Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugomą teritoriją 2024 m. rugpjūčio 7 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą 2024 m. rugpjūčio 25 d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą 2024 m. rugsėjo 2 d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas – 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktas subendrintos (su 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu) bausmės laikas, su visais jame esančiais įskaitymais.

Iš E. S. priteistas 980 eurų turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei UAB „K.M.“.

Proceso (VGTP paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio jame nėra ginčijama nuteistojo E. S. kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, civilinio ieškinio išsprendimo motyvai, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme prašant ją švelninti. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu.

9. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Byloje nustatyta, kad E. S. padarė tris tyčinius, apysunkius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kiti du buvo baigti, nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų siekiant neteisėtu būdu prasimanyti lėšų pragyvenimui. Kaip matyti E. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas net 8 kartus, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, šiuo metu jis atlieka kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad E. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nors yra jauno, darbingo amžiaus (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai), tačiau Sodros duomenimis niekur nedirba, fiksuojami nežymūs darbiniai laikotarpiai 2019, 2022 m. trukę vos 1-2 mėnesius). Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Ankstesni teistumai liudija, kad tarp E. S. vykdomų nusikalstamų veikų dominuoja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Priešingai apelianto skundo argumentams, skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 27 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje E. S. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad E. S. šioje byloje nuteistas už tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, be to, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. S. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė sprendimo pripažinti E. S. recidyvistu, nesant dėl to prokuroro skundo, minėtas pažeidimas netaisomas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą aukščiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus E. S. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, t. y. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugomą teritoriją 2024 m. rugpjūčio 7 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimas; 2) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą 2024 m. rugpjūčio 25 d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimas; 3) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą 2024 m. rugsėjo 2 d. d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimas.

14. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas kitos rūšies ar dydžio bausmę pagrindo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais E. S. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, buvo taikytas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl netinkamo nuteistojo elgesio jis buvo panaikintas, akivaizdu, jog jokio teigiamo poveikio tai nuteistajam nepadarė ir jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus E. S. švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas, pavyzdžiui, jo pageidaujamą bausmę – baudą, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Pagrindo skirti apeliantui bausmę – baudą, nesudaro ir tai, kad ši bausmės rūšis realiai nebus įgyvendinama, nes nuteistasis niekur nedirba, jokio pozityvaus užimtumo nesiekia, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o praeityje taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad už administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų E. S. taip pat nemoka.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai E. S. parinko už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei nustatė minimalius šios bausmės dydžius, t. y. vos po 3, 4 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis), kuomet BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato net iki šešerių metų laisvės atėmimą. Tokio dydžio bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ar neteisingas nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirta bausmes, teismas rėmėsi apeliantui palankesniu daliniu bausmių bendrinimu būdu ir nustatė subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi E. S. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų veikų apimčiai bei pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog subendrindamas visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas jokios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pasisakyta tik tiek, jog pagrindo jį taikyti teismas nemato. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiai išvadai ir nuteistojo skundo reikalavimą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą taip pat laiko nepagrįstu.

19. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujus tyčinius nusikaltimus E. S. padarė būdamas anksčiau teistas net 8 kartus, neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, jo daromos veikos kartojasi. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus E. S. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai E. S. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

22. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. E. S. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, ne kritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės E. S. jokios teigiamos įtakos nepadarė leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu E. S. už tris veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatyti dydžiai, paskirtų bausmių bendrinimas iš dalies sudedant, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, bei šios bausmės bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatytas galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.