- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-13
- Bylos Nr.
- N-444-176-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007 m. gegužės 4 d. surašė P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. gegužės 4 d., apie 13.21 val. Vilniuje, Gynėjų g. 4 vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nedavė kelio pravažiuojančiam automobiliui, susidūrė ir sugadino abu automobilius, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 158 ir 61.3 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu P. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrė 100 Lt baudą ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 30 straipsniu paskyrė galutinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
II.
P. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas skirti įspėjimą arba pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į baudą. Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta, gailisi dėl jo, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, o priimtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės – nurodyta, kad jis vairavo transporto priemonę, kuri yra neapdrausta, tačiau tada jis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Be to, nurodė, kad nėra padaręs šiurkščių teisės pažeidimų, o padarytos veikos (automobilio pasistatymas ne vietoje, saugos diržų neprisisegimas, važiavimas be techninės apžiūros) yra akivaizdžiai nepavojingos. Taip pat pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl to, kad yra studentas, studijuoja Vilniaus universitete, gyvena su mama, kurią dažnai nuveža į darbą, o atėjus vasarai turės įsidarbinti, kas sudėtinga neturint teisės vairuoti transporto priemones. Be to, teisės reikalingos nuvažiuoti dirbti ir pailsėti į sodybą, į kurią kitu transportu neįmanoma nuvažiuoti.
Nukentėjusysis E. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 12 d. nutarimu P. P. ATPK 123 straipsnio 6 dalyje padarytą pažeidimą perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą ir paskyrė 40 litų baudą, o galutinę nuobaudą pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad P. P. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o esant alternatyviai sankcijai, diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį palikta Institucijai. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta jokių jo atsakomybę ypatingai švelninančių aplinkybių, todėl ATPK 30¹ straipsnyje numatyti teisingumo ir protingumo kriterijai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti netaikoma sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o įvertinus P. P. charakterizuojančią KET pažeidimų suvestinę – tai, kad per paskutinius metus jis padarė 5 KET pažeidimus, pareigūnas pagrįstai skyrė nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodyti motyvai, susiję su būtinumu vairuoti transporto priemonę dėl studijų ir kt. yra nereikšmingi, įrodymais nepagrįsti ir negali sumenkinti padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei. Teismas taip pat nurodė, kad P. P. buvo paskirta nuobauda ir pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį, pagal kurią atsakomybė asmeniui kyla, kai automobilis neapdraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau teismui jis pateikė civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, taigi pažeidimo padarymo metu jo vairuotas automobilis buvo apdraustas. Teismas padarė išvadą, kad nepateikęs draudimo liudijimo pareigūnams, jis pažeidė KET 61.3 punkto nuostatą, todėl šį pažeidimą perkvalifikavo iš ATPK 123 straipsnio 6 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir skyrė už jį 40 Lt baudą, tačiau nurodė, kad galutinei nuobaudai perkvalifikavimas neturi esminės reikšmės, nes nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirta už sunkesnį iš padarytų pažeidimų – ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarimu, P. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą, kaip prieštaringą ir neatitinkantį tikrovės bei nutarimams keliamų reikalavimų, ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į baudą, ką leidžia administracinio teisės pažeidimo sudėties alternatyvi sankcija. Institucijos nutarime nurodyta, kad jo automobilis Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors teismas, remdamasis jo draudimo poliso kopija, konstatavo, kad ši faktinė aplinkybė neatitinka tikrovės. Taip pat nurodo, kad jis kliudė stovintį automobilį, o ne kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, važiuojantį, ir nors tai nekeičia jo padaryto pažeidimo fakto, tačiau nurodytos dvi aplinkybės verčia abejoti dokumento pagrįstumu. Taip pat, jo manymu, teismas netinkamai konstatavo jo anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį – jie buvo mažareikšmiai, techninio pobūdžio. Dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip neigiamą jo charakteristiką nurodė ir tai, kad jo vairavimo stažas yra dveji metai, paaiškino, kad tai turėtų būti traktuojama kaip veiksnys, lemiantis klaidas, atsižvelgiant į eismo intensyvumą. Pažymėjo, kad teismas neįvertino ir to fakto, kad jis ieško darbo, o šiandieninėmis rinkos sąlygomis automobilis ir teisė jį vairuoti tampa esminiu faktoriumi. Aplinkybes, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, padėjo jį išaiškinti, dėl jo gailisi ir nevengia atsakomybės, prašo vertinti kaip lengvinančias ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino P. P. veiksmus ir atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
P. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už du administracinius teisės pažeidimus: už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t.y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir už ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu veikos, kuri Institucijos nutarimu buvo kvalifikuota kaip ATPK 123 straipsnio 6 dalies pažeidimas, perkvalifikavimu į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą. Apeliantui pateikus Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/ACA 4215359 (b. l. 5), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn už ATPK 123 straipsnio 6 dalies pažeidimą jis patrauktas nepagrįstai, o kadangi KET 61.3 punktas nustato motorinės transporto priemonės vairuotojui pareigą su savimi turėti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą, pagrįstai konstatavo, kad neturėdamas jo su savimi jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse), ir paskyrė už jį 40 litų baudą. Nors apeliantas, remdamasis šia aplinkybe, apeliaciniame skunde bando sukelti abejones administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Institucijos nutarimo pagrįstumu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis dalyvavo bylą nagrinėjant Institucijoje ir tuo metu galėjo pateikti visus dokumentus, tame tarpe ir draudimo liudijimą, tuo įrodydamas, kad jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau to nepadarė, o šį įrodymą pateikė tik pirmosios instancijos teismui. Taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokole, rašydamas paaiškinimą dėl pažeidimo, nurodė, kad nežino, ar galioja privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (b. l. 9). Taigi darytina išvada, kad Institucija, priimdama nutarimą, atsižvelgė į visus tuo metu turimus įrodymus ir remdamasi jais padarė atitinkamas išvadas nutarime, konstatuodama ir ATPK 123 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Tuo tarpu esant nurodytoms aplinkybėms, abejotinu tampa apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad jis visomis išgalėmis padėjo išaiškinti pažeidimą.
Už apeliantui inkriminuotą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos nutarimu P. P. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Nors apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime neteisingai užfiksuota faktinė aplinkybė – tai, kad jis kliudė pravažiuojantį automobilį, kadangi jo kliudytas nukentėjusiojo automobilis tuo metu stovėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad veikos kvalifikavimui ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, šie argumentai atskirai nenagrinėtini. Be to, apeliantas neginčija padaręs šį administracinį teisės pažeidimą ir jį pripažįsta. Apeliaciniu skundu siekiama, kad atsižvelgus į jame nurodytas aplinkybes, būtų skirta kita administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Todėl byloje analizuotina galimybė, individualizuojant P. P. skiriamą nuobaudą, skirti ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o baudą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esant alternatyviai sankcijai, diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį yra palikta Institucijai, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad diskrecijos teisė nėra absoliuti ir naudojimasis šia teise yra saistomas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Taigi būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra bent viena iš šių sąlygų.
Kaip pagrįstai nurodė tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas per paskutinius metus yra padaręs penkis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 12-13). Atsižvelgiant į tai, kad minėta ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata formuluoja dvi alternatyvias sąlygas specialios teisės atėmimui taikyti – t. y. turi būti nustatyta, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra šiurkštus, arba kad asmuo sistemingai pažeidinėja naudojimosi šia teise tvarką, atmestini apelianto argumentai, kad jo padaryti KET pažeidimai yra mažareikšmiai ar, kaip jis nurodo, techninio pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Aplinkybė, jog apeliantas padarė penkis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pakankama konstatuoti sistemingą naudojimosi teise vairuoti transporto priemones tvarkos pažeidimą ir tam nebūtina nustatyti fakto, kad asmens anksčiau padaryti administraciniai teisės pažeidimai būtų šiurkštūs. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija pagrįstai už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą apeliantui paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, o atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu P. P. skunde nurodytų aplinkybių, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl studijų, ieškant darbo ir pan., vertinimu ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės, taip pat nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. P. nurodytų aplinkybių, kad teisė vairuoti jam būtina dėl studijų, siekiant susirasti darbą ir pan. nėra pagrindo laikyti išskirtinėmis. Tuo tarpu byloje yra nustatyta P. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kas iš esmės eliminuoja galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, jog perkvalifikavus P. P. veiksmus dalyje dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento nepateikimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, galutinė institucijos nutarimu paskirta nuobauda lieka nepakitusi, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostata, kad padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų - nagrinėjamu atveju ATPK 127 straipsnio 2 dalis - ribose.
Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.