- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-871/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Ieškovas
- BUAB „Elameta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, AB „Utenos krosnys“
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danske Bank A/S apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3459-232/2012 pagal ieškovo BUAB „Elameta“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl sutarčių pakeitimo ir papildomą ieškinį dėl neteisėto ir nepagrįsto sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, AB „Utenos krosnys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Elameta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir prašė:
1. Pakeisti 2007 m. sausio 17 d. Ieškovo ir Atsakovo sudarytos Investicinio kredito sutarties Nr. K200612-2025 (su galiojančiais papildymais, pakeitimais ir priedais):
1.1. 2.2 punkto nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2.2. galutinis grąžinimo terminas: 2016 m. rugpjūčio 25 d .;“
1.2. 10 punkto nuostatą ir išdėstyti ją taip:
„10. Klientas įsipareigoja visas paimtas kredito lėšas grąžinti Bankui dalimis iki galutinio grąžinimo termino tokia tvarka:
10.1. Kredito lėšos pradedamos grąžinti Bankui nuo 2011 m. rugsėjo 25 d.;
10.2. Kredito lėšų grąžinimai vykdomi šia tvarka ir sąlygomis:
10.2.1. nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. - kas mėnesį mokant po 2000 EUR (du tūkstančius eurų 00 ES centų);
10.2.2. nuo 2012 m. spalio 25 d. - kas mėnesį lygiomis dalimis.
10.3. Klientui pasiekus 100000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų ir 00ct) per mėnesį, ne mažiau nei 50 proc. nuo įplaukų, viršijančių 100000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų 00 ct) per mėnesį, turi būti nukreipta paskolų aptarnavimui tokia eile:
10.3.1. I eile: palūkanų pagal sutartį Nr.K200612-2025 mokėjimas;
10.3.2. II eilė: palūkanų pagal sutartį Nr.K200701-0097 mokėjimas;
10.3.3. III eilė: paskolos pagal sutartį Nr.K200701-0097 grąžinimas;
10.3.4. IV eilė: paskolos pagal sutartį Nr.K200701-2025 grąžinimas.“
„12. Klientas įsipareigoja mokėti Bankui šioje sutartyje nustatyto dydžio kintamas palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo kredito lėšų išmokėjimo dienos, įskaitant išmokėjimo dieną iki kredito grąžinimo Bankui, neįskaitant grąžinimo dienos. Klientas įsipareigoja priskaičiuotas palūkanas sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės Banko darbo dienos bei galutinę kredito lėšų grąžinimo dieną. Palūkanos mokamos kredito valiuta. Palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki (Teismo sprendimo įsigaliojimo diena), pridedamos prie kredito sumos pagal Šalių sudarytą sutartį Nr. K200701-2025 ir pradedamos mokėti nuo 2012 m. spalio 25 d.“
„27.4. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo (Teismo sprendimo įsigaliojimo diena) įkeisti Bankui miltelinio dažymo liniją EISENMANN;"
1.5. Papildyti tokios redakcijos 27.5 punkto nuostatą ir išdėstyti ją taip:
„27.5. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo (Teismo sprendimo įsigaliojimo diena) pateikti visų Kliento akcininkų rašytinį įsipareigojimą (įsipareigojimus) be raštiško Banko sutikimo neperleisti, neapsunkinti ir kitaip nesuvaržyti jiems priklausančių Kliento akcijų;"
2. Pakeisti 2007 m. sausio 17 d. sudarytos Investicinio kredito sutarties Nr. K200701-0097 (su galiojančiais papildymais, pakeitimais ir priedais):
2.1. Pakeisti 2.2 punkto nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2.2. galutinis grąžinimo terminas: 2016 m. rugpjūčio 25 d .;"
„13. Klientas įsipareigoja visas paimtas kredito lėšas grąžinti Bankui dalimis iki galutinio grąžinimo termino tokia tvarka:
13.1. Kredito lėšos pradedamos grąžinti Bankui nuo 2011 m. rugsėjo 25 d.;
13.2. Kredito lėšų grąžinimai vykdomi šia tvarka ir sąlygomis:
13.2.1. nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. - kas mėnesį mokant po 3 000 EUR (tris tūkstančius eurų 00 ES centų);
13.2.2. nuo 2012 m. spalio 25 d. - kas mėnesį lygiomis dalimis
13.3. Klientui pasiekus 100000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų ir 00ct) per mėnesį, ne mažiau nei 50 proc. nuo įplaukų, viršijančių 100000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų 00 ct) per mėnesį, turi būti nukreipta paskolų aptarnavimui tokia eile:
13.3.1. I eile: palūkanų pagal sutartį Nr.K200612-2025 mokėjimas;
13.3.2. II eilė: palūkanų pagal sutartį Nr.K200701-0097 mokėjimas;
13.3.3. III eilė: paskolos pagal sutartį Nr.K200701-0097 grąžinimas;
13.3.4. IV eilė: paskolos pagal sutartį Nr.K200701-2025 grąžinimas.“
„15. Klientas įsipareigoja mokėti Bankui šioje sutartyje nustatyto dydžio kintamas palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo kredito lėšų išmokėjimo dienos, įskaitant išmokėjimo dieną iki kredito grąžinimo Bankui, neįskaitant grąžinimo dienos. Klientas įsipareigoja priskaičiuotas palūkanas sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės Banko darbo dienos bei galutinę kredito lėšų grąžinimo dieną. Palūkanos mokamos kredito valiuta. Palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki (Teismo sprendimo įsigaliojimo diena), pridedamos prie kredito sumos pagal Šalių sudarytą sutartį Nr. K200701-2025 ir pradedamos mokėti nuo-2012 m. spalio 25 d.“
2.4. Papildyti tokios redakcijos 31.4 punkto nuostata ir išdėstyti ją taip:
„31.4. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įkeisti Bankui, kaip antros eilės kreditoriui, miltelinio dažymo liniją EISENMANN;"
2.5. Papildyti tokios redakcijos 31.5 punkto nuostata ir išdėstyti ją taip:
„31.5. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti visų Kliento akcininkų rašytinį įsipareigojimą (įsipareigojimus) be raštiško Banko sutikimo neperleisti, neapsunkinti ir kitaip nesuvaržyti jiems priklausančių Kliento akcijų;"
Nurodė, jog ieškovas įkurtas 2005 metų rugpjūčio mėnesį sumontuoti ir paleisti pirmą Baltijos šalyse kataforezinio dažymo liniją. Atsakovas, susipažinęs su ieškovo ūkine - finansine situacija bei planuojama verslo projekto vystymo eiga, sutiko suteikti ieškovui kreditus ieškovui priklausančio gamybinio pastato rekonstrukcijai bei naujos gamybinės linijos įsigijimui, ir 2007-01-17 atsakovas ir ieškovas sudarė dvi Investicinio kredito sutartis, kuriomis ieškovui buvo suteikti atitinkamai 2 mln. Lt ir 5 mln. Lt kreditai, skirti įsigyti naują dažymo elektroninės kataforezės būdu įrangą bei finansuoti planuojamai veiklai skirto gamybinio pastato rekonstrukciją. Pasirengus pradėti teikti numatytas dažymo paslaugas pilna apimtimi, visos pasaulio ūkio šakos, tame tarpe ir automobilių pramonė, susidūrė su ūkine bei finansine krizėmis. Ieškovo užsakovai pradėjo atšaukinėti susitarimus dėl paslaugų pirkimo arba mažinti planuotas teikiamų užsakymų apimtis. Esant minėtai padėčiai ieškovas nedelsiant pradėjo konsultacijas su atsakovu, pasiūlė kelis Kredito sutarčių (kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimo) pakeitimo variantus, suteikiant atsakovui papildomas užtikrinimo priemones, taip pat, kaip galimą alternatyvą sutarčių keitimui - pasiūlymą restruktūrizuoti ieškovą. Šalims susitarti nepavykus, ieškovas prašė teismo pakeisti kredito sutarčių nuostatas. Ieškovas pažymėjo, jog kredito sutartis įvykdyti ieškovui pasidarė ženkliai sudėtingiau, kadangi suvaržiusios kredito sutarčių vykdymą aplinkybės sąlygotos ekonominės krizės atsirado po kredito sutarčių sudarymo, negalėjo būti numatytos sudarant kredito sutartis, negali būti ieškovo kontroliuojamos, ir ieškovas neprisiėmė jų atsiradimo rizikos. Pažymėjo, jog atsakovas pareiškė reikalavimus kredito sutartims pakeisti, kurie praktiškai negali būti įgyvendinti paties ieškovo, o priklauso nuo trečiųjų asmenų valios. Atsakovas pareikalavo, kad papildomas užtikrinimo priemones suteiktų ieškovo akcininkai, kurie, neturi jokių turtinių prievolių ieškovui, išskyrus pareigą apmokėti savo įsigytas ieškovo akcijas. Atsakovo pateiktais reikalavimais (sąlygomis) kredito sutarčių keitimui akivaizdžiai siekiama sukurti įmanomai didelį atsakovo pranašumą (esminę šalių nelygybę) tiek ieškovo, tiek ieškovo akcininkų atžvilgiu. Atsakovo keliamos kredito sutarčių pakeitimui sąlygos numato ne tik viso ieškovo turto įkeitimą, tačiau ir ieškovo akcininkų ieškovui suteiktų paskolų, sudarančių beveik 3,5 mln. Lt kapitalizavimą.Tokiais savo reikalavimais atsakovas siekia susikurti sau absoliučiai dominuojančią padėtį tiek ieškovo, tiek kitų jos kreditorių atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsakovo teigimu, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovas neįgijo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi iki atsiliepimo surašymo dienos vyko derybos tarp abiejų šalių dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo. Be to ieškovas iš esmės yra pažeidęs kredito sutartis, nes nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis, o įstatymas jo nuo sutarčių vykdymo neatleidžia net ir esant pasikeitusioms aplinkybėms.
Atsakovas tripliku prašė bylą nutraukti, teismui konstatavus, jog nėra bylos nutraukimo pagrindų, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog gali būti pakeista tik tarp šalių pasirašyta ir jų vykdoma, t.y. galiojanti, sutartis.
Šalies argumentai
Papildomu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo atliktą vienašališką tarp atsakovo ir ieškovo 2007-01-17 sudarytą Investicinio kredito sutarčių Nr.K200612-2025 ir K200701-0097 su galiojančiais papildymais, pakeitimais ir priedais nutraukimą. Nurodė, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartis. Pažymėjo, jog 2007 m. sausį sudarydamos Kredito sutartis jų šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovas nenumatė ir negalėjo numatyti aplinkybių suvaržiusių Kredito sutarčių vykdymą, atsiradimo, todėl ieškovo veiksmuose negalima įžvelgti tyčios ar didelio neatsargumo požymių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į papildomą ieškinį prašė civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytų kredito sutarčių nutraukimą negaliojančiu nutraukti, teismui nusprendus nesivadovauti CPK 293 str. 1 p. ieškovo ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovas negali prašyti tik konstatuoti neva neteisėtų veiksmų, kadangi tai savaime nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta. Be to atsakovo teigimu ieškovo pateiktam reikalavimui patenkinti restitucija negali būti taikoma.
Tretysis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimu prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo, būdamas garantu, laikosi nuostatos, kad paskolos ar kredito sutartis turi būti vykdoma abiejų paskolos sutarties šalių, kad sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai būtų keičiami sutartyje nustatyta tvarka, abipusio susitarimo būdu, bendradarbiaujant ir išnaudojant visas galimybes, kad paskolos sutarties vienašališkas nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik esant kitos sutarties šalies esminiam sutarties pažeidimui. Tretysis asmuo palaiko bet kurios iš paskolos sutarties šalių iniciatyvą keisti paskolos sutartį.
Tretysis asmuo AB „Utenos krosnys“ atsiliepime nurodė, jog AB „Utenos krosnys“ laidavimas už ieškovą yra pasibaigęs, ir AB „Utenos krosnys“ neturi jokių prievolių atsakovui, susijusių su šios civilinės bylos ginčo dalyku esančiomis investicinio kredito sutartimis. Nurodė, jog palaiko ieškovo pareikštus reikalavimus dėl Kredito sutarties 1 ir Kredito sutarties 2 vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir minėtų sutarčių sąlygų pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo vienašališką Investicinio kredito sutarčių Nr. K200612-2025 ir K200701-0097 su galiojančiais papildymais ir pakeitimais nutraukimą. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti jog šalys vedė derybas ir atsakovas iš pradžių buvo sutikęs svarstyti galimybę atidėti kreditų suteiktų įmonei gražinimo atidėjimą ieškovo prašomomis sąlygomis, kas leido ieškovui tikėtis jog bus susitarta, tačiau po to kai ieškovas raštu 2009 06 22 suabejojo banko ketinimais ir paprašė juos paaiškinti pastarasis neaiškindamas ar derybas nutraukia ir kodėl tiesiog pranešė ieškovui, kad ieškovas nesilaiko sutarčių, yra įsiskolinęs 76844 EUR negražinto kredito ir 25845, 33 EUR priskaičiuotų palūkanų ir kad iki 2009 08 14 ieškovui negražinus visos kredito sumos sutartis bus nutraukta. Atsakovas iš esmės nutraukė derybas dėl sutarčių sąlygų peržiūrėjimo, nedetalizavęs savo siūlomų ieškovui sąlygų ir nenustatęs kitai šaliai termino, per kurį pastaroji turėtų sąlygas arba priimti arba atmesti. Teismo nuomone toks atsakovo elgesys derybų metu pripažintinas nesąžiningu, o ieškovo abejonės dėl banko prašomų papildomų kredito sutarčių įvykdymo užtikrinimo pagrįstos. Kaip matyti iš ieškovo siūlytų sutarčių sąlygų visas ieškovo turtas tiek nekilnojamas, tiek įrengimai būtų įkeisti bankui, ieškovų akcininkų paskolos ieškovui atskiromis trišalėmis sutartimis subordinuotos banko naudai, taip, kad ieškovas, negalėtų jų gražinti be banko leidimo. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas visas akcininkų paskolas kapitalizuoti prieštarauja bendriesiems akcinių bendrovių įstatymo ir imperatyviems CK 2.50 straipsnio 2 dalyje numatytam principams, kad juridinis asmuo neatsako už akcininkų, o akcininkai už juridinio asmens prievoles ir yra perteklinis, bei nesąžiningas. Gavęs tokį atsakovo atsakymą ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad derybos yra baigtos ir nepaisant jo papildomo prašymo jas pratęsti atsakovas gali sutartis nutraukti rašte nurodytu terminu. Todėl teismas atmetė atsakovo atsiliepime nurodytus teiginius, kad atsakovas 2009 08 31 neturėjo pagrindo manyti jog derybos dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra nutrauktos iš atsakovo pusės ir kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Beje pats atsakovas triplike jau pakeitė savo poziciją ir nurodė jog laiko, sutartis nutrauktomis nuo 2009 08 14. Taigi byloje nustatyta jog atsakovas sutikęs derėtis ir leidęs ieškovui tikėtis jog kredito įmokų mokėjimas gali būti atidėtas pasielgė nesąžiningai pasiūlęs įstatymo nuostatoms prieštaraujančią sąlygą ir nebaigęs derybų vienašališkai sutartį nutraukęs teismo nuomone pažeidė CK6.200 straipsnyje suformuluotus sutarties vykdymo principus, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.209 straipsnis 1, 2 dalys numato jog jeigu sutartis neįvykdyta nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovas prieš nutraukiant sutartį pareikalavo gražinti visą skolą iš karto, nors sutartis buvo ilgalaikė, o negražintos skolos dalis ir pradelsimo laikas, palyginus su visa kredito suma ir kredito gražinimo terminu 2009 08 14 atsakovui nutraukiant sutartį nebuvo dideli be to šalys nebuvo baigę derėtis, atsakovas nebuvo nustatęs ieškovui termino jo pateiktiems sutarčių sąlygų pakeitimams priimti arba atmesti. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas nenumatė ir negalėjo protingai numatyti pasaulinės ekonominės krizės ir jos pasekmių automobilių gamybos ir jo paties verslui, šalims pakeitus sutarties sąlygas ir atidėjus kredito gražinimo terminus abi šalys gautų ko norėjusios, prievolė yra ilgalaikė todėl griežtas terminų laikymaisi neturi esminės reikšmės, be abejo, kad ieškovo veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo, o sutartį nutraukus jis patirtų milžiniškus nuostolius jo verslas būtų sužlugdytas, o turtas priverstinai parduotas. Šalių sudarytų investicinių kredito sutarčių 57 punkto nuostatos numatančios banko teisių gynimą nutraukiant sutartis pvz. dėl 15 dienų pavėlavimo sumokėti, bet kurį sutartyje numatytą mokėjimą pagal sutartį ar bet kurią kitą kliento sutartį su banku akivaizdžiai neatitinka įstatymo nuostatų apie esminį sutarties pažeidimą.
Ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, pažymas, balansus, iš kurių matyti, kad jo verslas atsigauna verslo apimtys didėja pardavimai 2011 palyginti su 2010 metai yra padvigubėję, nuostoliai minimalizuoti (24 kartus mažesni), todėl ieškinys dalyje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinamas vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei nustatytomis byloje aplinkybėmis, tokiu būdu gražinant šalis į prieš neteisėtą sutarties nutraukimą buvusią padėtį sudarant šalims galimybę pabandyti susitarti iš naujo.
Ieškinys dalyje dėl sutarties sąlygų pakeitimo teismo sprendimu atmestinas. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė CK 6.204 straipsniu, 6.223 straipsnio 2 dalimi numatančiais sutarties pakeitimą teismo sprendimu kai sutartį vykdyti vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, tokiu sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Šiuo atveju ieškovo nurodoma priežastis ekonominė krizė suvaržė ne tik verslininkų galimybes vykdyti verslą ir sutarčių sąlygas bet ir bankų taip pat, daugėjant nemokių klientų bankai patiria nuostolių, didėja tarpbankinės maržos ir t.t. Šiuo konkrečiu atveju sumažėjo bankui įkeisto turto vertė ir padidėjo banko prisiimama rizika. Teismas laikė, kad nurodytu pagrindu keisti sutarties sąlygas teismo sprendimu nėra galimybės. Tai gali padaryti tik pačios šalys sąžiningai įvertinusios padidėjusias rizikas ir pasirūpinusios sąžiningomis tokių rizikų užtikrinimo sąlygomis
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Danske Bank A/S pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepilnai ištyrė ir nustatė reikšmingas byloje faktines aplinkybes dėl ko neteisingai taikė materialinės teisės normas, šiuo konkrečiu atveju, CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo pagrindus.
2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.217 str. 2, 3 d. bei CK 6.209 str. 3 d. nuostatas. Šiomis teises normomis būtų pagrindas vadovautis ir jas taikyti tik tuo atveju, jei tarp šalių sudarytose sutartyse nebūtų nuostatų, įtvirtinančių jų nutraukimo tvarką.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nutraukdamas derybas dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Elameta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pritardami sprendimo motyvams, mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto Kredito sutarčių nutraukimo pagrindu įvardintas pažeidimas neatitinka absoliučios daugumos esminiam sutarties pažeidimui keliamų reikalavimų (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) - įvertino ieškovo kaltės dėl tokio pažeidimo nebuvimą, finansiškai neigiamas Kredito sutarčių nutraukimo pasekmes tiek ieškovui, tiek apeliantui, tiek tretiesiems asmenims (Ieškovo darbuotojams, etc.), kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai, atsižvelgiant į sprendime pateiktą išvadą dėl vis dar egzistuojančios galimybės šalių susitarimu pakeisti Kredito sutartis, jas išsaugant - įvertino apelianto nurodytą pažeidimą nepakankamu (neesminiu), kad nutraukti Kredito sutartis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Elameta“ ir atsakovas Danske Bank A/S 2007 m. sausio 17 d. sudarė dvi investicines kredito sutartis, pagal kurias bankas įsipareigojo sutartyse nurodytomis sąlygomis suteikti ieškovui kreditą, o pastarasis įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti pasiskolintas lėšas ir sumokėti bankui palūkanas bei įvykdyti kitus įsipareigojimus. Pagal investicinę kredito sutartį Nr. K200612-2025 maksimali kredito suma nustatyta 2000000 Lt, kredito išmokėjimo terminas 2008 06 30, kredito gražinimo terminas 2015 01 15 (sutarties 2 punktas). Tam, kad kreditas būtų išmokėtas pagal sutarties sąlygas banko atžvilgiu turėjo būti subordinuota ne mažiau kaip 2400000 Lt ieškovo akcininkų paskolų atsakovui, paskolų subordinavimas turėjo būti įformintas bankui priimtino turinio ir formos sutartimis, pateikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija ne mažesnei nei 1600000 Lt sumai, pateikta bankui priimtino nepriklausomo turto vertintojo, pastato (duomenys neskelbtini) pažyma ne mažesnei nei 3000000 Lt, minėtas pastatas ir žemės sklypo nuoma įkeisti banko naudai, įkeistos banko naudai lėšos ir būsimos įplaukos ieškovo sąskaitose esančiose banke, pateikti ieškovo akcininkų laidavimai po 1000000 Lt arba adekvati AB „Utenos krosnys“ prievolių užtikrinimo priemonė. Ieškovas bankui pareikalavus turėjo reguliariai, kas ketvirtį teikti finansines ataskaitas, informaciją apie sutarties ir investicinio projekto vykdymą.
Pagal investicinę kredito sutartį Nr. K 200701-0097 maksimali kredito suma nustatyta 5000000 Lt, kredito išmokėjimo terminas 2008 06 30, kredito gražinimo terminas 2015 01 15 (sutarties 2 punktas). Tam, kad kreditas būtų išmokėtas pagal sutarties sutartyje numatytos tos pačios sąlygos banko atžvilgiu turėjo būti subordinuota ne mažiau kaip 2400000 Lt ieškovo akcininkų paskolų atsakovui, paskolų subordinavimas turėjo būti įformintas bankui priimtino turinio ir formos sutartimis, pateikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija ne mažesnei nei 1600000 Lt sumai, pateikta bankui priimtino nepriklausomo turto vertintojo, pastato (duomenys neskelbtini) pažyma ne mažesnei nei 3000000 Lt, minėtas pastatas ir žemės sklypo nuoma įkeisti banko naudai, įkeistos banko naudai lėšos ir būsimos įplaukos ieškovo sąskaitose esančiose banke, pateikti ieškovo akcininkų laidavimai po 1000000 Lt arba adekvati AB „Utenos krosnys“ prievolių užtikrinimo priemonė, taip pat per 30 dienų nuo įsigijimo dienos bankui turėjo būti įkeista įsigyta įranga (4,31 punktai). Ieškovas bankui pareikalavus turėjo reguliariai, kas ketvirtį teikti finansines ataskaitas, informaciją apie sutarties ir investicinio projekto vykdymą.
2007 m. sausio 17 d., siekiant užtikrinti ieškovo prievoles bankui su ieškovo akcininkais pasirašytos 5 vienodo turinio trišalės paskolų subordinavimo sutartys: Nr. SI-K200612-2025/K200701-0097, Nr. S2-K200612-2025/K200701-0097, Nr. S3-K200612-2025/K200701-0097, Nr. S4-K200612-2025/K200701-0097, Nr. S4-K200612-2025/K200701-009, Nr. S5-K200612-2025/K200701-00979. Minėtomis sutartimis šalys: akcininkai sutartyse vadinami kreditoriais, bankas ir ieškovas susitarė, kad kredito sutarčių galiojimo metu, nepriklausomai nuo tam prieštaraujančių paskolų sutarčių sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar yra suėję paskolų gražinimo terminai, jokiais atvejais be raštiško banko sutikimo kreditoriai neturi teisės reikalauti gražinti paskolų.
2008 m. vasario 6 d. šalys pasirašė kredito linijos sutartį Nr. KL200711-1098, pagal kurią bankas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikti ieškovui (klientui) kreditą, o pastarasis įsipareigojo nustatyta tvarka gražinti pasiskolintas lėšas ir sumokėti bankui palūkanas bei įvykdyti kitus įsipareigojimus, maksimali kredito linijos suma nustatyta 500000 Lt, kredito gražinimo terminas 2008 11 15.
Aukščiau įvardintos sutartys buvo sudarytos tikslu įgyvendinti ieškovo sudarytą verslo planą, kurio įgyvendinimui 2005 metais buvo įkurta UAB „Elameta“, pagal kurį minėta įmonė turėjo užsiimti metalo dirbinių dengimu aukščiausios kokybės antikorozinėmis dangomis, kaip teigiama verslo plane tokių metalo gaminių apdirbimo įmonių iki įsikuriant ieškovui Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje nebuvo, todėl ieškovas tikėjosi užimti susiformavusią technologinę nišą.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo vienašališkai atliktą 2007 m. sausio 17 d. ieškovo ir atsakovo sudarytų investicinio kredito sutarčių nutraukimą, tačiau netenkino ieškovo reikalavimo pakeisti (modifikuoti) kredito sutartis.
Atsakovas Danske Bank A/S nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas, dėl šios dalies pateikė apeliacinį skundą ir nurodė, kad teismas nepilnai ištyrė ir nustatė reikšmingas byloje faktines aplinkybes dėl ko neteisingai taikė materialinės teisės normas, šiuo konkrečiu atveju, CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo pagrindus.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.
Kaip matyti iš apelianto pateikto skundo, pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis atsakovas nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi yra tai, kad kredito sutartyse buvo numatyta teisė nutraukti minėtas sutartis bei tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sutarties šalių teisė susitarti dėl kitų sutarties nutraukimo pagrindų.
CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad tarp šalių vyko derybos dėl galimybės atidėti kreditų grąžinimą, kas leido ieškovui pagrįstai tikėtis, jog šalims pavyks susitarti. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovas iš esmės nutraukė derybas dėl sutarčių sąlygų peržiūrėjimo, nedetalizavęs savo siūlomų ieškovui sąlygų ir nenustatęs kitai šaliai termino, per kurį pastaroji turėtų sąlygas arba priimti arba atmesti. Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nutraukdamas derybas dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo elgėsi nesąžiningai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas sutiko derėtis ir kėlė reikalavimus, dėl visų akcininkų paskolų kapitalizavimo, todėl atsakovas leidęs ieškovui tikėtis jog kredito įmokų mokėjimas gali būti atidėtas pasielgė nesąžiningai pasiūlęs įstatymo nuostatoms prieštaraujančią sąlygą ir nebaigęs derybų vienašališkai sutartį nutraukęs pažeidė CK 6.200 straipsnyje numatytus sutarties vykdymo principus.
Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju ieškovo veiksmuose nenustatyta kreditavimo sutarties pažeidimo, kad jis galėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl ir griežtas mokėjimų terminų laikymasis šalims negalėjo turėti esminės reikšmės. Ieškovas, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjimus pagal sutartį atlikdavo, stengėsi dengti pradelstus įsipareigojimus. Nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas negautų iš kreditavimo sutarties to, ko tikėjosi ją sudarydamas, nes mokėjimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami. Be to, ieškovo įsipareigojimų vykdymas yra apsaugotas visa eile užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad ieškovas nenumatė ir negalėjo protingai numatyti pasaulinės ekonominės krizės ir jos pasekmių, o dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovas patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kadangi ieškovo verslas būtų sužlugdytas, o turtas priverstinai parduotas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad CK šeštosios knygos II dalies normų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Toks sutartinių santykių reguliavimo būdas yra ne kas kita kaip tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo (žr., pvz., Bonell M.J. An International Restatement of Contract Law.The UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts.2nd edition Transnational Publishers, Incorporated, 1998. P. 117-135.) išraiška. Šiuo principu grindžiamas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutari a:
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.