Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą pareikštą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio – giminystės ryšio – fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Šalia gyveno mirusioji I. Z.. Liudytoja matydavo, kad I. Z. lankė pusbrolis V. V.. Žinojo, kad V. V. yra jos pusbrolis. I. Z. visi vadino R., nes toks buvo jos tikras vardas. I. Z. laidotuvėmis pasirūpino V. V.. Palaidota Panevėžiuko kapinėse. Po I. Z. mirties namus užrakino pusbrolis V. V.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo V. V. tėvai yra I. V., A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir F. D. (V. V. gimimo liudijimas, I. V. mirties liudijimas, Gyventojų registro tarnybos 2013 m. lapkričio 20 d. pažyma, el. b. l. 11, 12, 24). I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, turėjo sūnų A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). (Gyventojų registro tarnybos 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma, I. Z. mirties liudijimas, el. b. l. 14, 23). Pareiškėjas nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarę L. V. ir priėmė I. Z. palikimą (2012 m. balandžio 23 d. liudijimas dėl paveldėjimo bylos užvedimo, el. b. l. 6-7). Pareiškėjas kreipėsi į Istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyrių, Kauno rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių, Gyventojų registrų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities archyvą, Čekiškės Švč. Trejybės Bažnyčios parapijos kleboną. Kauno rajono savivaldybės administracijos (el. b. l. 8-9, 12-13, 15-20), bet duomenų patvirtinančių tai, kad I. Z. tėvas J. V. ir pareiškėjo tėvas I. V. buvo broliai nepavyko gauti.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Iš byloje pateiktos Genealoginio medžio lentelės, kuri patvirtinta Lietuvos Karališkosios bajorų sąjungos vado Juozo Kamenecko (el. b. l. 3), matyti, kad A. V. turėjo šešis vaikus: J., A., Igną, V., V., E.. I. V. turėjo keturis vaikus: R., H. G. ir V. V. (pareiškėją). J. (kitaip J. V.) turėjo tris vaikus R., E. ir R.. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad I. Z. visi vadino R., nes toks buvo tikrasis jos vardas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji ir jos mama bendravo su I. Z., kuri gyveno šalimais. Matydavo, kad ją lankė pusbrolis V. V.. Esant kokiai nelaimei, skambindavo pareiškėjui V. V.. Pareiškėjas ją ir palaidojo.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimais, liudytojos V. L. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog I. Z. tėvas J. V. ir pareiškėjo V. V. tėvas I. V. buvo broliai, todėl I. Z. ir V. V. yra pusseserė ir pusbrolis.

Posėdžių metų pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas, bei liudytoja nurodė, kad I. Z. priklausė nekilnojamojo pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjo prašomas nustatyti giminystės ryšio su I. Z. faktas paveldėjimo tikslu nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas I. V., ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) tėvas J. V. yra broliai.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.