- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- PK-1210-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00065-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. K. atžvilgiu,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo B. M. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma J. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. balandžio 14 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pradėjo tvarkyti įvažiavimą į kiemą - vartus, kurie buvo užversti žemėmis J. K. ruošiant dirvožemį. Šiame name gyvena jis su šeima ir J. K. su savo šeima. Prie šio namo įvažiavimas į kiemą yra bendras. Jis atkasinėjo užverstas žemes nuo vartų, kadangi neatkasus žemių, negalima pilnai atidaryti vartų ir jam su automobiliu įvažiuoti į kiemą. Pamačiusi, kad jis atkasinėja žemę nuo vartų, pil. J. K. išpuolė iš kambario, šaukdama ant jo „ką tu čia darai“. Jis paaiškino, kad atkasinėja žemes nuo vartų, kurios jam pilnai neleidžia atidaryti vartų ir trukdo pravažiuoti automobiliui, bei paklausė, kodėl jie vartus užvertė žemėmis. J. K. pasakė, kad „niekas netrukdo pravažiuoti jam automobiliu ir nereikia nieko išsigalvoti“. Jis į J. K. žodžius visiškai nekreipė dėmesio ir toliau atkasinėjo žemę nuo vartų, kadangi J. K. neturi vairuotojo teisių, automobilio nevairuoja ir nesupranta, ar gali pravažiuoti automobilis pro vartus, ar ne. J. K. koliojo jį ir nubėgo į kambarį. Po maždaug 2-3 minučių grįžo iš kambario į kiemą. Iš pil. J. K. veiksmų matėsi, kad ji norėjo išprovokuoti jį, kad jis įsiveltų į konfliktą su ja, ar įvykdytų kokius nors neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Neišprovokavusi jo, ji perbėgo gatvę ir iškvietė savo mobiliuoju telefonu policiją, laukdama policijos pareigūnų kitoje gatvės pusėje. Jis baigė darbus, nuėjo į kambarį, o J. K. gatvėje laukė atvykstant policijos pareigūnų. Per langą pastebėjęs, kad kieme vaikšto policijos pareigūnai, išėjo į kiemą. Policijos pareigūnai pareikalavo, kad jis vyktų į policijos komisariatą pagal pareiškėjos J. K. skundą. Nuvykus į policijos komisariatą, jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Laikino sulaikymo kameroje dėl J. K. melagingo iškvietimo policijos darbuotojų ir jo šmeižimo, jam pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, sutriko širdies ritmas, apėmė silpnumas ir jis pasijuto labai blogai. Policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir jis buvo pristatytas į Šiaulių respublikinės ligoninės priimamąjį skyrių dėl sveikatos sutrikimų. Jį apžiūrėjęs gydytojas suteikė jam pirminę pagalbą, suleido vaistus nuo širdies ritmo sutrikimo ir padidėjusio kraujo spaudimo, bei patarė jam kreiptis tolimesniam gydymui pas savo šeimos gydytoją. Policijos komisariate sužinojo, kad J. K. parašė ant jo skundą, nurodydama, kad jis grasino su ja susidoroti čiupdamas už akmens, kuris galėjo sverti apie 15 kg ir griebdamas kastuvą, neva sakė „kad savo kieme galiu daryti ką noriu, nes kitaip tvosiu jai su kastuvu ir pribaigsiu“. Jai išbėgus iš kiemo, jis neva šaukė „ kad daugiau ji į kiemą nebepareis“. Tokius jo grasinimus ji suprato, kaip realius, kadangi jis niekada anksčiau nėra smurtavęs jos ar jos šeimos atžvilgiu, sugadinęs ar sunaikinęs jos turtą. Prašė įspėti jį dėl tokio elgesio, ikiteisminio tyrimo nepageidavo. Po įvykio parašė pareiškimą Šiaulių miesto PK ir prašė iškelti baudžiamąją bylą J. K., už jos neteisėtas veikas ir jo šmeižimą, melagingą policijos iškvietimą, nes jis jokių nusikalstamų veikų neatliko, J. K. negrasino su ja susidoroti. 2014 m. balandžio 22 d. iš Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK VPS CPN gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 0114000184179 pagal LR BK 284 str. 1 d., 145 str. l d. , 154 str. 1 d. ir pasiūlyta kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal LR BK 155 str. 1 d., dėl įžeidimo. Mano, kad J. K. įžeidė jį, viešai melagingai apkaltindama, t. y. parašydama skundą policijos komisariatui, kad jis paėmęs į rankas akmenį ir kastuvą grasino su ja susidoroti ir ją užmušti, todėl jos nusikalstamoje veikoje yra sudėtis nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., įžeidimas. Pažymėjo ir tai kad J. K. yra konfliktiškas žmogus, ji konfliktuoja su juo apie 10-15 metų, rašo jo šeimos atžvilgiu nepagrįstus skundus įvairioms instancijoms, melagingai ir nepagrįstai jį ir jo šeimą apkaltindama, todėl jis nori, kad ji neišvengtų baudžiamumo ir ši baudžiamoji byla jai būtų poveikio priemonė bei pamoka visam gyvenimui. Rašyti J. K. skundai jo šeimos atžvilgiu visoms instancijoms per 10 -15 metų laikotarpį, nepasitvirtino. Dėl J. K. nusikalstamos veikos jam buvo padaryta neturtinė žala - 2000 Lt. Po šio įvykio jam pablogėjo sveikata ir jis gydosi pas savo šeimos gydytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šiaulių m. Jam šeimos gydytojas išrašė vaistus nuo kraujospūdžio padidėjimo, širdies ritmo sutrikimo, raminamuosius vaistus, kuriuos pastoviai vartoja. Dėl J. K. nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir šoką.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Šio proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Motyvuojamoji dalis
BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.
BPK 412 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundo (pareiškimo) turiniui keliami reikalavimai, t. y. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo ar jo atstovo pareiškimo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsižvelgus į minėtą privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtį ir funkciją jam yra keliami didesni formalūs reikalavimai negu, pavyzdžiui, kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas.
Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį žeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, kuriais šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas (2013-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-336-387/2013).
Formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, formuluojant kaltinimus turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, konkretizuojant, kada, kur ir kokiais būtent kaltinamo asmens žodžiais ar veiksmais pasireiškė LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, t.y. kokie konkretūs žodžiai ar veiksmai įžeidė pareiškėją. Be to, pabrėžtina, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. būtina nustatyti, jog kaltininkas: 1) veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų; 2) tokia veika padaryta viešai.
Pareiškėjo suformuluotas kaltinimas J. K. yra dėl to, kad jis pasijuto įžeistas dėl J. K. parašyto pareiškimo policijai, kaip nurodo pats B. M., pareiškimas buvo parašytas melagingai iškviečiant policijos pagalbą ir jį apšmeižiant, dėl ko pablogėjo jo sveikata ir jis pasijuto apšmeižtas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. būtini visi šios materialios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tame tarpe ir tyčinė nusikalstama veika bei padariniai – pažeista asmens garbė ir orumas, nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. J. K. veiksmai, B. M. atžvilgiu niekaip neįžeidė jo, todėl šioje byloje, nesant pagrindinių būtinų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Pažymėtina tai, kad atsakomybė už šmeižimą yra numatyta LR BK 154 straipsnyje. Reikėtų atskirti sąvokas įžeidimą nuo šmeižimo, t.y. šmeižimas nuo įžeidimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Vienas iš būtinų įžeidimo požymių yra užgaulumas, kuris reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Pagal formuojamą praktiką dėl LR BK 154 straipsnio nuostatų taikymo yra formuluojama tai, kad nepriklausomai nuo to, ar J. K. kreipimasis su pareiškimu į policiją dėl B. M. veiksmų, buvo pagrįstas ar ne, nes J. K., kreipdamąsi į policiją buvo įsitikinusi savo teisumu, nors galbūt savaip interpretuodama ir suprasdama įvykusį konfliktą, B. M. elgesį, tačiau veikė, jos supratimu, gindamasi nuo galimų B. M. neteisėtų veiksmų. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. K. turėjo tikslą pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo ir spręsti, kad ji siekė tyčia pažeminti, paniekinti kaltinamąjį. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, ir ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė negali būti ribojama. J. K. neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl J. K. kreipimasis į policijos įstaigą, dėl jos pažeistų teisių gynimo bei pareiškime nurodytų aplinkybių, nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, ir dėl to nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-155-327/2013; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-407-282/2014).
Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės neatitinka LR BK 155 str. 1 d. nuostatų, t.y., nėra nusikaltimo sudėties, B. M. skunde nurodyti argumentai neatitinka LR BK 155 str. 1 d. nuostatų, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsniu, 412 ¹ straipsniu, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal privataus kaltintojo B. M. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. K. atžvilgiu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.