Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas

1) Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – 5 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimas;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti skirtą bausmę, kurią atliko 2023 m. gruodžio 8 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2024 m. kovo 7 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia griebė G. A. už kairės rankos, tempė, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu trenkė į veido kairę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, 24-o danties krašto nuskilimą, muštinę žaizdelę kairio skuosto vidiniame paviršiuje, tokiais savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kažkur apie 4 metus gyveno su G. A.. Kartu turi bendrą dukrą A. S., kuriai gegužės 24 d. bus (duomenys neskelbtini) metai. Kažkur nuo 2023 m. spalio mėnesio kartu nebegyvena, nes nesutapo charakteriai, tačiau sutarė, kad galės lankyti dukrą. Galėjo būti 2024 m. kovo 7 d. apie 19.00 val., kai atėjo į (duomenys neskelbtini) aplankyti dukros. Buvo blaivus. G. A. atidariusi duris įsileido į butą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji prikišusi savo veidą prie jo veido pradėjo rėkti, kad šiuose namuose nerėkautų, nors nerėkė, o tik garsiai šnekėjo. Tada nesusivaldė ir su rankos delnu sudavė į kairės pusės skruostą bei sugriebė už rankos dilbio, kokios rankos, nepasakys, atstūmė ir išėjo iš buto. G. A. nesakė, kad užmuš, čia ji išsigalvojo, necenzūrinius žodžius išsakė vienas kitam. Dėl savo tokio spontaniško elgesio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad smurtaudamas galėjo sužaloti G. A., žino, kad šiais veiksmais jis G. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bus gera pamoka, kad daugiau taip nesielgtų, ir emocijas kažkaip valdys.

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios G. A. 2024 m. kovo 7 d. pareiškimo matyti, kad ji parodė, jog 2024 m. kovo 7 d. apie 19 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs draugas E. S. aplankyti jų bendros dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui buvęs draugas E. S. ne mažiau kaip 5 kartus trenkė delnu ir kumščiu jai į kairiąją veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą kairėje veido pusėje, žaizdą vidinėje kairiojo žando dalyje ir nuskėlė kairės pusės viršutinį dantį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusioji G. A. parodė, kad 2024 m. kovo 7 d. apie 18.19 val. paskambino buvęs draugas E. S. paklausti, kada ji bus namuose, nes norėjo ateiti į svečius aplankyti jų bendrą dukrą A. S.. Jis atėjo nepaskambinęs apie 19 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atidarius duris jis pasirodė apsvaigęs, todėl jam pasakė, kad dukra miega ir liepė jos nežadinti. Tuomet jis pradėjo ją įžeidinėti, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais ir grasinti, kad užmuš, griebė už kairės rankos, tempė ir pradėjo mušti. Trenkė į kairės pusės veido sritį. Ji atsistūmė jį nuo savęs ir pasakė, kad kviečia policiją, o jis iškart apsisuko ir išėjo pro duris. Po jo išėjimo pastebėjo, kad kairės pusės žando vidinėje dalyje yra žaizda ir paraudęs kairės pusės žandas. Su juo nebegyvena nuo 2023 m. spalio mėnesio. Bendro ūkio neveda, bendrauja tik dėl bendros dukros. Ji jam nedraudžia matytis su dukra. Dėl lankymo yra susitarę tarpusavyje. Tarp jų vyksta teismo procesas dėl išlaikymo priteisimo. Prieš ją yra smurtavęs ne kartą, anksčiau į policiją nesikreipdavo, dabar kreipėsi antrą kartą. Pirmas kartas buvo, kai su „airsoft“ ginklu sušaudė kojas. Konfliktą matė vyresnioji dukra A. M., kuri pamačiusi konfliktą išbėgo pas močiutę. Kai E. S. vartoja alkoholinius gėrimus ar kvaišalus, tada jis užsinori lankytis pas vaiką, o kai nieko nevartoja, vaikas nėra reikalingas ir apie ją nieko nesidomi. Mano, kad smurtas pasireiškė dėl to, kad ji su juo nebegyvena, o jis galvoja, kad ji neva gyvena su kitais vyrais. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iš 2024 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad tai yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio laiptinės durys su kodine spyna. Įėjus į laiptinę ir užlipus į antrą aukštą priešais matomos rudos spalvos šarvuotos durys. Įėjus į butą patenkama į koridorių, kairėje pusėje matomi įvairių rūšių daiktai, priešais matomos baltos spalvos medinės durys, šiek tiek dešiniau matomas praėjimas į kitą patalpą. Priėjus arčiau patenkama į svetainės patalpą, kairėje pusėje matomi baltos spalvos svetainės baldai ir ant jų padėtas televizorius, dešinėje pusėje matomas svetainės stalas, ant kurio sudėta įvairios rūšies daiktai, šalia minėto stalo šiek tiek dešiniau matoma sofa. Svetainėje matomas praėjimas į kitą kambarį, šalia minėto praėjimo matomas krūmas vazone. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Objektų ar daiktų iš įvykio vietos nepaimta.

Iš 2024 m. kovo 7 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta G. A.. Apžiūrint nukentėjusiosios veidą ant kairės žando pusės matomas paraudimas, kairės pusės vidiniame žando matoma žaizda ir kairės pusės viršutinės dalies nuskeltas dantis.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 542/2024 (02) matyti, kad G. A. konstatuota: poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, 24-o danties krašto nuskilimas, muštinė žaizdelė kairio skruosto vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinio dilbio ir kairio skruosto sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 7 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (apklausų, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes kaltinamasis 2024 m. kovo 7 d. apie 19.00 val., būdamas pas nukentėjusiąją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia griebė G. A. už rankos, tempė ir ne mažiau kaip penkis kartus ranka trenkė jai į veido kairę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, 24-o danties krašto nuskilimą, muštinę žaizdelę kairio skuosto vidiniame paviršiuje, tokiais savo smurtiniais veiksmais kaltinamasis nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą. Dėl to pagal sukeltas pasekmes kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę E. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas smurtinio pobūdžio tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, pasireiškęs kelių smūgių sudavimu į veido sritį ir kitais smurtiniais veiksmais), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes (nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata), kaltinamojo asmenybę (ne kartą teistas, yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nedirbantis, šį nusikaltimą įvykdė praėjus 3 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo), į 1 jo atsakomybę lengvinančią ir 1 sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant vidurkį viršijančią arešto bausmę (75 paras), kurios vykdymą atidėti nėra jokio pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 50 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant E. S. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti E. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.