Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.2.26.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4; 2.4.1.2, 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; .3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2.

2022 m. rugpjūčio 8 d.

kaltinamajam P. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos piliečiui, nevedusiam, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - :R BK )284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 21:13 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties, tyčia kojomis užlipo ant automobilio kapoto, o nulipęs rankomis laužė ir daužė, bei kojomis spardė aikštelėje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. B., apibraižydamas ir sulankstydamas automobilio kėbulą, nulauždamas priekinio lango stiklo valytuvus, galinio vaizdo du veidrodėlius, sudaužydamas galinį stiklą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, P. S. 2022 m. vasario 27 d., apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia delnu sudavė S. P. smūgį į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinėje lupoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, bei sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Kvalifikavimo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu P. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, būdamas neblaivus, po išgertuvių namuose, išėjo į lauką ir apgadino kaimynės automobilį. Pats dėl girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad išvakarėse išgėrinėjo, buvo stipriai apsvaigęs, išėjo į lauką, o jam prabudus, mama paklausė, ką jis padarė ir pasakė, kad sugadino automobilį. Susipažinęs su vaizdo įrašu, patvirtino, kad prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuotas jisai. Dėl nusikaltimo gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d., apie 21.45 val. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi savo automobilį pamatė, kad išdaužtas automobilio galinis stiklas, sudaužyti ir nulaužti du šoniniai veidrodėliai, nulaužti priekiniai valytuvai, apgadintas automobilio kėbulas, jis apibraižytas. Dėl šių apgadinimų ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur apžiūrėjus automobilį jai buvo išduota automobilio remonto sąmata. Jos pasirinktoje įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti ir automobilio kai kurie remonto darbai. Viso dėl automobilio apgadinimų jai padaryta 700,76 eurų turtinė žala. Kodėl P. S. apgadino jos automobilį – nežino. Anksčiau turėjo nesutarimų dėl jo elgesio, dėl jo triukšmavimų, girtuokliavimo (1 t., b.l. 60-62, 65-68).

Liudytojos Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad P. S. yra jos sūnus, kuris gyvena su ja. 2021 m. lapkričio 18 d. sūnus namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare išėjo iš namų, sakė, kad tuoj grįš. Jis grįžo po kokios valandos ir iškart nuėjo miegot. Sekančią dieną sūnus papasakojo, kad tą vakarą, kai buvo išėjęs, jis suniokojo kaimynės D. B. automobilį, sakė, kad šokinėjo ant automobilio, išmušė galinį automobilio stiklą. Išsiblaivęs prašė nueiti iki kaimynės, susitarti dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 902-92).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 18 d. 22.44 val. P. S. nustatytas 2,40 promilių girtumas. (1 t., b.l. 93-95)?

2021 m. lapkričio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame stovintis automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti šie automobilio apgadinimai: vienas nulaužtas, kitas apgadintas priekinio lango valytuvai, nulaužti šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, išdaužtas galinio lango stiklas, apgadintas automobilio kėbulas (1 t., b.l. 1).

2021 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolu bei vaizdo įrašu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. 21 val. :13:25 – 18:09 min. laikotarpyje, prie kieme stovinčio automobilio prieina vyras šviesiomis sportinėmis kelnėmis, tamsiu bliuzonu, su gaubtuvu ant galvos. Vyras vaikšto aplink automobilį, rankomis ir kojomis atlieka veiksmus, nukreiptus į automobilio pusę. Po to nueina nuo automobilio, vaikšto, išeina svyruodamas į gatvę, vėl grįžta prie automobilio, vaikšto prie automobilio, vėl nueina nuo automobilio, eina per kelią, pasisukęs į automobilį iškelia rankas, tarsi kažką sakydamas į automobilio pusę. Po to nueina. Tuo tarpu pro automobilį, šaligatviu praeina žmogus, iš išvaizdos panašu į moterį, tačiau iš vaizdo įrašo sunku pasakyti. Žmogus vedasi šunį. Netrūkus prie automobilio vėl prieina tas pats jaunas vyras, kuris spiria į automobilio priekinę dešinės pusės dalį, ties žibintu. Krenta. Atsistoja ir vėl kelis kartus spiria bei nueina link automobilio galo (1 t., b.l. 46-48).

2021 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai pateiktas 10 failuose. Failuose fiksuotas 2021 m. lapkričio 18 d. dienos 21:25:24 – 22:31:00 val. laikotarpio vaizdo įrašas. Matyti kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, eidami link įvykio vietos, kalbina einantį vyrą. Pareigūnams paklausius ar ką nors girdėjo matė, kaip ir kur buvo daužomas automobilis, vyras nurodė, kad girdėjo, kaip buvo kažkas daužoma. Nurodo, kad matė vieną girtą jauną vyrą, vilkintį striukę su kapišonu. Nurodo kryptį kur nuėjo vaikinas ir iš kur girdėjo garsą. Pareigūnams atvykus į vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje fiksuojamas automobilis sudaužytu bagažinės lango stiklu. Nuėjus prie pagrindinio kelio, vienas iš gatve einančių vaikinu nurodė, kad matė vietinį girtą (duomenys neskelbtini) gyventoją vardu P., parodo į namą, prie kurio ir buvo rastas automobilis sudaužytu stiklu. Pro šalį einanti moteris nurodo, kad tas P. gyvena antroje laiptinėje, kad ten nuėjo. Toliau pareigūnai vyksta į parodytą namą. Šnekas su kaimynais, išsiaiškina kur gyvena P.. Einą į tą butą. Buto duris atidaro moteris (P. S. motina Z. V.), kuri nurodo, kad sūnus namuose miega, kad jis buvo išėjęs. Grįžo prieš 20 minučių. Pareigūnai užeina į kambarį, kur ant sofos – lovos miega P. S. viršutiniais drabužiais: pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis ir mėlynos spalvos striuke su gaubtuvu. Pareigūnai žadina P. S.. Jam prabudus klausia ar jis sudaužė kieme automobilį. P. S. į tai atsako: „įrodykit“, nurodo, kad buvo išėjęs dviem valandom, buvo užsirakinęs rūsyje. Pareigūnams paklausius, kodėl jo rankos kruvinos, nurodė, kad buvo nugriuvęs laiptinėje. P. S. akivaizdžiai išgėręs. Tai matosi iš jo kalbos, nekoordinuotų judesių, akių. P. S. prašoma su pareigūnais eiti iki tarnybinio automobilio. P. S. nesipriešina, nueina iki pareigūnų tarnybinio automobilio ir įsodinamas į automobilį (1 t., b.l. 44-45).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Taikant komentuojamą teisės normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kaltinamojo parodymus bei kitą rašytinę ir vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad P. S. veiksmuose nustatyti visi BK 284 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. P. S. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad elgėsi įžūliai – reiškė vandališkus, moralės požiūriu nepriimtinus, aplinkinius šokiruojančius veiksmus viešoje vietoje, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Remiantis liudytojų parodymais, filmuota medžiaga, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kurioje buvo pašalinių asmenų, sukėlė padarinius: sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl šių kaltinamojo P. S. veiksmų buvo sutrikdytas gyventojų poilsis, sugadintas nukentėjusiosios turtas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje visiškai įrodyta, kad P. S. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 21:13 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties, tyčia apgadino automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. B., tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veiksmai pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

2.2. Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu P. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, prie savo namo sutiko buvusią sugyventinę S. P., su kuria nebegyvena jau kartu. Ji įžeidė jį žodžiais, todėl nesusilaikęs jis sudavė jai smūgį į veidą. Dėl nusikaltimo gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

S. P. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. vasario 27 d. apie 15.25 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis P. S. suėmė jai kaire ranka už kaklo, kita ranka sudavė į veidą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b.l. 96-98).

2022 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kieme prie (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b.l. 121-126).

Nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad P. S. jos buvęs sugyventinis, nuo 2021 m. rudens kartu nebegyvena. 2022 m. vasario 27 d. apie 15.20 val. ji su vaikais, taksi automobiliu atvažiavo į Ruklą. Matė, kad kieme vaikšto P. S.. Kai ji su vaikais išlipo iš automobilio, matydama, kad P. S. eina link jos ir kad jis yra išgėręs, pasakė savo vaikams, kad jie bėgtų pas kitus vaikus kieme. P. S. prie jos priėjo, ji jam nieko nesakė, galvojo, gal jis jos nekalbins, bet P. S. ją prisivijo ir pradėjo įžeidinėti. Po to jis priėjęs prie jos suėmė jai kaire ranka už kaklo sprando srityje, jos galvą palenkė žemyn ir iškarto po to dešiniu delnu trenkė vieną kartą jai į veidą. Visa tai vyko (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai P. S. suėmė jai už kaklo, tuomet, kai sudavė jai į veidą, jautė stiprų skausmą kaklo ir veido srityse. Nuo suduoto jai į veidą smūgio, patino nosis, iš nosies bėgo kraujas, buvo sumušta lūpa, susidarė žaizda viršutinės lūpos vidinėje pusėje. Pagalbos numeriu ji paskambino iškarto po įvykio grįžusi namo. Greitoji jai buvo iškviesta pareigūnų, kai ji buvo atvežta į policijos komisariatą, tuomet, kai ji pasakė apie savo sužalojimus. Atvykę medikams jai pasakė, kad yra nosie kremzlės sumušimas. P. S. apibūdina kaip labai gerą, darbštų, širdingą, bet kai tik išgeria, kad ir nedaug, tada jis būna neatpažįstamai agresyvus (1 t., b.l. 133-135, 138-142).

2022 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. G 372/2022 (02) S. P. nustatyta kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2022 m. vasario 27 d. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 147-148).

Liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2022 m. vasario 27 d. apie 15.20 val., ji atvažiavo pas draugę S. P.. Įsukant į S. P. namo kiemą, ji pamatė, kad prie jos namo, t.y. (duomenys neskelbtini), prie S. P. buvo jos buvęs sugyventinis P. S., kuris viena ranka ją laikė už sprando, ar tai plaukų, gerai nepastebėjo, o kita ranka jai trenkė į veidą, po ko S. P. susiėmė už nosies, nusisuko nuo P. S. ir puolė link savo laiptinės. Tai pamačiusi ji, E. V., išlipo iš automobilio, priėjo prie P. S., klausė kodėl jis taip elgiasi, kodėl ją muša, sakė, kad paliktų ją ramybėje. Tuo pačiu metu ir P. S. mama, būdama savo bute, pro savo buto lango liepė jam baigt smurtauti. P. S. atrodė išgėręs. Jis keikėsi, rėkavo. Jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Iškarto po to E. V. nuėjo paskui S. P. į jos butą. S. P. iš nosies bėgo kraujas, jos lūpa buvo patinusi (1 t., b.l. 151-154).

Liudytojos Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad P. S. yra jos sūnus, gyvena kartu. 2022 m. vasario 27 d. jos sūnus buvo išgėręs. Ji pro buto langą pamatė, kad jos sūnus P. S. kieme yra prie buvusios sugyventinės prie S. P.. Kas tarp jų vyko tiksliai nematė, jai pasirodė, kad jis ją suėmęs laikė, ar tai stumdė. Tai pamačiusi ji pro atvirą langą šūktelėjo sūnui, kad jis paleistų S. P.. Tuomet sūnus atsitraukė nuo jos ir S. P. nuėjo namo. Matė, kad į kiemą buvo atvažiavusi ir S. P. draugė (1 t., b.l. 157-160).

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Nagrinėjamu atveju, P. S. tyčia delnu sudavė S. P. smūgį į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinėje lupoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, bei sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika visiškai įrodyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais. Savo kaltės neneigia ir pats kaltinamasis P. S..

Teismui nekyla abejonių, kad P. S. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis pats patvirtina, kad sudavė nukentėjusiajai, nes ant jos supyko dėl įžeidinėjimų. Taigi, darytina išvada, kad P. S. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusioj S. P. patirs fizinį skausmą ar jai bus sutrikdyta sveikata, būtent to ir siekė.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. S. tyčia ranka sudavė smūgį S. P. į galvą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir ši kaltinamojo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarius nusikalstamą veiką, numatytą, BK 140 straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju, P. S. apsvaigimas įrodytas liudytojų S. P., E. V. bei Z. V. parodymais. Liudytojos patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus, o nukentėjusioji nurodė, kad būtent alkoholio vartojimas išprovokuoja P. S. agresiją. Taigi, šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nurodyta sunkinanti aplinkybė P. S. inkriminuota pagrįstai.

Kaltinamasis padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Praeityje kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, per pastaruosius penkerius metus baustas 11 kartų, dalis nuobaudų galiojančios (2 t., b.l. 53-63). Nors teisiamojo posėdžio metu P. S. nurodė, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, tačiau nuo 2014 metų jis yra psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje dėl (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nevedęs, šeimos neturi, gyvena su mama, dirba.

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius abi nusikalstamas veikas pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai kad jo veikose yra viena atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad P. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam P. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo, su intensyvia priežiūra bausmę.

P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti –panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Civilinė ieškovė D. B., civiliniu ieškiniu (1 t.b.l.56) prašė priteisti iš P. S. 700,76 (septynis šimtus eurų 76 cnt) Eur turtinės žalos atlyginimui. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. kaltinamasis apgadino jai priklausantį automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl šių apgadinimų ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur apžiūrėjus automobilį jai buvo išduota automobilio remonto sąmata. Jos pasirinktoje įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti ir automobilio kai kurie remonto darbai. Buvo apgadinti du veidrodėliai bendros 150 eurų vertės, nulaužti priekiniai valytuvai bendros 34,42 Eur vertės, išdaužtas automobilio galinis stiklas 40 eurų vertės. Reikiamų medžiagų pristatymas jai kainavo 6,68 Eur, stiklo įdėjimas kainavo 48,40 eurų, valytuvų keitimas kainavo 12,10 Eur, veidrodžių keitimas - 48,40 Eur. Šie darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlikti. Sąmatos sudarymas kainavo 60 Eur. Automobilio transportavimas kainavo 35 eurų. Iki šiol nėra atlikti automobilio kėbulo remonto darbai, kurie įvertinti 265,76 Eur. Dėl automobilio apgadinimų jai padaryta bendra 700,76 eurų turtinė žala.

Kaltinamasis P. S. civilinį ieškinį pripažinto. Civilinis ieškinys įrodytas D. B. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta remonto sąmata, detalių užsakymo dokumentais bei kita rašytine ir vaizdo medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu (72-87).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad D. B. turtinė žala padaryta nusikalstamais tyčiniais P. S. veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš P. S. nukentėjusiosios naudai 700,76 (septynis šimtus eurų 76 cnt) Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tarkos pažeidimas) ir jį nuteisti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu P. S. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus S. P. sveikatos sutrikdymas) ir jį nuteisti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu P. S. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu P. S. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, su intensyvia priežiūra, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu P. S. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Civilinės ieškovės D. B., civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 700,76 (septynis šimtus eurų 76 cnt) Eur turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.