Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, teistas:

1) 1989-02-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 147 str. 2 d., 225 str. 1 d. ir 116 str. 1 d. subendrinta 2 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

2) 1991-12-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. subendrinta 2 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 1996-07-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. 1 m. 11 mėn. 14 d. terminuota laisvės atėmimo bausme;

4) 1996-10-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. subendrinta 3 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

5) 2003-07-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 206 str. subendrinta 1 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui;

6) 2004-01-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. subendrinta 1 m. 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

7) 2006-06-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 ( 2 epiz.), 233 str. 3 d. subendrinta 2 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

8) 2010-01-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

9) 2012-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. ( 2 epiz.) 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta 2013-04-30 nutartimi, skirta 1 m.30 d. laisvės atėmimo bausmė, 2013-12-09 paleistas iš pataisos namų.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 12.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš sugyventinę I. L., t.y. šeimos narį, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį, spyrė ne mažiau kartą į kairį šoną bei tąsė už plaukų, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 17 dieną apie pietus paskambino brolis ir sakė, kad buvo grybauti, turi kibirą baravykų ir pasiūlė pasiimti jiems. Nuėję, atsigėrę alaus ir pasiėmę grybus. Po to su I. L. grįžę pas save namo, dar parsinešę degtinės butelį ir išgėrinėję dviese. Išgertuvių metu ji užsimanė rūkyti. Ji išėjo, koridoriuje gavo cigaretę ir parėjusi kambaryje užsirūkė. Jis atėmęs cigaretę, sulaužęs ir išmetęs į tualetą. Ji jam trenkė per veidą delnu, tada jis šokęs ir griebęs ją ir susikibę, buvo išgėrę ir pradėję tąsytis. Durys gal buvo atrakintos, gerai neatsimenantis, ir pasakęs jai, kad išeitų. Ją pastūmęs, o smūgių jis jai tikrai nesudavęs. Kad tąsėsi tai pripažįstantis. Jis su L. sugyventiniai, iki šio įvykio gyvenę gal tris su puse mėnesio (duomenys neskelbtini). Butas savivaldybės skirtas jam, ten gal 22 kvadratai. Savivaldybei nepranešęs apie tai, kad ji ten gyvena. Jis mokesčius mokantis. Jie anksčiau buvo pažįstami, santykiai geri buvo. Ji gyveno anksčiau su kitu vyru, su L., ir po to buvo konflikto su juo ir išėjo iš jo. Dienomis ji pas mamą būdavo, vakare ateidavo pas jį. Gyvenę su ja kartu, santykiai geri buvo. Gyvenę kaip pora, kaip vyras ir moteris, turėję santykius, bendras ūkis buvo, pas jį buvo jos daiktų, televizorius, spintelė. Pragyvenę iš pašalpų, abu gaudavę socialines pašalpas, po to išėjęs iš darbo biržos, nes pasiūlė darbą, pas brolį dirbęs, o po to vėl grįžęs į biržą. Dabar vėl jie gyvenantys kartu. Grybų ėję pas brolį, buvo baravykai. Ten išgėrę nemažai. Jis po pilną gėręs, o ji po pusę. Gėrę degtinę, alų, sidrą. Pas brolį išgėrę, jis pavaišinęs už grybus. Turėję užgėrimo ir užkąsti turėję. Grįžę išgėrę ir namie dar gėrę butelį degtinės. Kai viskas įvyko, buvo dar likęs gal trečdalis butelio neišgerta. Konfliktas kilo, nes ji kai išgeria tai daug rūko, o jis pats nerūkantis. Ji parsinešė cigaretę iš kažkur ir prisidegė, o jis paėmęs cigaretę, sulaužęs ir išmetęs. Ir dėl tos cigaretės tas konfliktas įvyko, kad išmetęs ją, o ji atėjo ir šoko ant jo. Šoko ant ji kaip girta moteris ir trenkė jam delnu į veidą. Neskaudžiai trenkė, neliko žymių. Viskas dėl tos cigaretės prasidėjo, kai ji jam trenkė, tai jis šokęs ant jos ir susikibę. Ji griebė jį, jis griebęs jai už rankų ir susikibę. Griebęs jai už rankų, kad jai už akių negriebtų. Daugiau nieko jai nedaręs. Jis jai norėdamas nieko nedaręs nebent kai stumdęsi tai praslydo, o specialiai nieko nedaręs. Ji jam norėjo už akių griebti, o jis laikęsis ir taip gavosi. Gal ir praslydo rankos, bet jis tai nenorėjęs. Jis jos tikrai nemušęs, nebent netyčia praslydo į veidą susiėmimo metu. Kiek kartų taip galėjo atsitikti nežinantis, skaičiaus negalintis pasakyti, nes jis jai nieko nedaręs. Ir nieko jai nesakęs ir su koja nieko nedaręs, tik įspyręs į užpakalį ir pasakęs išeiti, ji ir išėjo. Įspyrus į užpakalį, ji išėjo, o jis užsirakinęs, ir atsigulęs miegoti, nes girtas buvęs. Pabudęs kai beldė į duris policijos pareigūnai ir sakė atrakinti duris. Dabar žinantis, kad policija atsirado, nes ji norėjo įeiti į butą pasiimti savo daiktus. Išsikraustyti jai neliepęs, ji pati išėjo. Jis tuo momentu, kad aprimtų tie visi dalykai, sakęs jai išeiti. Ji turėjo kur eiti. Policiją išsikvietė, nes norėjo pasiimti savo daiktus, piniginę, rankinuką, daiktus. Jis jų nelietęs, jam niekas neįdomu. Policija išlaužė duris, surakino jį antrankiais ir išvedė į mašiną. Dėl ko jį sulaiko iš pradžių jam nesakė, o kai išvežė į Marijampolę tai pasakė, kad dėl to, kad ji parašė pareiškimą. Kitą dieną atvežė pas tyrėją ir pasakė ateiti abiem su I., ir po to paleido. O kai nuėję abudu tai tyrėja pasakė, kad byla jau perduota teismui ir ten viską spręs. Kai grįžęs iš policijos, I. buvo namie, spyna buvo sutvarkyta, ji pasikvietė kas moka taisyti ir viskas buvo sutvarkyta. Po to nesipykę daugiau, kalbėjęsi. Sakęs jai kam reikėjo tos policijos, girtas buvęs ir būtų tiesiog pramigęs ir viskas būtų kitaip buvę. Ir dabar ji rūko, bet išeina į balkoną. Sveikatos problemų neturintis, bet dūmų nemėgstantis. Rūkęs nuo 15 metų iki 19 metų, bet metęs. Jei būtų buvęs blaivus tai to nebūtų buvę. Teistas 9 kartus, jaunystėj už chuliganizmą, po to už sveikatos sutrikdymą. Priežastys tame, kad jis geriantis ir jam vis pasitaiko išgeriančios moterys, ir taip viskas prasideda nuo to. Nepasakytų, kad išgėręs problemas sprendžiu smurtu, jį pirmiausiai turi išprovokuoti, jis pats pirmas niekada nepradedantis, bet kadangi būnantis girtas tai stengiasi nenusileisti. Šį kartą jis žinantis, kad buvęs teisus dėl tų cigarečių. Šį kartą jis buvęs išprovokuotas nukentėjusios. Dėl to ir praslydo rankos ir įspyręs į užpakalį. Kodėl ji jį kaltina smūgių sudavimu, nežinantis, klauskit jos dėl ko ji taip pasakė. Jam ji pasakojo, kad buvo susinervinusi, kad jai iš šono patarė neprasidėti su juo. Sakė, kad jau turėjo vieną banditą ir dabar kitą turi. L. buvo jos tas pirmas. Su tomis pagyvenusiomis moteriškėmis pasišnekantis, joms taip atrodo, o tada jis tikrai dirbęs tik neoficialiai. Dabar pasitaikė proga, kad nekvalifikuotus priima. Kai buvo tas smurto atvejis prieš vaikus tai ten viskas buvo jos surežisuota. Vaikai nebuvo išgeriantys. Jis nukentėjusiajai smūgių nesudavęs. Ji jam sakė, kad ji iš nervų prirašė daugiau visko. Buvau anksčiau teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę N. Š.. Ar Š. buvo nuteista už melagingų parodymų davimą nežinantis, nebuvo. Nebuvo pas nukentėjusiąją jokių sumušimo žymių, tik ant nosies, bet ji sakė, kad pati nusibrozdino. Kai pas motiną dirbo tai nosį nusibrozdino. Ne nuo jo tai tikrai nebuvo, prieš tai buvo. Jei jis būtų jai davęs tai būtų nosis visa sumušta. Jis nėra agresyvus, bet kaltas alkoholis. Alkoholis būna kaltas ir kadangi ji jį išprovokavo. Jei jis yra kaltas tai susivaldantis, bet ji buvo kalta. Teismui pagarsinus įtariamojo V. B. apklausos protokolą (b.b. 51-52 l.), jis paaiškino, kad jis iš tikrųjų jai nesudavęs, gal ir buvo suduota kai susikibę, gal ir buvo suduota. Galėjęs suduoti, kai buvo susipešę. Jeigu savu protu ir norėdamas tikrai jai nesudavęs. Spirdamas į užpakalį jis nesigynęs nuo jos. Nuo tos cigaretės viskas ir prasidėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kai davęs parodymus, tai tada jį visą pagiriotą parvežė ir mintys dar pas jį neveikė pilnai. Kai išsipagiriojęs ir laikas po laiko viską prisiminęs ir dabar geriau prisimenantis nei tada. Matyt taip išeina, kad ji jį apkalbėjo, o kodėl reikia jos klausti. Nežinantis dėl ko ji taip pasielgė, iki tol piktumų nebuvo, nesipykdavę niekada. Kaip nosį nusibrozdino, nežinantis. Gal ėjo kur nors ir krito. Ten yra tokie statūs kampai, tai gal į ten pataikė. Ji nebuvo nukritusi, jis nematęs. Prieš įvykį ji buvo kritusi, nosis truputį nubrozdinta buvo, gal prisirėmė. Anksčiau kitose bylose jis prisipažindavęs tai ką yra padaręs, kaip galintis prisipažinti jei nekaltas. Kažkiek tai būdavęs kaltas, bet ne viską kas surašyta pripažindavęs (b.b.101-104 l.). Buvo po tų teismų, jai skambino pastoviai tipo liudininkas, sako jisai yra čia viešbutį išsinuomojęs, ji išlydėjo jį į darbą, jie nesipykę nieko, tik jinai viską meluoja. Kada jis išvažiavęs į darbą, per pietus paskambinęs. Kada jį išvežė basą į tenais, paskui atnešė kedus, niekas ant jos nieko, pareigūnai atėjo, surakino, išvežė. Jis ant jos nepuolęs, mašinoj jį laikė kokią pusę valandos, o jinai buvo neblaivi. Ir tai gali paliudyti, jis priduosiąs S. V., jie gali paliudyti, kad jai policininkai sako, kad pas ją buvo visi nuliai, o buvo girta, visą naktį gėrė. Kada jį kitą dieną iš Marijampolės parvežė. Kožną dieną prisivedusi malalietkų gėrė. Ji viską meluoja, meluoja tokius dalykus, kad ji buvo sumušta. Jei labai būtų sumušta, tai būtų nebėgus į aną bendrabutį ir negėrus. Su N. M. ir V. S. gėrė. Dėl ko ji kalbėjo vienaip, dabar perbėgo į kitą pusę, nors jis nieko negąsdinęs, bet dabar ji pakeitė kažkodėl parodymus. Dėl ko ji keičia tuos parodymus. Nieko jis jai negrasinęs, jie buvo susitaikę. Jis važinėjęs dirbti, viskas buvo gerai. Kad jis grasinęs, neprašęs, kad ji pakeistų parodymus - nieko jis jai nesakęs. Sakęs - pasakyk kaip yra, čia yra gryna nesąmonė. Prie pirminių parodymų grįžo kodėl, ji grįžo pas jį, jis matyt aukso kalnus siūlo, aišku, čia iki laiko, čia ne jo reikalas, nori, kad jis nedarytų tos konkurencijos, kad ant jo kuo daugiau, kad jį sodint ir taip toliau. Jam jie iš tikrųjų neįdomūs. Panašiai meilės trikampis susidarė. Tik tiek, kad atbėgo, prašė, kad atgintų ir taip baigėsi viskas. Ikiteisminiame tyrime neneigęs, kad du kartus į veidą sudavęs ir spyręs kartą į užpakalį – bet jinai pirma atėjus jam spyrė į koją, ji jį išprovokavo, griebė jį, o jis apsisaugodamas, kadangi buvo išgėręs, stvėręs. Jis gindamasis jei nepaimsiąs jai už rankų, jai akis iškabins. Jis buvęs išprovokuotas, spyrė į koją, dėjo delnu ir atsistojęs, griebęs už rankų, aišku nemušęs. Kodėl sudavęs du kartus delnu per veidą, - jis nenorėdamas. Gynęsis, paėmęs už rankų. Ji jam dėjo ir jis prabrūkšnom jai sudavęs. Į užpakalį spyręs kodėl – nesigynė, tai buvo, išeik sakęs. Spyręs užtai, kad išeitų, jau jam atsibodo. Kai spyręs, nesigynęs, ji rėkavo, į vieną pusę sukasi, į kitą pusę sukasi. Kodėl smurtavęs prieš vieną sugyventinę, prieš kitą, - čia smurtavimo jokio nebuvo, jis atsigulęs, jau jam užteko to gėrimo, gulėjęs, ji pradėjo lakstyt. Kad devynis kartus teistas ir iš jų septynis kartus už smurtą, - ji išprovokavo, šoko ant jo, ji pati išgėrus, jis išgėręs. Jei būtų blaivas, būtų taip nepasielgęs, nieko būtų nebuvę. Sudavęs per veidą netyčia vieną kartą, vieną kartą įspyręs į užpakalį, kad išeitų iš namų. Nuo to įspyrimo neskaudėjo jai, basa koja ten. Paskui jam atnešė tuos sportbačius į budinčią dalį. (b.b.126-127 l.)Nukentėjusioji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad praeitame posėdyje buvo įspėta dėl melagingų parodymų. Taip buvo, kaip sakiusi garso įraše. Teisybę pasakiusi, pasiliekanti prie pirminių parodymų ne teismo metu todėl, kad teismo metu jeigu būtų nepakeitus, būtų B. nenaudai kalbėjusi, tai būtų ją suspardęs teismo salėje. Po teismo, po dviejų dienų jis ją vėl suspardė, eilinį kartą. Pareiškimo nerašiusi, nesikreipusi, viską susirinkusi ir išsikrausčiusi, išėjusi tiesiog. Ar darė poveikį keisti parodymus - taip išeina, ji meluoti negalinti, pasiliekanti prie pirminių parodymų. Buvo iš tikro taip, kad paskambino jo brolis dėl grybų, kad grybų parvežė, B. turėjo 60 eurų, ne jos buvo tie pinigai, o jo. Sugalvojo nusipirkt sidro iš pradžių, jai liepė maut namo grybus tvarkytis, o jis liko ten. Po to parsinešė ten degtinės, alaus, buvo užėjusi kaimynė, ieškojo vyro, jo pas ją nerado, po to nuėjusi jį parsivesti. Parsivedus namo, jis buvo drūčiai išgėręs, atsigulė, ji išėjusi atsinešti cigaretę, parėjusi su ta cigarete, prisidegusi. Kada ji prisidegusi, jis ją stvėrė, spardė, daužė į galvos sritį, išplėšė plaukus, suplėšė švarkelį, išmetė per duris, sakė - eik kur nori, ten rūkyk, eik pas ką nori, ten gyvenk. Išbėgusi su praskelta nosimi, nosis yra skilusi. Pas daktarus nesikreipusi niekur, nes buvo kadangi policija, išlaužę duris, paimti telefoną, persirengt ir taip toliau, ji niekur negalėjusi išvykti, nes durys buvo išlaužtos. Nosį neskauda, jau sugijo. Skaudėjo mėnesį. Ir greitoji kai buvo atvykusi, ją apžiūrėjo greitosios automobilyje, kad lūpa nesugijusi, klausė, liepė išsižioti, kodėl lūpa dar nesugijusi, lūpa visą mėnesį gijo, nes pirmą kartą jis ją suaudė, lūpa buvo skilusi, čia iš anksčiau, ne dabar. Ne apie šitą įvykį, buvo naudojamas ne tik fizinis smurtas, bet ir psichologinis smurtas. Buvo prieš tai sumušęs. Jeigu kojinės neišskalbtos, ji buvo suspardyta. Keturis mėnesius kojines skalbusi, jai negalėjo nei motina pasiskambint, jai buvo uždrausta su motina kalbėtis, jos vaikai yra blogi, jos telefonai yra sudaužyti, nusipirkusi už 300 eurų, trenkė į sieną, Samsung sudaužytas. Sudavė į galvos sritį 10 kartų tai tikrai, jei ne daugiau ir, buvo išrauti plaukai. Sudavė ne mažiau 10 kartų tikrai, ji neskaičiavusi, bet jis yra neprognozuojamas, taip ir jautėsi, buvo visa gumbuota galva. Pirmiausia jis atbėgo į tualetą, spyrė į pilvą, spyrė į šonkaulius, po šiai dienai skauda, nes einanti į masažus, nugarą masažuoja, šonkaulius, o po to ją atsivilko į kambarį, pasodino ant lovos ir audė kiek pajėgė. Po to griebė jai už kapišono švarkelio. Čia apie tą įvykį, išmetė ją per duris. Dar koridoriuj žmonių stovėjo. Ne mažiau 10 smūgių į galvą, į pakaušį, su kumščiais audė iš abiejų rankų. Su kumščiais tik į galvą. O į nosį trenkė pirmiausiai, kai prakirto tą nosį, pasipylė iš nosies kraujas, į veido sritį sudavė pora sykių. Iš karto trūko nosis, po to po kiek laiko pasidarė mėlynė virš akies. Bendroj sumoj buvo ne mažiau 10 smūgių, buvo į pilvą du sykius, į šoną kelis kartus, šonkaulius dar dabar skauda, į užpakalį nebuvo suduota. Fizinį skausmą jautusi nuo smūgių nosies srityje ir šonkaulius. Galva guzuota buvo, galva jau užgijo. Skaudėjo galvą, ji ir greitojoje sakiusi, kad svaigsta galva. Pas medikus nesigydžiusi, niekur nesikreipusi. Masažus daro, ji biuletenį turinti, dėl stuburo čia jai, nesusiję su tuo. Apklausiant ikiteisminiame tyrime teisybę pasakiusi. Ikiteisminiam tyrime duotus parodymus tvirtinanti. Už plaukų tampė, išrovė, ar skaudėjo, nežinanti, šoko metu nežinanti, ar jautusi skausmą, po to jautusi, kad buvo išrauti plaukai. Apklausoj nurodžiusi, kad smurtas buvo naudojamas pirmą kartą todėl, kad nenorėjusi sakyti dėl to karto. Ikiteisminio tyrimo metu pasakiusi, kad atsisakanti rašyti pareiškimą, tai taip viskas akivaizdu buvo. Kai sulaikytas buvo ar poveikį tuo metu darė - kada išlaužė duris, kad ji galėtų pasiimti telefoną, pinigus ir bent jau apsirengt, jis bandė prieš ją šokti, tai uždėjo jam antrankius, buvo pasodintas ant lovos, nes jis šoko. Teisminio nagrinėjimo metu kodėl davusi visai kitokius parodymus – todėl, kad buvo prieš teismą pasakyta – jeigu liudysianti ne jo naudai, būsianti suspardyta. Pasakė B.. Kai jis grįžo, ar buvo kalba apie parodymų keitimą, buvo. Ėdė ją iki teismo kiekvieną dieną. Treniruokis, sakė ką kalbėsi, - nes jeigu kalbėsi ne jo naudai, nevaikščiosi po Vilkaviškį. Ir dabar buvo, po to, kai ji išsikrausčiusi, buvo pasakyta, kad nevaikščiosi po Vilkaviškį. Tai čia jo žodžiai. Kai taip sakė, nieks negirdėjo. Dėl ko grįžtanti prie savo pirminių parodymų, nenorinti meluot, faktas tas, kad buvo po teismo posėdžio suspardyta, išsikrausčiusi. Dabar pas L. gyvenanti. L. kada sužinojo, jis grįžo iš sesers, iš kaimo, nes L. negalėjo čia gyventi. Ji kada išėjusi pas B. gyventi, Lietuvninkas išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini), nes buvo prieš jį visko, jis nenorėjo problemų, čia negalėjo gyvent. Ji nenorinti, kad B. pasodintų, L. irgi smurtavo paskutiniu metu, bet dabar susitvarkęs, yra E., yra probacija, yra M., sutvarkytas vyrukas, kuo puikiausias, dirba, nesivalkioja, negeria. Nuo tada gąsdina kaltinamasis, kai neįvyko tas teismo posėdis, nes buvo negavęs popierių, parėję namo, jis pradėjo savo dūdelę apie treniruotes, ką sakysi (b.b.125-126 l.)Liudytojas A. B. parodė, kad su kaltinamuoju teko daug kartų susidurti iškvietimuose, asmeniškai nepažįstantis, ne kartą tekę važiuoti į iškvietimus. Santykiai darbiniai. Nukentėjusiosios nepažįstantis asmeniškai, tik tekę važiuoti į iškvietimus, santykiai darbiniai, nepiktybiniai, nėra skundų. Įvykį atsimenantis, gavę pranešimą, kad sugyventinis sumušė sugyventinę. Atvažiavę, prie durų pasitiko pranešėja, paaiškino, kad ją prieš kelias minutes sumušė jos sugyventinis. Matėsi nosis praskelta, paakiai buvo, skundėsi krūtinės skausmais. Nuėję į vidų prie buto, pabaladoję į duris, priėjęs sugyventinis pasakė, kad durų neatidarys. Barškinę ilgai, prašę, kad atidarytų duris, jis vis tiek neatidarė. Atvažiavo medikai, nusivedė nukentėjusiąją į savo automobilį apžiūrėti, laukę kol atidarys duris, bet neatidarė, informavę budintį, budėtojas iškvietė gaisrininkus, gaisrininkai išlaužė duris, patekę į vidų ir sulaikę sugyventinį. Buvęs su kolega N. S., su uniformomis buvę. Nukentėjusioji krūtinės srity kur skauda konkrečiai kur nenurodė, skundėsi krūtinės skausmais, buvo nosis praskelta ir paakiai mėlyni. Šviežios mėlynės, nes kraujosruva buvo matyt raudona, ten buvo šviežiai. Pas nukentėjusiąją dabar užgiję, buvo per vidurį nosies. Jis turi nufilmavęs, turi būti pranešime, kai jie vykstantys į smurtą artimoje aplinkoje, jie visada filmuojantys įvykius. Kur filmavimas, nežinantis. Jie patruliai nufilmuojantys nukentėjusiąją moterį, įkeliantys į Prir. Jis saugomas policijos registre, pas jį yra valdiškam telefone. Kiek laiko taip darantys, nepasakysiantis. Moteris atsakinėjo į jo klausimus. Klausęs kas ką sumušė, konkrečiai pasakė, koks sugyventinis, vardas pavardė. Po akimi mėlynė irgi šviežia, raudona buvo ir šiek tiek mėlynavo. Kiek smūgių sudavė ar sakė, neatsimenantis. Kai sulaikinėję, B. buvo vienas kambaryje, daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusiąją medikai apžiūrinėjo. Buvęs su S., paskui kai apžiūrėjo, ji gal vėliau atėjo, neatsimenantis, pačiam gale gal. Kai jie jį išsivedę prie tarnybinio automobilio, tada ji buvo. Kai sulaikinėję, kontaktas tarp nukentėjusios ir jo ar buvo, neatsimenantis. Kai išlaužė gaisrininkai duris, jis atsitraukė nuo durų, jie su kolega įėję į vidų, jis buvo kambaryje, jie jį sulaikę, o po to neatsimenantis, ar ji iškart atėjo po medikų apžiūros. Nukentėjusioji iš pažiūros buvo blaivi, alkoholio kvapo nesklido. Nenustatinėję neblaivumo, medikai ją nusivedė. Iš pažiūros ji blaivi atrodė. Ją medikai ar išsivežė – kiek atsimenantis pati nukentėjusioji atsisakė vykti. Medikai prieš juos išvažiavo. Jie dar gana ilgai prašę, kad atidarytų duris. Ar jie buvo išvažiavę, konkrečiai negalintis pasakyti, dėl medikų išvykimo nurodyti negalintis, kada medikai išvyko, nes jie buvę prie buto, laukę kol atvažiuos gaisrininkai ir išlauš duris. Kada medikai išvyko, negalintis pasakyti. Kur išvykus medikams nukentėjusioji buvo, nežinantis, jie buvę prie durų. Kai sulaikinėję toje patalpoje ar ji buvo atėjus, kai išlaužė duris, tai nepamenantis, ar stovėjo jiems už nugaros, ar ne. Kai buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį, tada ji buvo atėjusi į vidų, jis ją viduje filmavęs. Nes buvo išlaužtos durys, jinai liko tam bute. Ką užfiksavę – jo žodžius neužfiksavę. Prie bylų prijungia įrašus ar ne, nežinantis. Jis pats filmavęs su mobiliu valdišku telefonu, telefonas skirtas skambinti pranešėjams ir filmuoti. Ta medžiaga tikrai išsisaugojusi, telefone turi būti likusi ir registre. Sulaikant priešinimosi nebuvo, agresyviai buvo nusiteikęs, išgėręs buvo. Iki patekimo į butą su kaltinamuoju ar bendravę – paaiškinę, kas yra nutikę, priėjo, sakė – nedarysiąs durų, nutilo, nuo durų nesitraukę, kad jis niekus nedingtų. Kaltinamasis ant kojų laikėsi, alkoholio kvapas sklido, kalba buvo nerišli. Uždėję antrankius, dėl to, kad buvo agresyvus. Nebuvo taip, kad keiktų juos ar neleistų antrankius uždėt, tiesiog apsisaugodami. Įsiaudrinęs buvo, nepiktybinis, o karštas. O nukentėjusioji ką sakė, dėl ko ją sumušė, nežinantis, ar įraše yra, bet neatsimenantis ką aiškino dėl ko susipyko. Dažnai konfliktai vykdavo. Kažkada anksčiau buvęs pas juos dėl buitinių konfliktų, be smurto. Kai būna smurtas, tada jau sulaikantys. Iškarto atvykę neduodantys alkotesterio, išsiaiškinantys kas yra nutikę. Jai nedavę alkotesterio, atvyko medikai, išėjo, tyrėjas gal nustatė girtumą jai. Ji tuo metu ar buvo, kai kaltinamąjį iš lovos pakėlę, neatsimenantis. Vizualiai ji blaivi buvo, taip atrodė kaip ir dabar. Matęs anksčiau, kaip ir neblaivi ji atrodo. Ji pati teigė, kad blaivi, nei alkoholio kvapas sklido, nei nesąmones šnekėjo. Kai išlaužę duris, kaltinamasis gulėjo lovoj, įėjo, buvo atsimerkęs tada, paprašę, kad atsikeltų, paaiškinę aplinkybes, piktybiškai pradėjo, ar prieš juos piktumą turėjo, ar prieš ją, nežinantis.(b.b. 127-128 l.).Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamąjį iš matymo žinantis, nėra giminystės ryšių, nei su nukentėjusiąja. Daugmaž atsimenantis. Patruliavę su kolega Vilkaviškio mieste, gavę iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresas (duomenys neskelbtini), buto neatsimenantis. Atvažiavę, prie šešto pastato įėjimo durų laukė moteris, pranešėja. Su ja pradėjus bendrauti, paaiškino, kad sumušė sugyventinis, parodė kur buvo suduota, matėsi, kad tik ką padaryti sumušimai, iš nosies srities kraujavo, ir iš dešinio antakio, buvo ne kraujas, o tik sumušimas matyti. Trumpai pasiaiškinę, ko jiems reikėjo, pagrindinės informacijos, nuėję į tą butą, buto durys buvo uždarytos, pranešėja paaiškino, kad jis yra viduje, daužę į tas duris, niekas jų neatidarė, išgirdęs, kad atstokit, nedarysiu durų. Susisiekęs su Marijampolės AVPK budėtoju, pranešę apie situaciją, kadangi yra padaryta nusikalstama veika, prašę išlaužti duris. Iškvietė budėtojas gaisrininkus, jie atvažiavo, išlaužė duris, jie patekę į buto vidų, radę ant sofos gulintį asmenį ir jį sulaikę. Buvęs su kolega A. B.. Jis tikrai nemiegojo, šimtu procentų. Nukentėjusioji, kai bendravęs su ja, buvo sutrikusi, apsiverkusi, susijaudinusi, iš pažiūros buvo blaivi. Kvapo nelabai jautusi. Skundėsi, kad sumušė sugyventinis, suduodamas smūgius į veido sritį, į ranką ar į koją, tiksliai negalintis pasakyti, surašęs tarnybinį. Ant veido matėsi – bėgo iš nosies kraujas, prakirsta buvo nosis ir dešinys antakis matėsi, tas patinimas matėsi ir grynai sumušimas. Moteris buvo apsirengusi, pažiūrėjęs tiktai veidą, kas buvo matyti, ranką, koją nežiūrėjęs. Atvažiavo medikai, nuėjo pas medikus apžiūrai. Ji sakė, kad tik sumušta į veidą, o dėl rankos ir kojos tai pasakė, kad sudavė jai smūgius, gal kažką ir maišantis. (Teisėjui pagarsinus liudytojo parodymus, bylos lapas Nr. 14). Krūtinės srityje sudavė, į veidą iš kumščio, kiek smūgių, dabar nepasakysianti. Kada greitoji išvažiavo, negalintis pasakyti, apžiūrėjo ją, nukentėjusioji neišvažiavo kartu. Kai sulaikinėję B., greitoji pagalba ar buvo, nepasakysiąs. Jie jai liepę eiti laukti greitosios, atvažiavo gaisrininkai, ėję sulaikyt asmenį. Kol atvažiavo gaisrininkai, užtruko 10 minučių. Ji atėjo, kai buvo sulaikę jį bute. Buvo atėjusi. Konfliktas tai ten tiktai dėl to, kad žodžiais klausinėjo – kur jo piniginė, dokumentai, kažkas tokio. Nukentėjusiajai manantis, kad nedarė poveikio, tik klausė dėl piniginės ir dėl dokumentų, atiduot, kažką tokio. B. lovoj gulėjo, kai įėję, patekę į vidų, sulaikę, uždėję antrankius todėl, kad padaryta nusikalstama veika, čia yra pagal policijos instrukcijas. Ar reikia uždėti antrankius, patys vertinantys. Vis tiek yra padaryta nusikalstama veika, asmuo yra sulaikomas. Jo elgesys nebuvo, kad ten labai priešintųsi, bet patys sprendžiantys kada panaudoti spec. priemones. Jie atėjęs prie lovos, pradėjęs sulaikymo veiksmus jam atlikinėti. Jis kad labai viską sutiktų, taip nebuvo. Jų reikalavimų nevykdė vien tik todėl, kad jis nedarė durų, susierzinęs buvo, jų darbą komentavo – ką jūs čia darot ir taip toliau. Jie kai priėję, sulaikę, paaiškinę, kad įtariamas, kad sumušė savo sugyventinę ir viskas ir jis buvo sulaikytas, nuvedę į tarnybinį automobilį. Jam atrodo, kad jie paskui prafilmavę tą butą su tarnybiniu telefonu. Nukentėjusiąją ar filmavę, neprisimenantis. Vykstant į smurtą artimoje aplinkoje, jie visą laiką turi filmuoti tą vietą, kur buvo smurtas artimoje aplinkoje, o patį nukentėjusį asmenį nebūtina. Šiuo atveju kaip buvo, neatsimenantis, reikėtų žiūrėt į Prir, kas jame įkelta, kokia vaizdinė medžiaga. Kai atvažiavę, iš pirmo žvilgsnio nukentėjusioji atrodė blaivi (b.b. 128-129 l.).Liudytojas V. M. parodė, kad su kaltinamuoju santykių jokių, tik palei darbą susitinkantys, konfliktų jokių. Dvidešimt metų žinantis V., su nukentėjusiąja irgi kiek darbe susitinkantys, konfliktų neturėjęs. Dirbantis Vilkaviškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. Kviestas dėl smurto artimoje aplinkoje, atlikęs apklausą, įvykio vietą apžiūrėjęs. Tų apklausų daug, laiko, datos neatsimenantis. Buvo antra dienos pusė, apie 14 val., buvo gautas pranešimas, kad sumušta moteris, į įvykį ji nuvažiavusi gal po valandos, gal vėliau, neprisimenantis, nes kitus darbus dirbęs. Nukentėjusiąją apklausęs to bendrabučio kambaryje, kur vyko viskas. Apklausoje buvę dviese, ką papasakojo, tą surašęs. Smulkmenų neprisimenantis. Protokolą perskaitė, pasirašė, papildymų neturėjo. Apklausos metu atrodė pakankamai ramiai. Smurto žymių tiksliai nepasakysiąs, gal nosis buvo truputį prakirsta, ant veido gal mėlynė buvo, kažkas ant veido tikrai matėsi, kraujosruvos paakyje. Dešimt smūgių nurodė. Tarnybinio pranešimo nematęs. Apklausinėdamas tarnybinio pranešimo dar neturėjęs. Patruliai grįžo, parsivežė sulaikytą asmenį, jie liko su juo, jis vykęs į įvykio vietą. Tarnybinio pranešimo tuo metu neturėjęs, nematęs. Kad daromas nuvykus į įvykio vietą vaizdo įrašas, yra naujas reikalavimas, įrašą daro pirmi darbuotojai, paprastai jie šitų įrašų nededa, jis būna įrašytas į duomenų bazę. Jis tik pradėjęs ikiteisminį tyrimą, protokolą surašęs ir viskas. Nukentėjusioji atrodė ramiai, draugui pretenzijų neturėjo, iš karto teigė, kad pareiškimo nenori rašyt, teigė, kad nevažiuos pas teismo ekspertus, jam atrodo, visą šitą užfiksavęs. Kodėl taip sakė, nežinantis, čia buvo pakankamai ramiai. Buvo gautas pranešimas, kad ją sumušė, kad smurtas vyko. Paprastai šitose smurto bylose jiems pareiškimo nereikia, užtenka fakto, į tai jis labai daug nesigilinęs, kadangi matėsi akivaizdūs sužalojimai, įvykęs konfliktas. Kad būtų koks poveikis darytas, kad nerašytų pareiškimo, apie tai nesakė. Buvo kambarys tvarkingas, nieks neišlaužyta, neišdaužyta, išskyrus duris. Apklausinėjęs B. bute. Ji sakė nenori rašyt pareiškimo, nedavęs siuntimo, tiktai užprotokolavęs, kad atsisakė vykti pas teismo med. ekspertus. Siūlęs nusistatyt blaivumą, ji atsisakė tai padaryt, bet iš išorinių požymių atrodė pakankamai. Kodėl siūlęs nusistatyti girtumą, pas juos tokia praktika yra, kad abi pusės būtų patikrintos dėl girtumo. Ar ant jos matėsi, negalintis pasakyt. Dėl šitų sužalojimų ar skundėsi, buvo penkis kartus suduoti smūgiai į šoną, Dėl daiktų ar kalba buvo, - dėl to konfliktas ir kilo, kad ji buvo išėjusi pasiimti daiktus iš anksčiau pas kurį draugą gyvenus, ir kai grįžo iš to draugo, jinai susipyko. Ginčo pradžią nurodė tokią. Su Bražinsku jis tą dieną nebendravęs, tas bendravimas buvo tik tai, kad nunešęs, kad yra sulaikomas, protokolą, jis atsisakė pasirašyt, nesirašysiu sakė. Dėl ko jinai atsisako tikrintis girtumą, priežastis ar pasakė – ji pasakė – nesitikrinsianti, nenorinti. Jis nepriversiąs. Dėl ko nenori, nesakė. Jis sankcijų jokių negali taikyti (b.b. 129 l.)Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, surašytame 2017-09-17, Marijampolės apskrities Vilkaviškio r. PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis N. S. praneša, kad gautas pranešimas, jog Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sugyventinis, pranešėja laukia prie buto, prašo paskubėti. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė I. L., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis ne mažiau kaip 5 kartus smūgiavo jai iš rankos kumščio į veido ir krūtinės sritis, ko pasekoje matėsi prakirsta nosis ir sumušimai prie dešinės akies. Moteris buvo susijaudinusi. Smurtautojui nustatytas 2,00 promilės girtumas. Nustatytas objektyviai sumušimas dešinės pusės veido srityje, matėsi mėlynė, suduota kumščiu. Matėsi prakirsta nosis, bėgo kraujas, trenkta kumščiu. Moteris skundėsi sumušimais krūtinės srityje, suduota iš kumščio. Smurtautojas jiems atvykus į butą neįsileido, jame užsirakino, iškvietus PGT pateikta į vidų, ir asmuo sulaikytas (b.b.11-14 l.)Įvykio vietos apžiūros protokole 2017-09-17 14:40---14:47 val. užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis buto durų spyna sugadinta, pačios durys prie spynos yra sulaužytos (b.b.15-18 l.) Specialisto išvadoje Nr. G 630/2017(09) nurodoma, kad I. L. teismo medicininei apžiūrai nebuvo pristatyta, medicininės pagalbos nesikreipė, todėl sveikatos sutrikdymo laipsnis nenustatomas. Jie jai buvo suduoti kumščiu smūgiai į veidą bei įspirta į šoną, ji buvo tąsoma už plaukų, ji galėjo jausti fizinį skausmą ( b.b. 34 l.) Neblaivumo nustatymų registracijos žurnalo įraše užfiksuota, kad alkotesteriu V. B. nustatytas 2.00 prom. girtumas (b.b. 36 l.)Garso įraše, pateiktame Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu 2017-11-03 Nr.41D(A)-576, užfiksuota, kad 2017-09-17 12:38:07 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji I. L. pranešė, kad jos atžvilgiu sugyventinis naudoja fizinį smurtą (b.b.113-114 l.)Vaizdo įraše, pateiktame Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriaus 2017-11-23 raštu Nr.64-S-2366, užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios I. L. vaido matyti mėlynė ties akimi, bei ant nosies pertvaros žemiau akių yra sumušimas (b.b.136-137 l.).Iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus 2017-11-03 raštu Nr.64-S-22669 pateiktų ROIK duomenų matyti, kad apie įvykį pranešta 2017-09-17 13:39 val. iš L. telefono (duomenys neskelbtini). Pirmieji policijos pareigūnai į įvykį atvyko 12:41 val. (b.b.115-120 l.).Iš VŠĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2017-11-22 raštu Nr.2-930 pateiktos greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad nukentėjusioji medikams nurodė, kad buvo sumušta kumščiais ir kojomis gavo smūgius į galvą, veidą, krūtinės ląstą, iš burnos jaučiasi alkoholio kvapas, sąmonės praradimą neigia, į skyrių vykti atsisakė (b.b.138,138 l.)

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.Kaltinamasis V. B. neneigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. L., tačiau nurodo visai kitas jo panaudojimo aplinkybes negu nukentėjusioji. Nurodė, kad jis buvo išprovokuotas nukentėjusiosios, jai užsirūkius kambaryje, ko jis neleisdavęs, atėmęs iš nukentėjusiosios cigaretę, ją išmetęs, dėl ko nukentėjusioji jam trenkė delnu per veidą, po ko jie susikibę, tąsęsi, ją pastūmęs, jis jai nieko nedaręs, nebent kai stumdęsi, praslydo rankos į veidą, kiek kartų nežinantis, galėjęs tokiu būdu suduoti, bet to nenorėjęs, tikrai nemušęs, tik įspyręs į užpakalį, liepęs išeiti. Pas nukentėjusiąją nebuvo jokių sumušimo žymių, tik ant nosies, sakė pati nusibrozdinusi, kai dirbusi pas motiną, jai būtų davęs būtų visa nosis sumušta, prieš įvykį ji buvo kritusi, nosis buvo nubrozdinta. Ikiteisminiame tyrime neneigęs, kad du kartus į veidą sudavęs ir spyręs kartą į užpakalį, kad išeitų, tačiau tai padaręs nenorėdamas, gindamasis. Nukentėjusioji I. L. pripažino, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji namuose užsidegė cigaretę, dėl ko kaltinamasis supyko stvėrė, spardė, daužė į galvos sritį, išplėšė plaukus, išmetė per duris, sakęs eik kur nori gyventi. Jai reikėjo pasiimti telefoną, persirengti. Buvo praskelta nosis. Sudavė į galvos sritį 10 kartų tai tikrai, jei ne daugiau ir, buvo išrauti plaukai, jautėsi, buvo visa gumbuota galva, spyrė į pilvą, spyrė į šonkaulius, ne mažiau 10 smūgių į galvą, į pakaušį, su kumščiais audė iš abiejų rankų, su kumščiais tik į galvą. Į nosį trenkė pirmiausiai, kai prakirto tą nosį, pasipylė iš nosies kraujas, į veido sritį sudavė pora sykių. Iš karto trūko nosis, po to po kiek laiko pasidarė mėlynė virš akies. Bendroje sumoje buvo ne mažiau 10 smūgių, buvo į pilvą du sykius, į šoną kelis kartus, šonkaulius dar dabar skauda, į užpakalį nebuvo suduota. Fizinį skausmą jautusi nuo smūgių nosies srityje ir šonkauliuose, skaudėjo galvą. Iš šių kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teismo posėdyje matyti, kad konflikto tarp jų priežastis yra tai, kad kaltinamojo bute cigaretę užsidegė nukentėjusioji, ko kaltinamasis jai neleisdavo darytis, nes nemėgo, kad jo bute rūkoma, todėl sutiktina su kaltinamojo pozicija, kad jo veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys. Kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis 2 promilių girtumas, kas teismo vertinimu turėjo tiesioginės įtakos konflikto vystymuisi, kadangi esant neblaiviam asmens emocijos sustiprėja, o galėjimas jas valdyti atitinkamai susilpnėja. Nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi, tai pati neneigia, tai matyti ir iš greitosios medicinos pagalbos kortelės įrašo, tačiau koks buvo girtumo laipsnis nėra žinoma, kadangi jis nebuvo nustatytas. Kad kaltinamajam būdingas smurto naudojimas yra matyti ir iš jo ankstesnių nusikaltimų, paskutinius kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymus, kas irgi galėjo paskatinti jį vėl imtis smurtinių veiksmų. Kaltinamojo parodymai dėl savigynos nuo nukentėjusios veiksmų yra nelogiški, nepatvirtinami jokiais faktiniais duomenimis. Jis nurodo, kad jo rankos praslydo į nukentėjusiosios veidą, todėl galėjo būti patirti jos sužalojimai, tačiau po to nurodo, kad į užpakalį nukentėjusiajai jau spyrė tyčia, t.y. fizinį smurtą panaudojo tyčia. Liudytojų policijos pareigūnų A. B. ir N. S. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis jų tyčia neįleido į butą, kuriame jis buvo, dėl ko duris reikėjo išlaužti su specialistų pagalba. Teismo vertinimu toks kaltinamojo vengimas įsileisti policijos pareigūnus, net ir perspėjant išlaužti duris ir jas laužiant, tiesiogiai rodo, kad kaltinamajam buvo žinoma, kad policijos pareigūnai atvyko ne dėl to, kad nukentėjusioji negali pasiimti iš buto savo daiktų, o suprasdamas, kad už jo pavartotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu jis bus sulaikytas policijos pareigūnų, galimai ir suimtas. Pats kaltinamasis nurodo, kad jis dėl nukentėjusios galimai smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, nepatyrė jokių sužalojimų. Kad nukentėjusiajai buvo sumušta nosis, galva (ties akimi atsiradusi mėlynė), be nukentėjusiosios parodymų patvirtina liudytojai policijos pareigūnai A. B., N. S., V. M., bei nukentėjusiosios išvaizdos vaizdo įrašas, padarytas po įvykio. Nors nukentėjusiosios nurodytas tikslus smūgių skaičius skirtingose apklausose skiriasi, tačiau teismo vertinimu jis ir negali būti tikslus, kadangi suduodant daugiau negu kelis smūgius, niekas jų neskaičiuoja, nebent gali nurodyti į kurias kūno vietas jie buvo suduoti. Nukentėjusioji nurodė, kad jai smūgiai buvo suduoti į galvą (objektyviai prakirsta nosis, sumušta akis), krūtinės sritį (į šonkaulius), dėl ko ji jautusi skausmą, todėl teismas sprendžia, kad visiškai įrodyta, jog nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Be to jeigu buvo tampoma už plaukų, teismo vertinimu ji juto fizinį skausmą, tai patvirtina ir specialisto išvada. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajai į veidą ir du kartus įspirta į krūtinės sritį, kaltinime keistina, kadangi visiškai įrodyta, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą nukentėjusiajai, taip pat įspyrė ne mažiau vieną kartą į krūtinės sritį, bei tampė už plaukų. Be to kaltinime buvo padaryta techninė klaida nurodant įvykio vietą, kuri buvo įtarime įvardinta 12:39 val., atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismo keistina į apie 12:30 val..Kaltinamasis kaip jį neva teisinančią aplinkybę nurodo tai, kad kaltinamoji iškvietė policiją, vien tik, kad galėtų įeiti į butą ir pasiimti daiktus. Tačiau šios aplinkybės, kad negalėjo įeiti į butą ir pasiimti daiktus neneigia, nei pats kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Tai teismo vertinimu galėjo būti policijos kvietimo priežastimi, arba bent viena iš to priežasčių, tačiau tai nepaneigia, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 str.2 d. pradedamas ne pagal nukentėjusiojo asmens pareiškimą, o pagal faktą. Šiam nusikaltimui būdingas didelis latentiškumas, t.y. dažnai nukentėjusieji nesikreipia dėl šio nusikaltimo padarymo į teisėsaugos įstaigas, kadangi supranta, kad ir toliau turės gyventi su smurtautoju, ar yra nuo jo priklausomi. Nukentėjusioji I. L. nurodė, kad ji ir ankščiau buvo patyrusi smurtą nuo kaltinamojo, bet niekur nesikreipė, bei apklausiama tuoj po įvykio ji taip pat nurodė, kad atsisakanti rašyti pareiškimą, nors prieš tai apklausoje nurodė, kad patyrė smurtą iš kaltinamojo pusės. Teismo vertinimu nukentėjusioji buvo priklausoma socialiai nuo kaltinamojo, kadangi gyveno jo bute, o pati savo nuolatinės gyvenamosios vietos ar būsto neturėjo, kas ir rodo, kad ir šiuo atveju būtų nesikreipusi į policiją, jeigu kaltinamasis jos nebūtų išvaręs iš savo gyvenamosios vietos, o šiuo atveju ją paskatino kreiptis tai, kad buvo išvaryta iš buto ir negalėjo pasiimti savo daiktų.Nors nukentėjusioji I. L. pirmame parengiamajame teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltinamasis jos nemušė, o sužalojimus patyrė pati, o kitame teisiamajame posėdyje nurodė, kad laikosi savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad kaltinamasis naudojo prie ją smurtą, teismas teisingais laiko jos paskesnius parodymus, kadangi jie atitinka liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, nukentėjusioji objektyviai paaiškino, kad dėl socialinės priklausomybės nuo kaltinamojo ir galimai daryto jo poveikio, ji buvo priversta taip elgtis. Kadangi dėl jos duotų melagingų parodymų jokia reali žala nekilo, kadangi vėlesniame posėdyje ji atsisakė šių parodymų, jos veika pripažintina mažareikšme (BK 37 str.) ir prokuroras apie galimai padarytą nusikalstamą veiką atskira nutartimi neinformuotinas.Kaltinamojo V. B., nukentėjusiosios I. L. parodymais, liudytojų A. B., N. S., V. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, garso ir vaizdo įrašais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. B. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje 2017-09-17 apie 12:30 val. naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. L., jai suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiu į veidą, padarydamas nosies bei dešinės akies sumušimą, bei ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į krūtinės sritį, sumušdamas šonkaulius, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą.Teismas byloje surinktus faktinius duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, juos ištyręs ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis V. B., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.2 d.).Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prie kitą asmenį. Nusikaltimo motyvas buvo santykių aiškinimasis smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. Jo paskutiniai du teistumai yra už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 140 str.1 d., jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias jis yra atlikęs. Taip pat ankščiau yra teistas už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str.1 d. 6 p.). Atsižvelgdamas į aplinkybes, išdėstytas šio nuosprendžio 4.3 punkte, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad BK nuostata dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo recidyvistui yra panaikinta, tai yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, BK 140 str.2 d. sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas ir kaltininkas nėra tokie pavojingi, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė, laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra skirtina, o skirtina švelnesnė arešto bausmės. Arešto bausmė atsižvelgiant į šio nuosprendžio 4.3 p. nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 60 parų.Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas 2017-09-17 13:00 val., paleistas 2017-09-18 14:37 val., todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas įskaitytinas į bausmės laiką (b.b.40 l.)

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.).Dokumentai, esantys įrodymais byloje, kompaktiniai diskai su juose esančiais garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d.3 p., 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d.3 p., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę,

į paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti 2 (dvi) paras, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-09-17 13:00 val. iki 2017-09-18 14:37 val..

Arešto bausmę paskirti atlikti įstaigoje, kurioje arešto bausmes atlieka nuteistieji.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. B. sulaikymo momento.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Dokumentus- kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašai palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.