Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

pareiškėjo R. R. atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkui V. Ž.,

2016 m. balandžio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-TE-1803, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-TE-1803, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas R. R. skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininkas 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-TE-1803, remdamasis 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-140, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Mano, kad priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi skiriant tarnybinę nuobaudą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai bei netinkamai taikytos materialiosios teisės normas.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta iš esmės už tai, kad 2015 m. spalio 29 d. pavėlavo į darbą, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidė etikos taisykles bei už tai, kad nelegaliai dirbo.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus (toliau – ir IS) vyriausiasis tyrėjas M. D. 2015 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu informavo skyriaus viršininką apie tai, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Skyriaus viršininkas A. B. pavedė M. D. organizuoti informacijos patikrinimą dėl galimai padarytos neteisėtos veiklos. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 3 d. pagal Klaipėdos AVPK IS vyriausiojo tyrėjo M. D. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27704, užbaigtas 2015 m. gruodžio 2 d., o įsakymas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas 2015 m. gruodžio 28 d., todėl mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK IS viršininkas A.B., gavęs skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. tarnybinį pranešimą, 2015 m. lapkričio 3 d. pavedė Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio (toliau – ir VTP) viršininkui A. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos AVPK VTP A. Š. 2015 m. lapkričio 4 d. tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti poskyrio vyresniajai tyrėjai A. N. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui 2015 m. lapkričio 11 d. surašė ir įteikė Klaipėdos AVPK VTP viršininkas A. Š., o tarnybinį patikrinimą atliko A. N. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą pradėjo ir 2015 m. lapkričio 11 d. pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pasirašė nekompetentingas administravimo subjektas, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6, 20 punktai bei Vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas), patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 26 straipsnio 8 dalis.

Teigia, jog 2015 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kurio turinys dviprasmiškas, kadangi jame nenurodyti konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai bei nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip nusižengimas. Be to, nėra jokių duomenų apie nelegalų darbą, apie vėlavimą į darbą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pabrėžia, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Teigia, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo kaltinamas dėl nelegalaus darbo, nėra. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl neteisėtos veikos yra iš viso netiriami. Pažymi, jog atsakovas 2015 m. lapkričio 11 d. pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. pareiškėjas neinformavo savo vadovą apie tai, kad nebuvo darbo vietoje, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. nebuvo darbe be pateisinamos priežasties būtent laiku nuo 8.00 val. iki 9.30 val.

Teigia, kad 2015 m. spalio 29 d. į tarnybos vietą ((duomenys neskelbtini)) atvyko apie 8.15 val., t. y. apie 15 min. vėluodamas. Tuo laikotarpiu vyko persikraustymai, reikėjo dirbti pietų pertraukos metu, po darbo, vykdyti nepriskirtas tarnybinei veiklai funkcijas. Vykdant tam tikras tarnybines funkcijas arba užduotis, pareiškėjui, kaip ir kitiems pareigūnams, tenka dirbti pietų pertraukos metu arba viršvalandinį darbą, todėl perdirbtą laiką, pagal nusistovėjusią praktiką, leidžiama kompensuoti pavėlavimu į darbą. Mano, kad minėtas pažeidimas pagal savo sunkumą (mažareikšmis) negali būti pagrindu patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn. Taip pat nurodo, jog apie 8.30 val. tarnybiniu automobiliu, vilkėdamas tarnybinę uniformą, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) esančias stalių dirbtuves paimti medinius stovus ginklams, kuriuos užsakė Klaipėdos AVPK. Stovai nebuvo supakuoti, todėl reikėjo laukti apie 1 val. (bendras laikas supakuoti, perkrauti, sunešti, nuvykti – grįžti truko apie 3 val.).

Mano, kad įtarimai dėl etikos principų pažeidimų buvo neaiškūs, nekonkretūs, be to, nėra argumentų bei įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui įteiktas 2015 m. lapkričio 11 d., o specialistė J. N. apie įvykį Klaipėdos AVPK viršininką informavo 2015 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-29198, o specialistė J. R. – 2015 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PRZ-29503. Pažymi, kad teikiant pareiškėjui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, jokių duomenų apie etikos principų pažeidimus nebuvo. Akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK IS pareigūnai pareiškėją už 2015 m. lapkričio 11 d. pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ inkriminuojamą nusižengimą įspėjo, dėl to mano, kad pareiškėjas buvo baudžiamas du kartus.

Taip pat teigia, kad baudžiamas antrą kartą ir už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 225 punktą, nes už šį pažeidimą jam buvo jau paskirta administracinė nuobauda.

Teigia, jog padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, padarytas neatsargia kaltės forma, be to, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra virš 20 metų, per kuriuos jis buvo daug kartų skatintas, anksčiau jam nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Pažymi, jog padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, todėl mano, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda neproporcinga ir per griežta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. ir jo atstovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkas V. Ž. prašymą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas A. Š. teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Klaipėdos AVPK viršininkui A. M.2015 m. lapkričio 3 d. pavedus Klaipėdos AVPK VTP viršininkui A. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą. Pavedimas A. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą yra užrašytas ant 2015 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos AVPK IS vyriausiojo tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-27704. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) specialistas R. R., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važinėja į darbą automobiliu „Chrysler Sebring“ su prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį pats nusipirko aukcione JAV ir jį pargabenęs į Lietuvą pardavė D. Š.

Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos AVPK IS vyresnioji tyrėja E. L. 2015 m. lapkričio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27949, kuriame nurodė, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagą, pareiškėjas neetiškai elgėsi su kolegomis, be to, neturėdamas įstatyminio pagrindo pasiėmė poilsio dienas. Nurodo, jog tikslu patikrinti ir įvertinti minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tą pačią dieną Klaipėdos AVPK viršininkas pavedė VTP viršininkui A. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą. Atkreipia dėmesį, jog pagal Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-V-739 patvirtinto Klaipėdos AVPK VTP viršininko pareigybės aprašymo 7.1 punktą, Klaipėdos AVPK VTP viršininkui yra pavesta organizuoti Vidaus tyrimų poskyrio darbą, todėl A. Š. teisėtai ir pagrįstai nurodė Klaipėdos AVPK VTP vyresniajai tyrėjai A. N. atlikti tarnybinį patikrinimą pagal tarnybiniuose pranešimuose Nr. 30-PR2-27704 ir 30-PR2-27949 nurodytas aplinkybes. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. gruodžio 2 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad R. R. nebuvo darbe 2015 m. spalio 29 d. nuo 8.00 val. iki 9.30 val. ir neetiškai elgėsi. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius nelegalaus darbo požymius, medžiaga buvo išsiųsta procesinio sprendimo priėmimui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui.

Nurodo, jog pareiškėjas yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys, dėl to 2015 m. gruodžio 2 d. profesinės sąjungos pirmininkui raštu Nr. 30-S-126635 buvo išsiųsta tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-140 kopija dėl skiriamos nuobaudos derinimo. Profesinė sąjunga jokios nuomonės dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo nepateikė, todėl tai palaikė pritarimu skiriamai nuobaudai.

Mano, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta laikantis Tvarkos aprašo 6, 22, 23, 29 ir 32 punktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-TE-1803 (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-140 „Dėl R. R. ir V. Z. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad 2015 m. spalio 29 d. nuo 8.00 val. iki 9.30 val., tarnybos metu, Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (minėta, toliau – ir OVS) specialistas R. R. padėjo piliečiui D. Š., iš jo įsigijusiam automobilį „Chrysler Sebring“, įregistruoti jį VĮ „Regitra“, neinformuodamas savo tiesioginio viršininko V. Z. apie tai, kad tuo metu nebus darbo vietoje. Be to, padarė administracinio teisės pažeidimą, kadangi 2015 m. spalio 29 d. apie 12.15 val. vairavo automobilį „Chrysler Sebring“ be valstybinio numerio ženklų (buvo naudojami (duomenys neskelbtini) laikinieji numerio ženklai, kuriems naudoti neturėjo išduoto nustatytos formos leidimo). Be to, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pareiškėjo sūnus buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisykles ir dėl to padaręs administracinį pažeidimą, ir pareiškėjui bendraujant su Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro (toliau – ir KPB) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūne Jolita Narmontaite, vėliau su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus (minėta, toliau – ir IS) pareigūnais, atvirai rodė neigiamas emocijas, akivaizdžiai priešišką nusiteikimą pareigūnų atžvilgiu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad R. R. užsiima ir kita veikla, kuri turi nelegalaus darbo požymius, t. y. R. R. naudojosi (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie aukcionų kodais bei įmonės sąskaitose esančiais pinigais pirkdavo ir parsigabendavo automobilius iš JAV, ieškodavo transporto priemonių perkant, ieškodavo klientų parduodant automobilius.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-140 konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 5, 7.1, 7.6 ir 7.7 punktų, netinkamai vykdė Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 4, 7, 10, 16, 18 punktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad R. R. vidaus tarnyboje dirba nuo 1992 m. rugsėjo 11 d. (užimamose pareigose nuo 2010 m. liepos 21 d.), charakterizuojamas teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas padėka ir vienkartine išmoka, todėl jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-140, paskyrė Klaipėdos AVPK OVS specialistui R. R. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (minėta, toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Klaipėdos AVPK IS vyriausiasis tyrėjas M. D. 2015 m. lapkričio 3 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27704, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. 12.15 val. buvo sustabdytas vairuojant automobilį „Chrysler Sebring“ su prekybiniais numeriais, neturint tam reikiamo leidimo. Sustabdžius pareiškėją R. R., šis paaiškino, kad automobilį pardavė asmeniui nurodytam šio automobilio registracijos liudijime, nors paprašius pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjas nurodė, kad tokios sutarties jis neturi. Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius už 1670 eurų parduoda ir perduoda automobilį „Chrysler Sebring“ D. Š. Duomenų, kad pareiškėjas parduoda minėtą automobilį, nebuvo. Pareiškėjas paaiškino, kad per (duomenys neskelbtini) iš JAV yra pargabenami automobiliai, kuriuos sutvarkius jis parduoda kitiems asmenims. Nurodė, kad tokia veikla užsiima nuo 2010 metų. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo direktorius patvirtino, kad R. R. naudodamasis (duomenys neskelbtini) prisijungimo kodais prie aukcionų ir įmonės sąskaitoje esančiais pinigais iš JAV perka ir parsigabena automobilius. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. nuo 8.00 val. iki 9.30 val. VĮ „Regitra“ padėjo užregistruoti automobilį „Chrysler Sebring“ iš jo nusipirkusiam D. Š. t. y. R. R. apie tai, kad 2015 m. spalio 29 d. laiku nuo 8.00 val. iki 9.30 val. nebuvo darbo vietoje, neinformavo ir neprašė būti išleidžiamas savo tiesioginio viršininko V. Z.

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas 2016 m. lapkričio 3 d. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio (minėta, toliau – ir VTP) A. Š. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Klaipėdos AVPK IS vyresnioji tyrėja E. L. 2015 m. lapkričio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27949, kuriame nurodė, kad tiriant administracinę bylą dėl pareiškėjo sūnaus galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, pareiškėjas Klaipėdos AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistei J. N. reiškė stiprų nepasitenkinimą, ją gąsdino bei trukdė administracinės bylos išnagrinėjimui. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog siekiant pareiškėją atgrasyti nuo galimų policijos teisės aktų pažeidimų, su pareiškėju buvo nuspręsta pravesti prevencinį pokalbį. Pažymėta, kad bendraudamas su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnais, pareiškėjas atvirai rodė neigiamas emocijas bei priešišką nusiteikimą pareigūnų atžvilgiu.

Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. 2016 m. lapkričio 6 d. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo Klaipėdos AVPK VTP A. Š. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad tarnybinio nuobaudos skyrimo procedūra pradėta subjekto (Klaipėdos AVPK viršininko A. M.), turinčio teisę pradėti tokią procedūrą, nepažeidžiant Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyto termino.

Vidaus tyrimo poskyrio viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-V-739, 7.1 punkte nustatyta, kad Klaipėdos AVPK VTP viršininkas organizuoja Klaipėdos AVPK VTP darbą.

Klaipėdos AVPK VTP viršininkas A. Š. 2015 m. lapkričio 4 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. pavedė Klaipėdos AVPK VTP vyresniajai tyrėjai A. N. atlikti tarnybinį patikrinimą pagal tarnybiniuose pranešimuose Nr. 30-PR2-27704 ir 30-PR2-27949 nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK VTP viršininkas organizuoja Klaipėdos AVPK VTP darbą, todėl spręstina, kad teisėtai ir pagrįstai Klaipėdos AVPK VTP viršininkas A. Š. vyresniajai tyrėjai A. N. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pagal tarnybiniuose pranešimuose Nr. 30-PR2-27704 ir 30-PR2-27949 nurodytas aplinkybes.

Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinis patikrinimas pagal 2015 m. lapkričio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27704 pradėtas 2015 m. lapkričio 3 d., o pagal 2015 m. lapkričio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-27494 pradėtas 2016 m. lapkričio 6 d.

Iš byloje esančio pranešimo Nr. 30-PR2-28270/30-PR1-76 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad pranešimas surašytas bei su juo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. nepraleidus Tvarkos apraše nustatyto termino.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, inter alia pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas 2015 m. lapkričio 11 d. pranešimas Nr. 30-PR2-28270/30-PR1-76 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Darytina išvada, kad nebuvo pažeistas Tvarkos aprašo 20 punktas.

Pareiškėjas R. R. pasinaudojo jam suteikta teise ir 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimą, kuriame paaiškino aplinkybes, dėl kurių jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, t. y. paaiškino aplinkybes dėl vėlavimo į darbą, nelegalaus darbo, Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei netinkamo bendravimo su Klaipėdos AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūne bei vėliau su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnais.

Įvertinus pareiškėjo pateiktą 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinimą, spręstina, jog pareiškėjas puikiai suprato aplinkybes, dėl kurių jis buvo traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Minėta, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d., o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015 m. gruodžio 2 d., t. y. nepažeidžiant Tvarkos aprašo 22 punkte nurodyto termino.

Pagal Tvarkos aprašo 24 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 24.1 patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones <...>; 24.2 grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Šiuo atveju Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. tarnybinio patikrinimo išvadą rezoliucija patvirtino 2015 m. gruodžio 2 d., nepraleisdamas Tvarkos aprašo 24 punkte nustatytų terminų.

Tvarkos aprašo 29 punktas nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Klaipėdos AVPK 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 30-S-126635 kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydamas leisti skirti tarnybinę nuobaudą R. R. Klaipėdos AVPK kartu su minėtu raštu išsiuntė ir 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-140 kopiją. Profesinės sąjunga nuomonės dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo nepateikė. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl to, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjunga nebuvo tinkamai informuota apie pareiškėjui skiriamą tarnybinę nuobaudą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas nepažeidė Tvarkos aprašo 29 punkto.

Tvarkos aprašo 32 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

2015 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-1803, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-140, skyrė Klaipėdos AVPK OVS specialistui (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyto termino.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013, p. 547, p. 577).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas tuo, kad: 1) 2015 m. spalio 29 d. pavėlavo į tarnybą; 2 ) nelegaliai dirbo; 3) 2015 m. spalio 29 d. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 4) nesilaikė etikos taisyklių bendraudamas su kitais policijos pareigūnais.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas turi nustatyti ir įvertinti ar pareiškėjas padarė minimus pažeidimus.

Dėl pavėlavimo į tarnybą

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas apie neatvykimą į tarnybą 2015 m. spalio 29 d. laiku nuo 8.00 val. iki 9.30 val. nei žodžiu, nei raštu neinformavo tiesioginio viršininko, vėliau nepateikė neatvykimą į tarnybą pateisinančio dokumento, tuo būdu pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 punktą, netinkamai vykdė Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 4, 7, 10, 16, bei 18 punktų reikalavimus.

Policijos veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. tarnybinio patikrinimo metu) 3 straipsnyje numatyta, jog policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais. Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Etikos kodekso 3 punkte nurodyta, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Vidaus tvarkos taisyklių 4 punktas numato, kad Klaipėdos AVPK dirbama pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val., o penktadienį nuo 8 val. iki 15.45 val. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12 val. iki 12 val. 45 min., išskyrus pamainomis dirbančius padalinius. <...> Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo laikas. Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas nustato, kad darbuotojai turi laikytis Klaipėdos AVPK ar individualiai darbuotojui nustatyto darbo laiko režimo. Darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys (Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas). Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas numato, jog darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų. Darbuotojams, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu draudžiama spręsti asmeninius reikalus, užsiimti veikla, nesusijusia su pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymu (Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktas).

2016 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad išvakarėse su D. Š. buvo susitaręs 2015 m. spalio 29 d. susitikti šalia VĮ „Regitra“. Prie VĮ „Regitra“ susitikęs su D. Š., kuris buvo atvykęs registruoti automobilį „Chrysler Sebring“, pakalbėjo ir į darbo vietą išvyko apie 8.05-8.10 val. Teigė, jog VĮ „Regitra“ D. Š. nepadėjo įregistruoti automobilio „Chrysler Sebring“. Taip pat nurodė, kad po 8.15 val. atvyko į tarnybos vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Apie 8.20 val. iš (duomenys neskelbtini) autobusu išvyko į senąją tarnybos vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog pakeliui pervarė D. Š. paliktą automobilį „Chrysler Sebring“ iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir po 9.00 val. nuvyko į senąją tarnybos vietą ((duomenys neskelbtini)).

Atkreiptinas dėmesys, jog tiek teismui pateiktame prašyme, tiek 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinime pareiškėjas buvo nurodęs, kad apie 8.30 val. tarnybiniu automobiliu, vilkėdamas tarnybinę uniformą, išvyko į (duomenys neskelbtini) esančias stalių dirbtuves paimti medinius stovus ginklams. Nurodė, jog bendras laikas supakuoti, pakrauti, sunešti, nuvykti-grįžti truko apie 3 val. Apie 11.30 val. pareiškėjas jau buvo savo tarnybos vietoje ((duomenys neskelbtini)).

Akcentuotina ir tai, jog D. Š. 2015 m. spalio 30 d. paaiškinime paaiškino, kad R. R. 2015 m. spalio 29 d. VĮ „Regitra“ jam padėjo užregistruoti automobilį. Nurodė, jog šie veiksmai truko maždaug nuo 8.30 val. iki 10 val.

Klaipėdos AVPK OVS viršininkas V. Z., kuris yra tiesioginis pareiškėjo vadovas, 2015 m. lapkričio 12 d. paaiškinime Nr. 30-PR2-28491 nurodė, kad pareiškėjo darbo vieta iki 2015 m. lapkričio 2 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 28 d. pareiškėjas jam nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. ryte važiuos pasiimti laikiklių automatams. Paaiškino, kad jokių kitų nurodymų pareiškėjui nedavė ir apie tai, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. nuo 8.00 val. iki 9.30 val. išvyko ne darbo reikalais iš savo darbo vietos, nežinojo.

Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. 2015 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. PR2-27699 nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. 9.30 val. pareiškėjas R. R. automobiliu „Chrysler Sebring“ atvyko į tarnybos vietą adresu (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog prie tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 30-IS-140 pridėta CD laikmena su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais patvirtina, kad pareiškėjas į tarnybos vietą atvyko būtent 9.30 val.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės 2016 m. balandžio 11 d. vykusiame teismo posėdyje skiriasi nuo tų aplinkybių, kurias pareiškėjas buvo nurodęs 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinime bei teismui pateiktame prašyme bei įvertinus tai, kad pagal vaizdo kamerų įrašus, pareiškėjas į tarnybos vietą 2015 m. spalio 29 d. atvyko 9.30 val., todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis į tarnybos vietą atvyko pavėlavęs tik 15 minučių. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir buvo nurodęs, kad jam buvo neaiški jo tarnybos vieta, tačiau teismas tai vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją, kadangi nei 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinime, nei teismui pateiktame prašyme nebuvo nurodęs ar kitaip akcentavęs, kad vėlavo į tarnybą dėl to, kad nežinojo ar nesuprato kur yra jo tarnybos vieta. Pažymėtina, jog pareiškėjas šiuo argumentu remiasi tik administracinės bylos nagrinėjamojo eigoje, t. y. kai buvo gautas Klaipėdos AVPK OVS viršininko V. Z. 2016 m. kovo 1d. raštas Nr. 30-S-18633(36.1.1), kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 29 d. pareiškėjo tarnybos vieta tiksliai nebuvo apibrėžta. Iš byloje esančios medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas žinojo savo tarnybos vietą, tačiau tarnybos vietoje iki 9.30 val. nebuvo dėl asmeninių priežasčių, apie tai neinformavęs savo tiesioginio vadovo.

Pareiškėjas teigia, kad kartais tenka dirbti pertraukų metu ar po darbo ir dėl to yra atidirbami pavėlavimai.

Minėta, jog Vidaus tvarkos taisyklių 4 punktas numato, kad Klaipėdos AVPK dirbama pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val., o penktadienį nuo 8 val. iki 15.45 val. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12 val. iki 12 val. 45 min., išskyrus pamainomis dirbančius padalinius. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo laikas. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas. Be to, minėtos Vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės už pavėlavimus atidirbti pertraukų metu ar po darbo. Pagal minėtas Vidaus tvarkos taisykles, jei darbuotojas negali laiku atvykti į darbą, nedelsdamas privalo informuoti savo tiesioginį vadovą, nurodant vėlavimo priežastis (Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas). Remiantis pareiškėjo tiesioginio vadovo Klaipėdos AVPK OVS viršininko V. Z. 2015 m. lapkričio 12 d. paaiškinimu Nr. 30-PR2-28491, pareiškėjas jo nebuvo informavęs apie tai, kad vėluos į darbą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo argumentą, kad pavėlavimą į darbą galima atidirbti pertraukų metu ar pasibaigus tarnybos laikui, laiko nepagrįstu.

Teismas sprendžia, jog teisėtai ir pagrįstai tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas pavėlavęs į darbą, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 3 punktą bei netinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 4, 7, 10, 16, bei 18 punktų reikalavimus.

Dėl nelegalaus darbo

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas tuo, kad nelegaliai dirbo, kadangi nustatyta, jog R. R. veikla buvo – transporto priemonių paieška perkant bei klientų paieška parduodant automobilius. R. R. naudojosi (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie aukcionų kodais bei įmonės sąskaitoje esančiais pinigais pirkdavo ir parsigabendavo automobilius iš JAV. Nurodyta, kad buvo nupirktas ir pargabentas juodos spalvos automobilis „Chrysler Sebring“. Pareiškėjui buvo išduoti laikinieji numerio ženklai ((duomenys neskelbtini)), kurie yra įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir kurie gali būti naudojami transporto priemonėms, neturinčioms valstybinių numerių, prieš tai naudotojui informavus atsakingą įmonės darbuotoją, kad pastarasis juos užregistruotų sistemoje. Nurodyta, jog minėtos aplinkybės buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. paaiškinime.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 259 straipsnio 1 dalimi, 259¹ straipsniu bei 41³ straipsniu, medžiagą, tikslu pareiškėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nelegalaus darbo, atsakovas persiuntė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui (toliau – ir Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius).

Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2016 m. sausio 29 d. rašte Nr. SD-3-1262 nurodė, kad išnagrinėjus Klaipėdos AVPK pateiktą medžiagą bei papildomai apklausus D. Š., V. S., R. R. ir V. Ž., nenustatė, kad pareiškėjas nelegaliai dirbo, t. y. negauta duomenų patvirtinančių, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir R. R. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius. Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius minėtame rašte taip pat konstatavo, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas pastoviai, reguliariai užsiimtų prekyba automobiliais ar kita komercine, ūkine veikla, gautų iš to kokių nors pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį bei 172 straipsnio 1 dalį, nepradėta.

Įvertinus tai, kad Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius nenustatė, kad pareiškėjas nelegaliai dirbo ar vykdė nelegalią komercinę veiklą, todėl spręstina, jog 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-140 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota apie pareiškėjo nelegalų darbą.

Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. pertraukos pavalgyti ir pailsėti metu (12.15 val.), vairavo automobilį „Chrysler Sebring“ su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ((duomenys neskelbtini)), tuo būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 225 punktą, dėl to vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ir ATPK) 123 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur. Konstatuota, kad tokiais veiksmais R. R. nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 3 punkto reikalavimų, netinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka, todėl už tą patį nusižengimą jam negalėjo būti pritaikyta tarnybinė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pareiškėjui pagrįstai taikė drausminę atsakomybę už tai, kad jis savo darbe privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis, būti pavyzdingu, gerbti žmogų ir valstybę, laikytis visuomenės moralės, viešumo, teisingumo principų. Vertinant pareiškėjo argumentą, susijusį su tuo, kad pareiškėjui negalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: skiriasi inter alia jų pobūdis, tikslas, subjektai, poveikio priemonės, inter alia nuobaudos. Antai palyginus administracines nuobaudas, numatytas ATPK, ir tarnybines nuobaudas, numatytas atitinkamuose tarnybos statutuose, akivaizdžiai matyti, kad skiriant tarnybinę nuobaudą negali būti paskirta bauda, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos padarius administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimas, specialiosios teisės (inter alia teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive) atėmimas, administracinis areštas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

Klaipėdos AVPK IS vyriausiojo specialisto M. D. 2015 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-27704 pažymėta, jog sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį „Chrysler Sebring“ su prekybiniais numeriais, pareiškėjas pareigūnams teisinosi, jog leidimas vairuoti automobilį su prekybiniais numeriais yra išrašomas vienai dienai ir už jį reikia susimokėti. Pažymėta, kad pareigūnai automobilyje ant galinės sėdynės matė valstybinius numerius, ir anot pareiškėjo, jis ruošėsi automobilį ir valstybinius numerius (juos uždėjęs) perduoti savininkui. Pareiškėjas Kelių eismo pažeidimą padarė tyčia, žinodamas, kad negali vairuoti automobilio „Chrysler Sebring“ su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ((duomenys neskelbtini)), tačiau jį vis tiek vairavo, dėl to nesilaikė teisės aktų nuostatų, nebuvo pavyzdingas, atsakingas, tuo būdu pažeidė Policijos veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 3 punktą bei netinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, todėl tai nelaikytina dvigubu nubaudimu.

Dėl etikos taisyklių nesilaikymo

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog R.. R., bendraudamas su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnais akivaizdžiai rodė nepagarbą, pokalbio metu prieštaravo bet kokiems Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnų bandymams išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nesutiko su padarytu pažeidimu, atsisakė racionaliai padėti Klaipėdos AVPK KBP Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistei J. N. išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, ją gąsdindamas bei demonstruodamas neigiamas emocijas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais R. R. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 3, 5, 7.1 bei 7.7 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą.

Minėta, jog Etikos kodekso 3 punkte nurodyta, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos kodekso 5 punktas nustato, jog policijos pareigūnų tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, savitarpio pagalba, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu. Etikos kodekso 7 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo vengti: 7.1. asmens žeminimo ar įžeidinėjimo; <...> 7.6. neigiamų emocijų demonstravimo; 7.7. tiesioginio ar netiesioginio priekabiavimo formų, sukuriančių bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Klaipėdos AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. N., kuri nagrinėjamoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad R. R. pas ją atvykęs dėl jo sūnaus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, kurioje jo sūnus kaltinamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, darė jai psichologinį spaudimą, aiškiai rodė nepasitenkinimą bei ją gąsdino skundais.

Teismo posėdžio metu liudytoja Klaipėdos AVPK KPB Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė J. R. nurodė, kad atvykęs R. R. pas AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. N. dėl administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, aiškiai rodė nepasitenkinimą, kalbėjo pakeltu balso tonu.

Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2015 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-26660 „Dėl pravesto prevencinio pokalbio su R. R.“ nurodyta, kad R. R. bendraudamas su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnais, atvirai rodė neigiamas emocijas, akivaizdžiai priešišką nusiteikimą pareigūnų atžvilgiu. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad R. R. kalbėdamas apie J. N., jos atžvilgiu rodė nepakantumą bei apie ją vartojo netaktiškus išsireiškimus, trukdė jai tirti administracinio teisės pažeidimo bylą (R. R. buvo principingai nusiteikęs prieš administracinio teisės pažeidimo išaiškinimą).

Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas nesilaikė Policijos veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 3, 5, 7.1 bei 7.7 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto.

Pareiškėjas teigia, kad jis Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus buvo įspėtas, todėl dar kartą už tą patį pažeidimą negalėjo būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyrius 2015 m. spalio 19 d. įspėjimu R. R. įspėjo už kliudymą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje yra kaltinamas jo sūnus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-854 patvirtinto Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo 4 punkte nurodyti prevencinių pokalbių tikslai, kurie yra: 4.1 apsaugoti policijos darbuotoją nuo neteisėto poveikio atliekant jiems pavestas pareigas; 4.2 atgrasyti policijos darbuotoją nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų darymo ar priešingo visuomenės interesams elgesio. Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad jei pokalbis atliekamas dėl paties policijos darbuotojo priešingo visuomenės interesams elgesio, kai yra atskirų nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo požymių, po pokalbio surašomas įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio.

Remiantis minėtomis Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo nuostatomis, spręstina, jog įspėjimas nėra nuobauda, kuri pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pagal Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo nuostatas, įspėjimas laikytinas prevencinė priemonė, atgrasant policijos pareigūnus neteisėtai atlikti pareigas ar atlikti kitus teisės pažeidimus. Be to, Klaipėdos AVPK 2016 m. kovo 18 d. teismui siųstame rašte Nr. 30-S-23722(4.13) taip pat nurodė, kad įspėjimas, priimtas pagal minėtas Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo nuostatas, nėra laikomas nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą ir už tai, kad bendraudamas su policijos pareigūnais, elgėsi neetiškai ir netaktiškai, rodydamas akivaizdžias neigiamas emocijas ir nepasitenkinimą.

Dėl paskirtos nuobaudos

Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-TE-1803 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigūnui skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pagal sunkumą yra: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Minėta, jog 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-140 pareiškėjas buvo kaltinamas, kad: 1) 2015 m. spalio 29 d. pavėlavo į tarnybą; 2 ) nelegaliai dirbo; 3) 2015 m. spalio 29 d. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 3) nesilaikė etikos taisyklių.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-140 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota apie pareiškėjo nelegalų darbą, todėl šis kaltinimas iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-140 šalinamas ir dėl to pareiškėjui atitinkamai švelninama tarnybinė nuobauda, ją pakeičiant iš griežto papeikimo į papeikimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-TE-1803 ir pareiškėjui už padarytus tarnybinius nusižengimus paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeisti į papeikimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. prašymą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-TE-1803 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pakeisti ir pareiškėjui už padarytus tarnybinius nusižengimus paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeisti į papeikimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.