Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-234-363/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
A5.-234-363/2019
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00124-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pažeidėjas
K. A.
Advokatai
Algis Staškūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-234-363/2019Teisminio procesoNr. 4-33-3-00124-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.9.10
ROIK: 19101640514(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 20 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. A., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

administracinį nusižengimą tyrusios institucijos atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A., būdamas darbdaviu kaip ūkininkas, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės 23 d., leido dirbti savo ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas K. A. prisipažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad R. J. neturėjo kur gyventi, todėl jo tetos ir sesers prašymu jį priėmė pas save, šiam sutikus padėti dirbant ūkio darbus. Praėjus keletui savaičių nuo susitarimo R. J. nežinia kur dingo, bet po kurio laiko grįžo, ir taip elgėsi nuolat, t. y. pabūdavo keletą savaičių ir dingdavo, paskui po keleto savaičių ar mėnesių vėl atsirasdavo.

Ūkis įregistruotas jo vardu, turi 10 hektarų žemės, šiuo metu laiko 5 jautukus, seniau būdavo 10 ir daugiau jautukų. R. J. tuo laikotarpiu kai gyvendavo pas juos prižiūrėdavo elektrinį piemenį, pašerdavo, išvalydavo gyvulius, o jis už tai jį maitino, nupirkdavo cigarečių. Nors, jis dažniausiai prisigėręs gulėdavo, todėl buvo išvežę jį į Akmenės rajoną gydytis nuo alkoholizmo, tačiau, po kelių mėnesių iš ten parėjo pėsčias. Tada į namus žmona jau nebeįsileido, tai jis miegodavo jų malkinėje, išeiti nesutiko, tai pranešė policijai, o R. J. dėl to pradėjo keršyti. Pripažįsta, kad padarė klaidą priimdamas R. J. pas save, gailisi ir prašo atsižvelgti į jų šeimos narių sveikatos problemas, sunkią materialinę padėtį ir sušvelninti nuobaudą.

Teismo posėdyje K. A. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti už šį nusižengimą mažesnę baudą negu įstatymo numatyta minimali bauda, nes jokio ketinimo pasipelnyti ar gauti kokios naudos iš šios situacijos nebuvo, tiesiog už apgyvendinimą ir maistą tikėjosi šiek tiek pagalbos ūkyje, be to, dėl tokio R. J. gyvenimo būdo ir elgesio buvo sunku tarp šalių sureguliuoti kokius nors darbo santykius. Skiriant nuobaudą prašo atkreipti dėmesį į tai, kad K. A. yra vyresnis nei 65 metų amžiaus, šeimoje sunki materialinė padėtis, rūpinasi nuo vaikystės negalią turinčiu sūnumi ir neribotą neįgalumą turinčia žmona, jis pats taip pat turi rimtų sveikatos problemų, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali bauda jam būtų per didelė ir per sunki finansinė našta.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos atstovas V. J. prašo baudą taikyti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1); Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus patikrinimo aktas su priedais (b. l. 2-4); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato persiųstas R. J. paaiškinimas (b. l. 5-7, 20); pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 8); prašymas dėl tarnybinės pagalbos (b. l. 9); R. J. paaiškinimas (b. l. 11); V. A., J. P. ir M. Š. paaiškinimai patvirtinantys, kad R. J. gyveno ir dirbo K. A. ūkyje. Be to, V. A. nurodė, kad buvo sutarę, jog už darbus mokės ne tik maistu ir pirkiniais, bet ir pinigine išraiška (b. l. 12-14); Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo T. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 18); V. A. pareiškimas (b. l. 19); R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo kopija dėl viešosios tvarkos pažeidimo iškeikiant V. A. (b. l. 21-24); K. A. paaiškinimas (b. l. 28-29); 2005-05-24 Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0089388(b. l. 30); darbingumo lygio pažyma apie L. A. nuo vaikystės nustatytą 65 % nedarbingumą (b. l. 36); išrašas iš medicinos dokumentų apie K. A. sveikatos būklę (b. l. 37); išrašas iš medicinos dokumentų apie V. A. sveikatos būklę ir neįgaliojo pažymėjimo kopija NP Nr. 005237 (b. l. 38, 39).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad K. A., būdamas darbdaviu kaip ūkininkas t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido darbuotojui R. J. dirbti įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais K. A. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo, kad K. A. yra vyresnis nei 65 metų amžiaus, padėjo tyrimui išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, administracinį nusižengimą pripažino, gailėjosi, taip pat į tai, kad administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebaustas, vykdo žemės ūkio veiklą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas K. A. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, byloje yra pateikti įrodymai, kad tiek jis tiek kiti šeimos nariai turi sveikatos problemų, o tai sunkina materialinę padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. A., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

nutaria:

K. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė