavimas, įsigalioja, jei nei viena iš ginčo šalių per 30 dienų nepareiškia ieškinio dėl ginčo esmės teisme; įsigaliojęs sprendimas yra vykdytinas dokumentas ir jis gali būti priverstinai vykdomas CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 28 straipsnio 1-2 dalys).

3.2. Iš ieškinio matyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau ir – VVTAT) išsprendė tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl atraminės sienelės įrengimo ir 2024 m. birželio 17 d. nutarimu (toliau ir – VVTAT Nutarimas) įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., įrengti atraminę sienelę, perkelti kvartalinę tvorą ir sutvarkyti gerbūvį. Byloje dalyvaujantys asmenys, būtent siekdami įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, sudarė ginčijamą statybos rangos darbų sutartį, kurioje susitarė dėl atraminės sienelės įrengimo.

3.3. Dalis ieškiniu keliamo ginčo, susijusio su atraminės sienelės įrengimu, jau yra išspęsta įsiteisėjusiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu, taigi ieškovai (tuo atveju, jei atsakovas neįrengė ar netinkamai įrengė atraminę sienelę) turi kreiptis į antstolį dėl privalomo šio nutarimo įvykdymo, o antstoliui konstatavus, kad nutarimas neįvykdytas, kreiptis į nutarimą priėmusią Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nutarimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pavyzdžiui, leidžiant ieškovams nutarimą įvykdyti savo lėšomis ir patirtus 5037,76 Eur nuostolius išieškoti iš atsakovo.

3.4. Taigi ieškinio reikalavimus dėl 5037,76 Eur nuostolių, patirtų dėl netinkamai įrengtos atraminės sienelės defektų šalinimo darbų apmokėjimo, taip pat dėl darbų atlikimo sutarties (dėl atraminės sienelės įrengimo) nutraukimo, atsisakoma priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, esant dėl šio ginčo priimtam ir įsiteisėjusiam Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3.5. Ieškinio reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas dėl apmokėjimo ekspertui MB „Laupetra“ už išvados parengimą, siekiant nustatyti žalos dydį, yra laikomas ne procesiniu reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o materialiniu reikalavimu, kuris turi būti aiškiai suformuluotas, nurodant jo dydį (sumą), išdėstant faktinį pagrindą, pridedant įrodymus apie patirtas išlaidas bei atitinkamai susimokant už tokį turtinį ieškinio reikalavimą proporcinį žyminį mokestį. Dėl šios priežasties teismas ieškovams nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra nurodyti kokio dydžio išlaidas jie patyrė, siekdami įvertinti patirtą žalą dėl atsakovo netinkamai vykdomo nutarimo, ir pateikti jas pagrindžiantį faktinį pagrindą, taip pat sumokėti proporcinį žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties dalį kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti ieškovams iš atsakovo 5 037,76 Eur nuostolių ir nutraukti 2025 m. balandžio 4 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. CON(S)-25012 dalį, kurią sudarė ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo.

5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Darbų atlikimo sutartis buvo sudaryta 2025 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams po VVTAT Nutarimo priėmimo. Taigi šios Darbų atlikimo sutarties teisiniai santykiai atsirado jau po to, kai VVTAT išnagrinėjo tarp šalių kilusį vartojimo ginčą ir priėmė Nutarimą.

5.2. Akivaizdu, kad VVTAT negalėjo nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl Darbų atlikimo sutarties nutraukimo, kadangi ši sutartis Nutarimo priėmimo metu apskritai neegzistavo, o iš jos kylantys teisiniai padariniai dar nebuvo atsiradę. VVTAT nagrinėjimo dalyką sudarė iki Nutarimo priėmimo susiklostę teisiniai santykiai ir jų pagrindu pareikšti reikalavimai, tačiau ne vėliau sudarytos ir savarankišką prievolinį teisinį santykį sukūrusios sutarties vykdymo ir nutraukimo klausimai.

5.3. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Darbų atlikimo sutarties nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad šis klausimas jau buvo nagrinėtas VVTAT. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes reikalavimas dėl Darbų atlikimo sutarties nutraukimo negalėjo būti VVTAT nagrinėjimo objektu. Todėl konstatuotina, kad teismas nepagrįstai išplėtė VVTAT Nutarimo apimtį ir nepagrįstai apribojo ieškovų teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Šioje byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškovų ieškinio kaip nenagrinėtino teisme, t. y. ar tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

8. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad Darbų atlikimo sutarties nutraukimas negalėjo būti VVTAT nagrinėjimo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė VVTAT Nutarimo apimtį ir apribojo ieškovų teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovų teiginiu sutinka.

9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti dalį ieškinio, nurodo, kad ginčas jau yra išnagrinėtas VVTAT, todėl ieškovai turi teisę su atitinkamu prašymu kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdytino dokumento vykdymo; taip pat inicijuoti procesą dėl nutarimo vykdymo tvarkos pakeitimo, siekiant jį įvykdyti savo lėšomis ir jas išieškoti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

10. Ieškovė kreipėsi į VVTAT prašydama įpareigoti atsakovę įrengti atraminę sienelę, perkelti kvartalinę tvorą ant jos ir sutvarkyti gerbūvį. VVTAT 2024 m. birželio 17 d. nutarimu buvo nuspręsta iš dalies patenkinti vartotojos K. V. prašyme keliamą reikalavimą UAB „Jore invest“ atžvilgiu, šią įpareigojant: 1) per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos vartotojos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., įrengti atraminę sienelę, perkelti kvartalinę tvorą ant jos ir sutvarkyti gerbūvį.

11. Ieškiniu ieškovai prašė: priteisti jiems solidariai iš atsakovės UAB „JORE Invest” 7143,95 Eur nuostolių, penkių proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukti 2025 balandžio 14 d. darbų atlikimo sutarties Nr. CON(S)-250102 dalį, kurią sudarė ieškovai, atsakovė UAB „JORE Invest” ir trečiasis asmuo UAB „Consa”; priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės UAB „JORE Invest” patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas ekspertų, įskaitant MB „Laupetra“ pagalbai.

12. Taigi palyginus tai, ko ieškovė prašė VVTAT, kas buvo nuspręsta VVTAT Nutarimu ir tai, ko reikalaujama ieškiniu, darytina išvada, kad ieškovės prašymas VVTAT ir šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas skiriasi, todėl negalima teigti, kad šis ginčas jau buvo išnagrinėtas VVTAT. T. y. ieškovė, teikdama prašymą VVTAT, nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo bei Darbų atlikimo sutarties nutraukimo ir VVTAT šių klausimų nenagrinėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, į tai neatsižvelgė.

13. Kaip minėta, VVTAT nutarimu įpareigojo atsakovę šalinti trūkumus ir įrengti atraminę sieną. Atsakovė nevykdė sprendimo ir galiausiai šalys sudarė Darbų atlikimo sutartį, kuria iš esmės susitarė dėl visai kitokių sąlygų, nei VVTAT nutarime. Atraminę sieną įrenginėjo trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Atsakovei ir trečiajam asmeniui netinkamai įvykdžius Darbų atlikimo sutartį, Ieškovai kreipėsi į MB „Laupetra“, kurie nustatė trūkumus ir defektų pašalinimo kainą ieškovams tenkančios atraminės sienos dalyje.

14. Taigi, susiklostė visai kiti, nei buvo svarstyti VVTAT, teisiniai santykiai, iš kurių ieškovai ir kildina savo reikalavimus ieškinyje. Šiuo atveju ieškovai negali perduoti VVTAT sprendimo vykdymui, nes VVTAT sprendimas numato pareigą įrengti atraminę sieną tiek ieškovams, tiek jų kaimynams, o ne atlyginti ieškovams nuostolius.

15. Pažymėtina, kad VVTAT Nutarimas buvo priimtas 2024 m. birželio 17 d., o Darbų atlikimo sutartis sudaryta 2025 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams po VVTAT Nutarimo priėmimo. Akivaizdu, kad Darbų atlikimo sutarties teisiniai santykiai atsirado jau po to, kai VVTAT išnagrinėjo tarp šalių kilusį vartojimo ginčą ir priėmė Nutarimą, o trečiasis asmuo VVTAT vykusiame ginčo nagrinėjime apskritai nedalyvavo.

16. Taigi VVTAT negalėjo nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl Darbų atlikimo sutarties nutraukimo, kadangi ši sutartis VVTAT Nutarimo priėmimo metu apskritai neegzistavo, o iš jos kylantys teisiniai padariniai, įskaitant ieškovų reikalaujamą atlyginti žalą, dar nebuvo atsiradę. VVTAT nagrinėjimo dalyką sudarė iki Nutarimo priėmimo susiklostę teisiniai santykiai ir jų pagrindu pareikšti reikalavimai, tačiau ne vėliau sudarytos ir savarankišką prievolinį teisinį santykį sukūrusios sutarties vykdymo ir nutraukimo klausimai.

17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl žalos priteisimo ir Darbų atlikimo sutarties nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad šis klausimas jau buvo nagrinėtas VVTAT. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl Darbų atlikimo sutarties nutraukimo nebuvo VVTAT nagrinėjimo objektu. Taigi ieškovams nepagrįstai buvo užkirstas kelias ginti jų pažeistas teises teisme.

18. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas: panaikinama skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų K. V. ir A. V. ieškinio dalį ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas