Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-617-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
2A-617-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00069-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros
Ieškovas
E. A.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-617-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00069-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, prašydamas priteisti iš atsakovės 9 622,12 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas pagal BK 302 str. l d., tačiau Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl nurodyto nuosprendžio buvo pateikti kasaciniai skundai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi juos atmetė. Pažymėjo, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai, dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės bei nepagrįstai taikytų procesinių priemonių - atliktos kratos ir nuosavybės teisių apribojimo, ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas baudžiamojoje byloje vyko nepateisinamai ilgai. Pažymėjo, jog nuo 2009-09-29, t.y. pirmojo pranešimo apie įtarimą iki 2013 m. vasario 21 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 3 metai ir 5 mėnesiai, o byla kasacine tvarka išnagrinėta 2013 m. spalio 15 d., t.y. baudžiamasis procesas tęsėsi daugiau kaip 4 metus. Pasak ieškovo, dėl neteisėtų prokuroro ir Šiaulių rajono apylinkės teismo veiksmų jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kadangi dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo negalėjo užsiimti tiesioginiu darbu, buvo priverstas vykti į apklausas, namuose buvo atlikta krata, apribotos nuosavybės teisės, privalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, vykti į Vilnių ir dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje, samdyti advokatą. Nurodė, jog advokatei sumokėjo 9400 Lt bei patyrė 222,12 Lt kelionės išlaidų, iš viso - 9622,12 Lt turtinės žalos. Taip pat ieškovas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai paveikė įprastinę savijautą, užsitęsęs procesas pakenkė ieškovo, kaip statybos darbų techninio prižiūrėtojo, reputacijai, jis jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, sutriko miegas ir sveikata.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Pažymėjo, jog išteisinamasis teismo nuosprendis arba bylos nutraukimas savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti objektyvūs duomenys, kad ieškovas galimai padarė veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai. Atstovo manymu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jos sudėtingumą ir į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visose teisminėse instancijose, proceso trukmė (4 metai) neviršijo įmanomai trumpiausio laiko Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio l dalies prasme. Pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo vykdoma, nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, ieškovo išteisinimas yra pakankama satisfakcija galimai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tai, kad 2013-02-21 Šiaulių apygardos teismas panaikino 2012-12-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir ieškovą išteisino, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pažymėjo, jog 2012-12-07 Šiaulių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, jog nusikalstama veika, kurios padarymu ieškovas buvo kaltinamas, yra įrodyta, t.y. nustatė, kad ieškovas be teisėto pagrindo laikė ir gabeno V. N. priklausantį statybos darbų žurnalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kaltinime nurodytas statybos darbų žurnalas negali būti nusikaltimo dalyku, nes neatitinka dokumento sąvokos baudžiamojo įstatymo prasme, be to, nesurinkta objektyvių duomenų, kad ieškovas laikė ir gabeno šį dokumentą be teisėto pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl apeliacinės instancijos teismo atliktas kitoks nei pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nors ieškovas teigė, kad procesas jo atžvilgiu buvo ilgas, įrodymų, jog procesas buvo vilkinamas ir užsitęsė dėl pareigūnų kaltės, nepateikė. Pažymėjo, jog per 4 metus buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla išnagrinėta visų instancijų teismuose. Be to, šiuo laikotarpiu ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas, t. y. tuo metu jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o išteisinamasis nuosprendis priimtas nedelsiant, praėjus tik keliems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo. Atstovė nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro kelionės ir advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti išlaidos, kadangi ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros, ieškovo E. A. naudai 9622,12 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 14 622,12 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 14 622,12 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2014-01-13, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros, ieškovo E. A. naudai 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo

Pažymėjo, jog V. N. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai nurodė, jog ieškovas negrąžino statybos darbų žurnalo ir tokiais veiksmais padarė veiką, numatytą BK 302 str. Taigi, prašyme buvo aiškiai apibrėžtos faktinės aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą patikrinti (CPK 3 str. 1 d., 168 str. 1 d.). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-07-30 nutartimi panaikino 2009-07-08 nutarimą ir nurodė, jog ministro įsakymu patvirtintas dokumentas - statybos darbų žurnalas yra privalomas (baudž.byla, I t., b.l. 5) bei sutiko, jog tarp ieškovo ir nukentėjusiojo yra susiklostę civiliniai santykiai. Šią nutartį apeliacinės instancijos teismas 2009-09-19 nutartimi paliko nepakeistą ir nurodė, kad statybos darbų žurnalas yra svarbus dokumentas, įrodantis nukentėjusiojo nuostolius (I t., b.l. 6-7). Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog V. N. prašyme nurodytos faktinės aplinkybės santykyje su BK 302 str. 1 d. dispozicija nebuvo tinkamai įvertintos. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog nusikaltimo dalykas – statybos darbų žurnalas, nėra dokumentas BK 302 str. 1 d. prasme. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui neišsiaiškinus BK straipsnio dispozicijos santykyje su bylos faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįstai buvo inkriminuota ieškovui nusikalstama veika bei surašyti kaltinamieji aktai. Išanalizavęs ir įvertinęs pareigūnų atliktus procesinius veiksmus, t.y. kratą, apklausas, akistatas, įrodymus, kuriuos jie išsireikalavo, ištyręs jų turinį, teismas darė išvadą, jog nebuvo nustatyta duomenų, galinčių turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ne tik kad nepagrįstai buvo pradėtas, bet ir nepagrįstai buvo vykdomas. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė CK 6.246 str. 1 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ikiteisminiame tyrime, dėl ko valstybei kyla civilinė atsakomybė.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

Padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekvalifikuotai, teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, organizuojant procesą nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (įvykdyta tik įtariamojo apklausa, paskirta jam 2010-01-11 kardomoji priemonė, išreikalauti dokumentai – Statybos techninės priežiūros sutartis ir kvalifikacijos atestatas, išnagrinėti ieškovo ir nukentėjusiojo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, apklausti du liudytojai, atlikta akistata, surašytas daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas) taip pat nuo 2011-04-20 iki 2011-08-10 , kai teismas nustatė 2 mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti, vėliau šį terminą dar pratęsė (prokuroras išreikalavo įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas nėra priskirtinas valstybės tarnautojui ir apklausė papildomai ieškovą), pripažino pažeidžiančiais ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą. Pažymėjo, jog tik laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2012-01-30 kaltinamojo akto surašymo tyrimas buvo intensyvus. Priėjo prie išvados, jog tiriamo nusikaltimo aplinkybės buvo aiškios ir nereikalavo sudėtingo tyrimo. Įvertintino ir tai, kad byla buvo perduota papildomam tyrimui atlikti ir prokuroras ne kartą prašė pratęsti terminus. Tokio pobūdžio duomenys suponavo, jog procesas buvo delsiamas. Be to, prokuroras, atlikęs papildomus veiksmus, 2011-08-10 pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, tačiau šis tyrimas nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2011-09-30 buvo atnaujintas ir dar vyko 4 mėnesius. Tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo veiksmai pažeidė ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią procesą.

Dėl pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pirmos instancijos teismas neįvertino, kad statybos darbų žurnalas nėra dokumentas BK 302 str. prasme ir neturi įrodomosios galios sprendžiant dėl ieškovo kaltės. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ieškovas buvo neteisėtai nuteistas. Tokiu būdu teismas konstatavo, jog teismas (ikiteisminio tyrimo teisėjas ir pirmosios instancijos, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį) pažeidė BPK 1 str. ir CK 6.246 str. 1 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tiriant bei vertinant įrodymus baudžiamajame procese, taip pat aiškinant baudžiamąjį įstatymą. Dėl nurodytų veiksmų ieškovui buvo padaryta turtinė žala, kurią jis patyrė samdydamas advokatę bei vykdamas į teisminį procesą.

Dėl turtinės žalos

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9400 Lt, kuriuos jis sumokėjo advokatei už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, 222,12 Lt kelionės išlaidų į teismą. Teismo manymu, tai buvo realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos ir protingos išlaidos, todėl priteisė jas iš atsakovės.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas dėl nepagrįstai pradėto ir uždelsto baudžiamojo proceso, pakankamai ilgai buvo ne tik įtariamuoju, bet ir kaltinamuoju, todėl išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jo, kaip individualia veikla užsiimančio asmens, reputacijai. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismo vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, taip pat užtrukusio bylos nagrinėjimo teisme. Kadangi ieškovas yra darbingo amžiaus, įvertinant jo patirtos neturtinės žalos dydį pinigais, vienu iš kriterijų yra vidutinis darbo užmokestis. 2009 m. pradėjus ikiteisminį tyrimą, ieškovas praktiškai nedirbo, gavo tik dividendus, 2010 m. pajamos buvo minimalios, tik nuo 2011 m. pradėjo didėti. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, jog ieškovas dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo patyrė išgyvenimus ir tai neigiamai įtakojo jo turtinę padėtį. Teismas sprendė, jog protingas priteistinos neturtinės žalos dydis yra 5000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas, atstovaujamas LR generalinės prokuratūros, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje nebuvo nustatytos LR BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Statybos darbų žurnalas gali būti LR BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalykas. Nagrinėjamu atveju statybos darbų žurnalas nebuvo išlikęs ir nebuvo galimybės patikrinti, ar jis tinkamai užpildytas. Nei Šiaulių apygardos, nei Lietuvos Aukščiausiasis teismai nenustatė esminių baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų įrodymų vertinimo procese.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ikiteisminio tyrimo laikotarpius nuo 2010-01-11 iki 2010-08-30 ir 2011-04-20 iki 2011-08-10 pažeidžiančiais ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą. Teismas neatsižvelgė, kad 2010-01-11 – 2010-08-30 buvo atlikti ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildoma įtariamojo apklausa, įtariamajam ir nukentėjusiajam paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, surašytas kaltinamasis aktas, o 2010-03-31 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Byloje nėra įrodymų, kad šis laikotarpis sukėlė ieškovui žalos. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas nebendradarbiavo su pareigūnais, neteikė reikalingų įrodymų. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą.

Šalies argumentai

Atsakovas, atstovaujamas, LR teisingumo ministerijos, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, jog statybos darbų žurnalas nėra išlikęs, o nustatė, jog nėra duomenų, jog minėtame statybos darbų žurnale būtų daromi įrašai apie namo statybos eigą. Šiaulių rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino pačią dokumento sąvoką, todėl atliko klaidingą teisinių aplinkybių vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Ieškovas reikalavimą pripažinti, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas arba turėjo būti nutrauktas, grindė tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai pradėtas bei nepagrįstai vykdomas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad statybos darbų žurnalas buvo toks dokumentas, kuris gali būti BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Statybos darbų žurnalas gali būti LR BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalykas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos darbų žurnalas nėra dokumentas BK 302 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendime nėra. Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog nusikaltimo dalykas - statybos darbų žurnalas, nors jis nėra dokumentas BK 302 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau sprendime nėra išvados, jog statybos darbų žurnalas negali būti nusikaltimo dalyku BK 302 straipsnio 1 dalies prasme bet kokiu atveju. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos baudžiamoje byloje Nr. 3K-396/2013 motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, jog statybos darbų žurnalas yra dokumentu, už kurio laikymą ir gabenimą neturint teisėto pagrindo numatyta atsakomybė BK 302 straipsnio 1 dalyje, tuo atveju, jei jame esantys duomenys liudija faktą, turintį teisinės reikšmės, t.y. kad vykdoma namo statyba ir kaip jinai vykdoma. Kasacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minimame statybos darbų žurnale būtų buvę daromi įrašai apie namo statybos eigą, kad tokie įrašai būtų daromi laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos. Nutartyje padaryta išvada, jog statybos rangovai nevykdė teisės aktuose nustatyto reikalavimo fiksuoti statybos darbų eigą, dėl to padaryta išvada, kad statybos darbų žurnalas nėra dokumentas BK 302 straipsnio prasme.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui J. L. 2009-07-30 nutartimi panaikinus Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. 2009-07-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutartyje nurodžius, kad E. A. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje požymių, kad už statybos darbų žurnalo pasisavinimą, neteisėtą įgijimą yra atsakingas statinio techninę priežiūrą oficialiai vykdęs E. A.. Šiaulių apygardos teismo teisėjo Z. K. 2009-08-19 nutartimi ( baudžiamosios bylos I tomas, b.l.6) padaryta išvada, jog nutartis, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinta pagrįstai. Nutartyje nurodyta, jog atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą tuomet, kai yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ar joje yra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais šioje dalyje ir daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, tačiau, jį pradėjus, atlikus, buvo pagrindas padaryti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes iš surinktų duomenų baudžiamojoje byloje buvo pagrindas padaryti išvadai, kad E. A. nepadarė nusikalstamos veikos, kad statybos darbų žurnalo jis neturėjo, nepildė. Neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo atlikti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojai A. J. 2010-04-26 panaikinus prokuroro J. T. 2010-03-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui E. B. netenkinus E. A. skundo su prašymu panaikinti prokuroro pavaduotojos 2010-04-26 nutarimą, vėliau - prokurorui K. Š. panaikinant apylinkės prokuroro 2011-08-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai R. A. netenkinant E. A. skundo su prašymu panaikinti prokuroro K. Š. priimtą nutarimą baudžiamojoje byloje. Pagrįstai pripažinti neteisėtais po to sekę Šiaulių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro G. M., Šiaulių rajono apylinkės teismo veiksmai, kurių pagrindu 2012-12-07 E. A. buvo nuteistas už statybos darbų žurnalo neteisėtą laikymą ir gabenimą. Pripažinus atsakovo apeliacinį skundą pagrįstu tik dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo, keisti teismo sprendimo nėra pagrindo, nes šie veiksmai sudaro tik nežymią dalį ir laikotarpį baudžiamosios bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.272 straipsnio 1 dalį kaip pagrindą priteisti žalos atlyginimą asmeniui, kuris 2012-12-07 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o 2013-02-21 aukštesnės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, neišskyrė, dėl kurių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo veiksmų ir kokio dydžio priteisiama neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši teisės norma numato atsakomybę už žalos, atsiradusią asmenį neteisėtai nuteisus, pripažintina, kad priteista neturtinė žala dėl neteisėto nuteisimo ir dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas tinkamai pareigūnams įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą galėjo būti nutrauktas iki priimant 2010-03-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir anksčiau, teismo išvados dėl per ilgo baudžiamojo proceso trukmės ir tuo pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra pagrįstos.

Atmetus atsakovo skundą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jam išlaidas, turėtas atstovo pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Išlaidos sudaro 500 Lt ( t. II, b. l. 13) arba 144,81 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. A. 144,81 Eur atstovavimo išlaidų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LT Teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros.

Teisėjai Henrichas JaglinskisVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė