Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Kazlauskienei, gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui, nukentėjusiajam A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

D. K. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 3 val. prie (duomenys neskelbtini), automobilio Opel Vectra, v. Nr. (duomenys neskelbtini) salone kilusio konflikto metu A. J. ranka smūgiavo į veido sritį, o A. J. išlipus iš automobilio, po kilusio abipusio susistumdymo, sviedė akmenį A. J. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. J. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl pakauškaulio įskilimo (lūžimo) einančio į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edemos bei pakaušio muštinę žaizdą ir kairio skruosto – vokų kraujosruvas, tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-09-01, apie 3 val. nakties jis sėdėjo automobilyje prie vairo, G. K. ir V. R. sėdėjo ant galinės sėdynės, o A. P. ir K. S. buvo lauke. Į automobilį įlipo ir atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje nukentėjęs A. J.. Jis nukentėjusiajam liepė lipti iš mašinos, pastūmė, tačiau jis nepakluso, pradėjo mosikuoti rankomis. Jis išsigando, kad nesušertų ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Jis su A. J. išlipo iš mašinos ir abu susikibo. Jis nuo žemės paėmė akmenį ir metė į nukentėjusįjį. Jis A. J. už gerklės nebuvo suėmęs. Merginos ir A. P. su K. S. lauke jį ir A. J. skyrė, automobilyje merginos sakė nesimušti.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs A. J. parodė, kad jis įlipo į automobilį Opel Vectra ir atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis susikivirčijo su vairuotojo vietoje sėdėjusiu kaltinamuoju, kuris jam viena ranka suėmė už gerklės, o kita ranka smūgiavo kumščiu į kairį skruostą. Jis bandė smūgiuoti atgal, bet neišėjo. Abu su kaltinamuoju išlipo iš mašinos ir konfliktavo žodžiais. Merginos juos skyrė. Jis jau ėjo po įvykio tolyn, kai pajuto smūgį į pakaušį.

Liudytojas K. S. parodė, kad sėdėdamas su G. K. ir V. R. automobilyje ant galinės sėdynės matė, kaip D. K. ir A. J., sėdėdami automobilio priekyje, susikivirčijo. Kaltinamasis ranka trenkė A. J. tikriausiai į galvą, abu susikibo. Jis ir merginos sakė jiems lipti iš automobilio, nes nenorėjo, kad muštųsi. Matė, kad lauke kaltinamasis ir nukentėjęs stumdėsi, juos bandė skirti A. K.. Paskui jis matė A. J. gulintį ant žemės.

Liudytojas A. P. parodė, kad lauke, prie automobilio matė susistumdymą tarp D. K. ir A. J.. Jis kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išskyrė. Paskui matė A. J. nugriuvusį.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji su V. R. ir K. S. sėdėdama automobilyje ant galinės sėdynės matė kaip A. J. įsėdo į priekinę keleivio sėdynę ir pradėjo koliotis. D. K., sėdėjęs vairuotojo sėdynėje, paėmė nukentėjusiajam už megztinio ir pasakė ramintis. A. J. trenkė D. K. ir jie išlipo iš mašinos aiškintis. Ji išlipo iš mašinos, nes išgirdo rėkiant A. J.. Ji lauke jautėsi blogai, buvo išsigandusi, nes nukentėjęs gulėjo sužalotas, buvo kruvinas pakaušis.

Liudytoja V. R. parodė, kad sėdėdama automobilio galinėje sėdynėje matė kaip priekyje sėdėję D. K. ir A. J. susiginčijo. D. K. paėmė A. J. už megztinio, o nukentėjęs trenkė kaltinamajam. Jie abu išlipo į lauką. Išlipusi iš automobilio, matė A. J. gulintį ant žemės praskelta galva. Ji automobilyje bandė D. K. ir A. J. išskirti, bet nepavyko. Jai situacija nepatiko, jautėsi prastai.

Liudytojas A. K., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. K. automobilyje kumščiu smogė A. J. į veidą. Abiems išlipus iš automobilio, D. K. iškeikė A. J., jam grasino. D. K. nuo žemės paėmė akmenį ir metė į A. J., pataikydamas į galvą (b. l. 16-17).

Specialisto išvadoje A. J. konstatuoti sužalojimai: pakaušio muštinė žaizda, kairio skruosto vokų kraujosruvos, pakauškaulio įskilimas (lūžimas), einantis į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas (kontuzinis židinys kairėje smilkininėje srityje), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edema. A. J. dėl pakauškaulio įskilimo (lūžimo) einančio į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edemos, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11-12).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė automobilyje sudavęs nukentėjusiajam dešiniu kumščiu į kairį skruostą, o lauke sviedęs akmenį į A. J. pusę (b.l.31-32).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, o galinėje sėdynėje sėdėjo liudytojai K. S., G. K. ir V. R.. Į automobilį įlipo nukentėjęs ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Nenustatyta tiksli priežastis, dėl kurios nukentėjęs įsėdo į automobilį. A. J. ir liudytojas A. K. teigia, kad nukentėjusįjį į automobilį pakvietė kaltinamasis (b.l.7, 16-17). Kaltinamasis tvirtina, kad A. J. dėl jam nežinomos priežasties įlipo į automobilį ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę (b.l.25). Automobilyje buvę liudytojai K. S., G. K. ir V. R. teigia nežiną kodėl nukentėjęs įsėdo į automobilį.

Nukentėjęs teigia, kad jam įsėdus į automobilį ir kalbantis su kaltinamuoju, šis stvėrė jam už gerklės ir suėmęs laikė. Nukentėjusiajam bandant jį nuo savęs atstumti, kaltinamasis trenkė jam kumščiu į veidą (b.l.7-8). Kaltinamasis teigia, kad nukentėjęs įlipęs į automobilį, pradėjo šnekėti kažkokias nesąmones. Jis liepęs nukentėjusiajam eiti iš automobilio, stūmė jį, o šis pradėjo mosikuotis rankomis ir kaltinamasis jam sudavė ranka kažkur prie veido, į kaklą (b.l.25). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus, patvirtindamas, kad kumščiu nukentėjusiajam sudavė į veidą. Automobilyje buvę liudytojai K. S., G. K. ir V. R. davė nevienodus parodymus. K. S. teigė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui, pirmas nukentėjęs smūgiavo kaltinamajam į galvą, o D. K. jam taip pat sudavė kumščiu į galvą (b.l. 18). G. K. teigė, kad A. J. sudavė ranka kaltinamajam, tačiau nematė kur pataikė. Liudytoja V. R. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs konfliktavo žodžiais bei susistumdė (b.l.21). Teisiamajame posėdyje šie liudytojai davė kitokius parodymus. Liudytojos V. R. ir G. K. parodė, kad D. K. paėmė A. J. už megztinio, o nukentėjęs trenkė kaltinamajam. Liudytojas K. S. parodė, kad D. K. ir A. J. susikivirčijus, kaltinamasis ranka trenkė nukentėjusiajam tikriausiai į galvą. Liudytojas A. K. parodė, kad būdamas lauke prie automobilio, matė kaip D. K. kumščiu smogė A. J. į veidą (b. l. 16-17).

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad automobilyje kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės jokios grėsmės nebuvo. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą. Šiuos kaltinamojo smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį patvirtina ir specialisto išvados duomenys apie A. J. konstatuotas kairio skruosto vokų kraujosruvas (b. l. 11-12).

Nesurinkta pakankamų įrodymų, kad kaltinamasis automobilyje ranka buvo suėmęs nukentėjusiajam už gerklės. Šią aplinkybę nurodė tik nukentėjęs. Kaltinamasis neigia prieš jį atlikęs tokius smurto veiksmus. Automobilyje buvę liudytojai G. K., V. R. ir K. S. nepatvirtino, kad kaltinamasis buvo ranka suėmęs nukentėjusiajam už gerklės. Nesurinkus pakankamų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti, ji iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamasis pripažįsta, kad išlipęs iš automobilio į lauką, buvo susikibęs su A. J., bet juos draugai išskyrė. Tada jis paėmė nuo žemės akmenį ir sviedė į A. J. pusę (b.l.25, 31-32). Nukentėjęs parodė, kad jam jau nueinat nuo kaltinamojo pajuto smūgį į pakaušį, po kurio neteko sąmonės. Liudytojas A. K. parodė, kad D. K. nuo žemės paėmė akmenį, metė į A. J. ir pataikė į galvą (b. l. 16-17). Nukentėjusįjį, gulintį ant žemės sužalota galva, matė liudytojai G. K., V. R., K. S., A. P.. Specialisto išvadoje A. J. konstatuota pakaušio muštinė žaizda, pakauškaulio įskilimas (lūžimas), einantis į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas (kontuzinis židinys kairėje smilkininėje srityje), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų edema, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11-12).

Kaltinamasis ir nukentėjęs teigia, kad iki įvykio nebuvo artimai pažįstami, nesipyko. Todėl konfliktas tarp jų kilo ne dėl priešiškų asmeninių santykių, o dėl kažkokios menkavertės priežasties, kurios nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti.

Kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo automobilyje bei tęsė smurtinius veiksmus išlipęs iš mašinos gatvėje. Jo smurtinius veiksmus automobilyje ir gatvėje matė liudytojai G. K., V. R., K. S., A. P., A. K.. Liudytojai bandė išskirti kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, merginos dėl jų akivaizdoje kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto buvo išsigandę.

Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį automobilyje smurtavo matant kitiems, tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantiems asmenims (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), automobilis atitinka viešosios vietos sąvoką.

Kaltinamasis smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį toliau tęsė gatvėje, matant liudytojams. Gatvė yra vieša vieta, nes joje be kaltinamojo ir nukentėjusiojo bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad kaltinamasis tiek automobilyje, tiek gatvėje prieš nukentėjusįjį veikė viešoje vietoje.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl nusikalstamų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. D. K. viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, dėl tokių jo įžūliu veiksmų įvykį matę liudytojai buvo šokiruoti ir išsigandę, jie bandė nutraukti kaltinamojo nusikalstamus veiksmus.

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Jo veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. sudėtį.

Nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų būtų sutrikusi visuomenės tvarka, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Taip pat, kaltinamasis, mesdamas į nukentėjusįjį akmenį ir pataikydamas jam į galvą, padarė sužalojimą, sunkiai sutrikdžiusį jo sveikatą. Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Todėl kaltinamasis turėjo numatyti, kad mesdamas į nukentėjusįjį akmenį, gali jam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatė tokius padarinius, bet buvo abejingas dėl jų kilimo (BK 14 str. 3 d.). Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, dar kvalifikuojama ir pagal BK 135 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė rodo jo polinkį daryti smurtines nusikalstamas veikas, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nekreipti dėmesio į tai, kad jo veiksmai šokiruoja ir gąsdina aplinkui esančius žmones. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamajam pagal LR BK 135 str. 1 d. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o pagal LR BK 284 str. 1 d., įvertinus, kad jis nusikalto išnykus teistumui, skirtina arešto bausmė.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą charakteristiką, jam skirtinų bausmių dydis skaičiuotinas nuo jų vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (b.l.51-55), kaltinamasis jį pripažįsta ir tenkintinas visiškai, priteisiant 1320,62 Lt į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (LR BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įvertinus tai, kad padarė sunkų nusikaltimą, Lietuvoje nedirba ir neturi tvirtų socialinių ryšių, keistinos į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 303 str. 2 d., 304 str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti areštą keturiasdešimčiai parų.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d., 1 p., 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., priteisti iš D. K. 1320,62 Lt į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

D. K. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.