- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-14
- Bylos Nr.
- 1-257-318/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, sekretoriaujant Violetai Semaškienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2008 m. kovo 17 d. laikotarpyje nuo 3 val. iki 3.20 val. kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie „EMSI“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmeninio konflikto su Z. S. metu tyčia smūgiavo peiliu aštuonis kartus nukentėjusiajam į galūnes ir krūtinės ląstos sritį. Tokiu būdu V. K. padarė Z. S. pjautinę dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą, 3 pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, aklą durtinį-pjautinį kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekinio paviršiaus sužalojimą, aklą durtinį-pjautinį nugaros kairės pusės sužalojimą, 2 aklus durtinius-pjautinius dešinio žasto viršutinio trečdalio sužalojimus, aklą durtinį-pjautinį kairio žasto viršutinio trečdalio sužalojimą ir kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės, kairiojo IV-to šonkaulio kremzlės, širdplėvės, kairiojo širdies skilvelio sužalojimus, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju, sukėlusiais Z. S. mirtį. Taip V. K. tyčia nužudė Z. S.
Kaltinamasis V. K. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad su Z. S. buvo draugai. 2008 m. kovo 16 d. abu bendraudami išgėrinėjo, vėliau kartu Z. S. vairuojamu automobiliu važiavo pas pažįstamus ir bevažiuodami ties (duomenys neskelbtini) prie „EMSI“ degalinės nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies. Tada abu ieškojo pagalbos, prašinėjo žmonių, kad kas automobilį ištrauktų iš griovio. Vienas vyriškis pasišovė tai padaryti ir Z. S. jam už tai davė apie 20 Lt, o tas žmogus automobilio neištraukė. Tada kaltinamasis pradėjo priekaištauti Z. S., jog šis be reikalo sumokėjo už pagalbą. Abu apsistumdė, bet nesimušė. Kaltinamasis pasiėmė netoliese ant žemės buvusį akmenį ir juo išdaužė automobilio keleivio pusės priekinių durų lango ir automobilio priekinio lango stiklus. Z. S. pagrasino, kad iškvies policiją ir nuėjo į degalinės pusę. Tada kaltinamasis nuėjo į anksčiau buvusią „Lukoil“ degalinę, ten nusipirko sidro ir norėjo sugrįžęs prie automobilio susitaikyti su Z. S., tačiau to nepavyko padaryti. Kai kaltinamasis grįžo prie automobilio, nukentėjusysis pyko ant jo dėl išdaužytų automobilio langų ir taikytis nenorėjo. Nors V. K. tvirtino, kad žalą atlygins, tačiau Z. S. pykdamas jį pastūmė. Tada kaltinamasis stūmė jį nuo savęs ir abu pradėjo muštis: smūgiavo vienas kitam rankomis ir kojomis. Kai po Z. S. suduoto smūgio kaltinamajam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, pastarasis išsitraukė iš kišenės peilį ir gąsdindamas juo mojavo prieš Z. S. Ar mojuodamas peilio geležte kur nors pataikė, neprisimena, tačiau mano, kad taip galėjo įvykti. V. K. gerai prisimena vieną momentą, kai jie abu stovėjo vienas priešais kitą ir kaltinamasis tuo metu smogė rankoje turėtu peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Tai padarė spontaniškai, nenorėdamas draugo nužudyti. Z. S. po suduoto smūgio iš karto susmuko ir nejudėjo. Kaltinamasis išsigando, ieškojo pastarojo pulso, mobiliuoju telefonu paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir laukė, kol atvažiuos medikai. Pamatęs, kad atvažiuoja automobilis su švyturėliais, pasislėpė netoliese buvusiuose krūmuose ir iš ten viską stebėjo, o paskui, nelaukdamas, kol visi išsiskirstys, nuėjo keliu į Grigiškes. Kai kitą dieną sugrįžo namo ir motinos paklausė, ar neieškojo policija, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. V. K. aiškina, jog jie su Z. S. iki įvykio gėrė alų, degtinę, sidrą, todėl įvykio metu jis buvo apsvaigęs. Mano, jog būdamas blaivus, nebūtų draugui smogęs peiliu. Gailisi, nes nužudyti Z. S. nenorėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. K. aiškinimo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusysis R. S. patvirtino, kad jo brolis Z. S. ir kaltinamasis V. K. buvo draugai. 2008 m. kovo 16 d. apie 23.00 val. Z. S. išvažiavo iš namų nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu VW Passat ir išsivežė butelį sidro bei butelį degtinės. 2008 m. kovo 18 d. iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad brolis Z. S. yra nužudytas. Nukentėjusysis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti ir 2 268 Lt sumai turtinei žalai atlyginti, nes turėjo išlaidų, susijusių su brolio laidotuvėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. sumažino savo ieškininius reikalavimus ir prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to paaiškino, kad ryšium su brolio Z. S. laidotuvėmis iš valstybės gavo 780 Lt pašalpą, kurią prašo minusuoti iš turtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja I. S. parodė, kad nužudytasis Z. S. buvo jos sūnus, kuris iki mirties gyveno kartu su ja. Liudytoja paaiškino, jog savo sūnų ji paskutinį kartą matė penktadienį prieš įvykį. Tą vakarą Z. S. iš namų išvažiavo su savo pažįstamu V. K., su kuriuo jis dirbo kartu paukštyne.
Liudytoja M. K. parodė, kad gyveno kartu su sūnumi V. K. ir vyru A. R. K. (duomenys neskelbtini) kaime. Sūnus draugavo su Z. S. Abu jie dažnokai išgerdavo, kartais susipykdavo, bet ir vėl susitaikydavo. V. K. buvo nervingas, agresyvesnis už Z. S. 2008 m. kovo 16 d. pas ją namuose V. K. buvo su Z. S. Apie 18 val. jie abu išėjo iš namų, nes norėjo važiuoti pas kažkokį draugą. Tą vakarą V. K. į namus negrįžo. 2008 m. kovo 18 d. V. K. grįžo namo ir iš karto paklausė, ar buvo atvykę policijos pareigūnai. Kai ji atsakė, kad nebuvo, sūnus pasisakė, kad jis padūrė Z. S.. Tuo momentu į kambarį įėjo pareigūnai ir V. K. išsivežė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) priešais degalinę „EMSI“ buvo aptiktas Z. S. lavonas su durtinėmis žaizdomis kūne. Netoliese stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išdaužyti langai: priekinis ir keleivio pusės priekinių durų. Ant automobilio rastas akmuo, kiek toliau pievoje rastas peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b.l. 21-51, 52-58).
Specialisto išvada Nr. S 187/08(01) patvirtino, kad iš įvykio vietos nuo asfalto paimtose nuoplovose ir ant peilio geležtės rastas Z. S. kraujas su 99,9999999999 procentų tikimybe (t. 1, b.l. 107-114).
Iš specialisto išvados Nr. 11-771(08), 11-1055(08) matyti, kad ištyrus nukentėjusiojo Z. S. ir kaltinamojo V. K. drabužius ir avalynę, buvo nustatyta, kad ant tirti pateiktos V. K. striukės rasta šviesiai pilkšvai žalios spalvos viskozės pluoštų, vienodų su Z. S. striukės audeklo atitinkamais pluoštais.
Ant V. K. drabužių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai buvo ir Z. S. džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. Ant tirti pateiktų Z. S. ir V. K. drabužių buvo rasta vienodų pašalinių geltonos spalvos su oranžiniu atspalviu poliamidinių pluoštų, nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai. Be to tiek ant Z. S., tiek ant V. K. drabužių buvo rasta tos pačios spygliuočių medžių rūšies – paprastosios elgės ir pušies – pavienių medienos dalelių (t. 1, b.l. 94-103).
Specialisto išvada Nr. S 213/08(01) patvirtino, kad ant V. K. striukės ir Z. S. striukės rastas Z. S. kraujas su 99,9999999999 procentų tikimybe, ant V. K. sportinių kelnių – V. K. kraujas su 99,9999999999 procentų tikimybe (t. 1, b.l. 120-124).
Specialisto išvada Nr. M 531/08(01) nustatyta, kad Z. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimo, kurio metu buvo pažeista kairiojo IV-o šonkaulio kremzlė, širdplėvė, kairysis širdies skilvelis, o tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu bei širdies tamponada krauju.
Z. S. mirtis galėjo įvykti prieš 1-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje pradžios 2008-03-17 4.20 val. Tai patvirtina Z. S. lavono apžiūros įvykio vietoje metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai.
Z. S. lavono tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, einantis per odą, poodį, krūtinės raumenis IV-e tarpšonkauliniame tarpe, kairiojo IV-o šonkaulio kremzlę, praeinantis į krūtinės ertmę, kiaurai pažeidžiantis širdiplėvę ir kairiojo skilvelio priekinę sienelę ir pertvarą. Šio sužalojimo kanalo ilgis 15,5 cm. Minėtas sužalojimas padarytas plokščiu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, vieno trauminio poveikio metu, neilgai trukus iki mirties. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies kairiojo skilvelio pažeidimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Be sužalojimo, sukėlusio Z. S. mirtį, jo lavone buvo konstatuoti ir kiti durtiniai-pjautiniai sužalojimai: aklas durtinis-pjautinis kairio žasto viršutinio trečdalio sužalojimas, užsibaigiantis raumenyse, du akli durtiniai-pjautiniai dešinio žasto viršutinio trečdalio sužalojimai, užsibaigiantys raumenyse, padaryti dviem trauminiais poveikiais, aklas durtinis-pjautinis nugaros kairės pusės sužalojimas, užsibaigiantis nugaros raumenyse, padarytas vieno trauminio poveikio metu, aklas durtinis-pjautinis kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekinio paviršiaus sužalojimas, padarytas vieno trauminio poveikio metu, pjautinė dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizda, trys pjautinės kairės plaštakos žaizdos, padarytos galimai dviem trauminiais poveikiais, paviršinė kairės pusės kaktos muštinė žaizda, padaryta kontaktuojant su kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Neatmetama, kad ši žaizda galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griūvant ir atsitrenkiant į kietus daiktus.
Visi konstatuoti mirčiai įtakos neturėję sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį, pjaunančių-duriančių savybių turinčiu įrankiu ir visi kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai, konstatuoti Z. S. lavone, padaryti vienuolikos trauminių poveikių pasekmėje. Tikėtina, kad visi sužalojimai buvo padaryti vienu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (t. 1, b.l. 63-76).
Teismas, įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: kaltinamojo aiškinimą, kad muštynių su Z. S. metu jis mojavo rankoje turimu peiliu ir vieną kartą smogė pastarajam į kairę krūtinės ląstos pusę, ekspertų išvadas, kad Z. S. mirė nuo durtinio-pjautinio kairės pusės krūtinės ląstos sužalojimo, kad ant V. K. drabužių rastas Z. S. kraujas, kad įvykio vietoje rastą peilį V. K. teisiamajame posėdyje atpažino kaip nusikaltimo įrankį, o ant šio peilio buvo rastas Z. S. kraujas, liudytojų I. S. ir M. K. parodymus, kad įvykio vakarą jų sūnūs buvo kartu, o M. K. parvykęs namo V. K. prisipažino padūręs Z. S., ir kitus bylos duomenis, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo V. K. nusikalstamų veiksmų, smogiant peiliu Z. S. į kairę krūtinės ląstos pusę, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. K. nusikalstamų veiksmų – smūgiuojant peiliu – motyvu ir pretekstu buvo kaltinamojo pyktis dėl tarpusavio su nukentėjusiuoju nesutarimo, vertinant būtinumą atsiskaityti su asmeniu, pažadėjusiu ištraukti ant kelio Z. S. nuslydusį automobilį.
Spręsdamas V. K. tyčios klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltininkas smūgiavo į krūtinės ląstos kairės pusės sritį – gyvybei svarbią vietą. Kaip matyti iš specialisto išvados, smogė peiliu stiprų smūgį, nes žaizdos gylis 15,5 cm, pažeista širdis.
Taigi kaltinamojo pasirinktas pavojingas žalojimo įrankis, smūgio lokalizacija rodo, kad V. K. suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė pavojingas gyvybei pasekmes. Nužudymo būdas rodo, kad atsirasti tokioms pasekmėms buvo reali tikimybė. Kaltinamasis aiškina, kad nužudyti savo draugo Z. S. jis nenorėjo. Kaip matyti iš kaltinamojo nuoseklių parodymų, jis, pamatęs, kad Z. S. susmuko ant žemės, skubiai savo telefonu skambino į greitąją medicinos pagalbą, kad pastarieji nukentėjusįjį išgelbėtų, ir įvykio vietoje buvo, kol pamatė atvažiuojantį automobilį su švyturėliais. Šiam kaltinamojo aiškinimui neprieštarauja byloje esantys greitosios medicinos pagalbos duomenys apie pagalbos į įvykio vietą iškvietimą (t. 1, b.l. 19).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog V. K. suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, numatė, kad jais gali sukelti mirtinas pasekmes. Nors šių pasekmių tiesiogiai kaltinamasis nesiekė, tačiau leido joms kilti. Taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 79TPK-21 nustatyta, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (ar patologinio afekto) būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Įvykio metu kaltinamasis taip pat nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 2, b.l. 59-61). Taigi nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu V. K. buvo ir yra pakaltinamas, todėl privalo atsakyti už padarytus nusikalstamus veiksmus. V. K. nusikalstami veiksmai, smūgiuojant Z. S. peiliu į kairę krūtinės ląstos sritį ir septynis kartus į kitas nustatytas kūno sritis, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas.
Kaltinamasis aiškino, kad prisimena sudavęs tik vieną smūgį peiliu į kairę Z. S. krūtinės pusę, tačiau neneigia, kad visus inkriminuotus sužalojimus galėjo padaryti, nes įvykio metu, būdamas šalia nukentėjusiojo, mojavo peiliu, o po sužalojimų padarymo pats stebėjo įvykio vietą, kol atvyko greitoji pagalba. Taigi, iš to seka, kad niekas kitas nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo aiškinimą, specialisto konstatuotą sužalojimų pobūdį, jų padarymo mechanizmą: smūgiai buvo suduoti tuo pačiu pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu, artimu vienas kitam laiku, netrukus prieš Z. S. mirtį, V. K. inkriminuoja ne tik smūgį peiliu į kairę Z. S. krūtinės ląstos sritį, sukėlusį sunkų, pavojingą gyvybei sužalojimą, bet ir kitus septynis smūgius tuo pačiu peiliu į kitas nustatytas nukentėjusiojo kūno sritis, kuriais buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų Z. S. sveikatos sutrikdymą.
V. K. aiškino, jog įvykio dieną jie su nukentėjusiuoju išgėrė kelis litrus alkoholio: alaus, degtinės, sidro, todėl kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs. Šiam jo aiškinimui neprieštarauja specialisto išvadoje nustatyti duomenys, kad Z. S. organizme buvo rasta 2,32 % promilės etilo alkoholio. Iš to daroma išvada, jog kaltinamasis, prisimindamas mirtinas pasekmes sukėlusį smūgį, visų savo veiksmų, kuriais buvo sukeltos menkesnės pasekmės, dėl apsvaigimo nuo alkoholio tiksliai gali ir neprisiminti. Todėl tai nepaneigia jo nuoširdumo nupasakojant įvykio aplinkybes. V. K. paaiškino, kad, būdamas blaivus, nebūtų panaudojęs peilio prieš draugą. Dabar jis dėl to labai gailisi.
Šis kaltinamojo aiškinimas neprieštarauja byloje esantiems duomenims apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir patvirtina, kad V. K. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui, todėl teismas tai pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
V. K. iš karto po įvykio iškvietė medicinos pagalbą, teisiamajame posėdyje atsiprašė nužudytojo giminaičių, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, nurodydamas, kad labai gailisi dėl atsiradusių pasekmių. Todėl teismas kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, į dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir į kaltininko asmenybę. V. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – jaunas žmogus neteko gyvybės. Įvertina tai, kad V. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Anksčiau smurtinių nusikaltimų jis nebuvo padaręs. Nors nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistumas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą yra senai išnykęs, charakterizuojamas patenkinamai. Esant šioms aplinkybėms, V. K. skirtina griežta baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltininkas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, V. K. skirtina artima, tačiau kiek mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2 268 Lt sumai dėl laidojimo išlaidų priteisimo sumažino, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, nes labai išgyveno dėl brolio mirties, ir 1488 Lt laidojimo išlaidų, nes iš valstybės gavo 780 Lt išmoką, susijusią su laidojimo išlaidomis.
Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, nužudytasis ir nukentėjusysis buvo broliai, abu gyveno tėvų namuose, bendravo, todėl akivaizdu, kad brolio netektis sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus bei skausmą ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala. Prašoma priteisti neturtinė žalos 10 000 Lt suma, atsižvelgiant į visas nustatytas bylos aplinkybes, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina. Prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas 1488 Lt sumai pagrįstas byloje esančiais įrodymais (t. 1, b.l. 194-196), todėl tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.).
Prie baudžiamosios bylos esančių daiktų likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
n usprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laivės atėmimo bausme devyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2008 m. lapkričio 14 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.
Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam R. S. 10 000 Lt neturtinės ir 1488 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus: 3 vnt. tepinėlių, akmenį, degtuką, sėdynės užvalkalą, peilį, Z. S. drabužius ir batus, voką su Z. S. kraujo pavyzdžiu, du vokus su V. K. nagų ir panagių turiniu, V. K. seilių pavyzdį, saugomus Vilniaus m. VPK saugojimo patalpose, sunaikinti, o V. K. drabužius: striukę, džemperį, kelnes ir sportinius batus perduoti jo motinai M. K.. V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 8) perduoti įkalinimo įstaigos administracijai į nuteistojo asmens bylą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.