Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-02-27 · Byla Nr. A2.6.-706-914/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
A2.6.-706-914/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00367-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Pažeidėjas
V. G.
Administracinė byla Nr. A2.6.-706-914/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00367-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2014-01-27, 11.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į kitą gale stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

V. G. teismo posėdžio metu prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nurodė, kad 2014 m. sausio 27 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), atvežė mokinius dėl praktikos. Automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo atbuline eiga, smūgio nejuto ir nuvažiavo. Jis vairavo „Škoda“, o atsitrenkė į „Audi“. Apie tai sužinojo iš policijos. Automobilis priklauso jam. Kam priklauso „Audi“, nežino.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad pažeidėjo nepažįsta. Įvykio dieną paliko aikštelėje stovėti automobilį. Tai galėjo būti sausio 27 d., bet gerai dienos nepamena. Nežino, kokia ten gatvė, bet gali būti (duomenys neskelbtini). Pastatė „Audi A6“, kuris buvo tvarkingas. Po 11 val. 10 min. paskambino K. Š. ir pasakė, kad į jo mašiną atsitrenkė kitas automobilis. Jam buvo sudaužytas bamperis. Tada iškvietė policiją. Paties įvykio nematė. Turi įmonės kamera užfiksuotą vaizdą. Vaizdo medžiagos policijai nedavė. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad su „Šaranu“ važiuoja K. Š.. Tuo metu galėjo būti slidu. Ar „Škodos“ vairuotojas galėjo justi smūgį, negali pasakyti. Galėjo justi, galėjo ir nejusti.

Liudytoja E. G. parodė, kad ji šioje byloje surašė tarnybinį pranešimą. Buvo gautas pranešimas, kad Televizorių g. apgadintas automobilis, o pažeidėjas pasišalino. Buvo eismo įvykio vietoje, ten buvo liudytojas, kuris matė ir nurodė automobilio valstybinį numerį. Ji atvyko jau po visko. Kaip surašyta tarnybiniame pranešime, taip viskas ir buvo. Žino, kad „Škoda“ atsitrenkė į „Audi“, kuris buvo tamsus. Sugadinimas buvo, bet ar smarkus, ar ne, negali pasakyti.

Liudytojas G. Š. posėdžio metu parodė, kad jis formino įvykį. Gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis, o pažeidėjas pasišalino. Ten stovėjo „Audi“, o pasišalino „Škoda“. Buvo liudytojas, taip pat automobilio savininkas. Pažeidėjas atvažiavo į Purienų g. Smūgis buvo nedidelis, o, ar juto vairuotojas, ar ne, nežino.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, galėjo būti sausio 27 d., bet buvo apie 11 val. 15 min., galėjo būti ir 12 val., (duomenys neskelbtini), prie „Kalvio“ pastato jis laukė, kol išvažiuos iš aikštelės šviesios spalvos automobilis „Škoda“. Likus 30 cm iki „Audi“, vairuotojas sustojo, pastovėjo 10-15 sekundžių, pradėjo važiuoti atgal ir atsitrenkė į „Audi“. Atsitrenkė ir nuvažiavo. Jis buvo nuo tos vietos apie 7 m, matė susidūrimą. Viską užfiksavo įmonės kameros. Matė, kaip „Audi“ sujudėjo, kuriam buvo padarytas nubrozdinimas aukščiau numerio. Paskui paskambino bendradarbiui, jis atėjo ir abu jie apžiūrėjo automobilį. „Škodos“ sužalojimo nepamatė. Iš „Audi“ niekas neiškrito, nepažiro, garso negirdėjo. Ar galėjo kitas vairuotojas justi, negali pasakyti. Automobilis atsitrenkė kampu. Automobilyje „Škoda“ buvo jaunimo – 3 ar 4 žmonės, tačiau tiksliai teigti negali.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. surašytas dėl pažeidimų numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. nuo pat administracinės teisenos pradžios (7 b. 1.) neneigė ir neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, pripažino, kad automobiliu manevravo atbuline eiga, tačiau teigia nejutęs ir nesupratęs, kad automobiliai buvo susidūrę, t.y. teigia nejutęs automobilių susidūrimo, todėl iš eismo įvykio vietos ir nuvažiavo. Tačiau kiti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo D. R., liudytojų E. G., G. Š. ir K. Š. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos) byloje patvirtina, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo kontaktavo V. G. vairuojamas automobilis, buvo apgadintas.

Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 3.11 p. reglamentuoja, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustačius, kad vairuodamas automobilį V. G. kliudė automobilį ir jį apgadino, seka (KET 234 p.), kad eismo įvykis buvo ir į vietą turėjo būti kviečiama policija, eismo įvykį sukėlęs V. G. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Taigi, V. G. veiksmai - nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-l872/2007).

V. G., iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad smūgio nebuvo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilių „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimai ant automobilių nežymūs), leidžia daryti išvadą, kad V. G. iš tikrųjų galėjo nesuprasti susidūrimo, nepastebėti padarytų apgadinimų. Be to, ir liudytojas K. Š., matęs įvykį, posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nejusti automobilių susidūrimo.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl V. G. suvokimo sukėlus eismo įvykį. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis, išvažiuodamas iš įvykio vietos, nemanė sukėlęs šio eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. V. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (17 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, savo noru atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. G. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, artima jos minimumui - tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 24, 30² straipsniai).

Išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 110 Lt dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. G. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis