Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

2. Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 312 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams, paleistas, bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent (duomenys neskelbtini) apie 18.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavybės teise su (duomenys neskelbtini) I. V. įgytą (registruotą I. V. vardu) kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 18.47 val. pirmojo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu nustačius 2,33 promilių neblaivumą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus („Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“), 19.10 val. vengė pakartotinio neblaivumo patikrinimo, t. y. nevykdė (duomenys neskelbtini) pareigūnų - (duomenys neskelbtini) I. S. ir (duomenys neskelbtini) E. M. reikalavimo ir atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis A. C. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) po pietų namuose (duomenys neskelbtini) vienas išgėrė gal pusantro butelio degtinės, paskui apie 18.45 val. pasiėmė (duomenys neskelbtini) I. V. vardu registruoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelius, išėjo į kiemą, kur prie namų stovėjo minėtas automobilis, ir tuo automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pamatė policijos automobilio švyturėlius ir iškart sustojo stovėjimo aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Prisipažino, kad yra išgėręs, policija patikrino jo blaivumą, antrą kartą tikrintis jis atsisakė, nes žinojo, kad patikrinę policijos pareigūnai jį viduryje nakties paleis, o jis neturės kur eiti, tai nutarė verčiau pernakvoti laikino sulaikymo kameroje. Nustatyto girtumo neginčijo. Namuose prieš tai incidentų nebuvo, neatsimena, ar kas nors kvietė pareigūnus. Automobiliu važinėjo ir kaltinamasis, ir jo (duomenys neskelbtini), rakteliai buvo laikomi prie kitų raktų. Su I. V. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį, turi (duomenys neskelbtini). Automobilyje rasti žvejybos reikmenys, įrankiai priklauso kaltinamajam. Dėl padaryto nusikaltimo prarado (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbą, (duomenys neskelbtini) taip pat (duomenys neskelbtini). Jis praeityje yra kartą vairavęs neblaivus ir patyręs eismo įvykį. Iš esmės analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-99, 105-107).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. C. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Įvykio vietos ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-23, 27) užfiksuota, jog ši transporto priemonė sustojusi šalia pastato (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad neblaivumo matavimo prietaisu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 18.47 val. A. C. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Pakartotinio neblaivumo patikrinimo 19.10 val. asmuo atsisakė (b. l. 26, 24-25).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotas I. V. vardu (b. l. 28).

Iš (duomenys neskelbtini) E. M. (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo (b. l. 24-25) ir liudytojo E. M. apklausos protokolo (b. l. 49-52) matyti, jog (duomenys neskelbtini) 18.40 val. (duomenys neskelbtini) I. S. sustabdė patikrinimui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu automobilio vairuotojui A. C. neblaivumo matavimo prietaisu (duomenys neskelbtini) 18.47 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Pakartotinio neblaivumo patikrinimo (19.10 val.) vairuotojas A. C. atsisakė, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su (duomenys neskelbtini) A. C. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metų. (Duomenys neskelbtini) m. bendromis su (duomenys neskelbtini) A. C. lėšomis įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), vienas pradėjo gerti degtinę. Apie 18.30 val. kilo konfliktas. (Duomenys neskelbtini) be jokio pagrindo iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus A. C. pasišalino iš namų, jam išėjus, liudytoja pasigedo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo rakto. Atvykusiems policijos pareigūnams apie tai papasakojo. Netrukus kieme pamatė, kad policijos pareigūnai sustabdė A. C. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-46).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pagaminto (duomenys neskelbtini) m., kurio variklio darbinis tūris (duomenys neskelbtini) cm³ (kuras - dyzelis), įvykio metu rinkos vertė buvo 1 600,00 eurų (su PVM) (b. l. 29)

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atlikus tyrimą, A. C. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 10).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo A. C. parodymais, jog vairavo automobilį, būdamas prieš tai išgėręs degtinės, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros aktu, policijos pareigūno E. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir jo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. C. išgėręs alkoholio išvažiavo iš namų kiemo automobiliu, - nustatyta, kad kaltinamasis A. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent (duomenys neskelbtini) apie 18.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairavo nuosavybės teise su (duomenys neskelbtini) I. V. įgytą (registruotą I. V. vardu) kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), bei (duomenys neskelbtini) pareigūnams, (duomenys neskelbtini) apie 18.47 val. pirmojo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu nustačius 2,33 promilių neblaivumą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus („Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“), 19.10 val. vengė pakartotinio neblaivumo patikrinimo, t. y. nevykdė (duomenys neskelbtini) pareigūnų - (duomenys neskelbtini) I. S. ir (duomenys neskelbtini) E. M. reikalavimo ir atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. C. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 56-60), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 64-65). Abejonių dėl A. C. pakaltinamumo nėra (b. l. 80). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į patenkinamą kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu (vidutinis girtumas, artimas sunkiam), jam skiriama bauda, kurios dydis parinktinas didesnis nei minimalus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs A. C. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, artimesniam sunkiam, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones artimam vidurkiui terminui – 3 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį neblaivus vairavo A. C., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Automobilis registruotas kaltinamojo (duomenys neskelbtini) I. V. vardu, tačiau įgytas kaltinamojo faktiškai nuosavybės teise su (duomenys neskelbtini) I. V. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo ankstesnį elgesį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam ir jo (duomenys neskelbtini) I. V. faktiškai nuosavybės teise priklausančios, I. V. vardu registruotos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111 – 114, 115 – 118) panaikintinos, įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų nešiojamu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas skaitmeninėje laikmenoje paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 90 MGL dydžio (4 500 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. C. 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad A. C. privalo paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. C. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant I. V. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą kaltinamojo A. C.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant naudotis ir disponuoti, panaikinti įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo ir garso įrašą skaitmeninėje laikmenoje palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.