Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 24 MGL dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2020 m. rugpjūčio 17 d. atlikęs bausmę;

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2022 m. vasario 11 d. bausmę atlikęs;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023 m. vasario 2 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.10 val. N. V. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia spyrė du kartus I. A. į veidą, dėl ko nukentėjusysis I. A. neteko dviejų dantų, taip mušdamas sukėlė jam skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad seniai pažįsta I. A.. Jis seniai iš jo kiemo yra pavogęs kuro baką ir dėl to ant jo labai pyko. Dėl vagystės niekur nesikreipė. 2023 m. rugpjūčio 20 d. gėrė alkoholinius gėrimus su savo tėvu J. J., namuose. Vakare, tikslios valandos neprisimena, bet tai galėjo būti tuo laiku, kuris nurodytas įtarime, dar buvo šviesus paros metas, vasara, jis būdamas girtas ėjo iš savo tėvo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Einant pro N. V. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo sėdintį ant žolės I. A., ant kurio dėl senų laikų laikė piktumą. Todėl priėjęs prie I. A. su koja du kartus įspyrė į veidą. Matė, kad jam pataikė į dantis. Po suduotų spyrių nuėjo kaimo keliuku pas pažįstamą A., kuris gyveno kitoje gatvėje. Jis I. A. atsiprašė. Gailisi tokio savo poelgio, tokiam jo elgesiui turėjo įtakos išgertas alkoholis.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. J. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Alytaus AVPK) Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. 2023 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas M. pranešėjui išmušė dantis. GMP atsisakė. Pranešėjas kaimyną sulaikė. Atvykus nurodytu adresu, gyvenamojo namo kieme, rastas neblaivus (nustatyta 2,16 promilių girtumas) I. A., kuris paaiškino, kad pažįstamas M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (nustatyta 3,31 promilių girtumas), konflikto metu koja spyrė I. A. į galvą, t. y. į dantis. Atvykę GMP apžiūrėjo I. A., į gydymosi įstaigą asmuo vykti atsisakė. I. A. dėl neblaivumo negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, jam išaiškinta teisė, kad jei dėl įvykio turės pretenzijų, kreiptųsi į policiją su pareiškimu. Įvykio aplinkybės tikslintinos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas. Įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Gyvenamojo namo teritorija neaptverta, į ją laisvas patekimas. Prie gyvenamojo namo šiaurės vakarų sienos matomas žvyro danga dengtas keliukas, vedantis į gyvenamojo namo kiemą. Žvyru dengto keliuko kairėje pusėje, ant žalios vejos matomos medinės sūpynės. Šių medinių sūpynių medinės kojos įbetonuotos. Tarp priekinių sūpynių kojų, ant žalios vejos matomos raudonos spalvos dėmės, menančios kraują.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2023 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. G 1755/2023 (02) matyti, kad I. A. nustatytas dviejų dantų netekimas. Nesant išorinių sužalojimų, nustatyti dantų netekimo mechanizmo nėra galimybės. Nesant išorinių sužalojimų, taip pat negalima tiksliai nustatyti dantų netekimo laiko. Dviejų nuolatinių dantų netekimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl to prarandama 5 proc. bendro darbingumo.

Nukentėjusysis I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugpjūčio 20 d. apie 20 val. atėjo pas kaimyną N. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Buvo kieme, jis sėdėjo ant žolės, o N. V. suposi ant supynių. Alkoholio negėrė, bendravo. Apie 21 val. 10 min. į kiemą atėjo akivaizdžiai neblaivus M. J., kuris be jokių priežasčių koja du kartus spyrė jam į veidą ir išmušė tris priekinius dantis. Po spyrio pajautė fizinį skausmą. Apsikabino M. J. ir prispaudė prie žemės. Paskambino bendru pagalbos numeriu ir išsikvietė policiją. Visą šį įvykį matė kaimynas N. V. ir jo žmona A. V.. Atvykę GMP apžiūrėjo jį, siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisakė. M. J. jį užpuola ne pirmą kartą, anksčiau, kai nukentėdavo nestipriai, į policiją nesikreipdavo. Šiuo atveju dėl išmuštų dantų yra sukeltas didelis fizinis skausmas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi. Dėl jam padaryto sužalojimo, tai yra dėl išmuštų dviejų dantų, jo M. J. atsiprašė, jam padarytą materialinę žalą atlygino, jis su juo susitaikė. Jis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena jo sugyventinė A. R. ir jų mažamečiai vaikai. Kitoje kelio pusėje – (duomenys neskelbtini) – gyvena jo kaimynas I. A.. Jis I. A. pažįsta nuo mažens. Atsimena, kad buvo rugpjūčio mėnesio pabaiga ir kad buvo darbo diena. Jam su kūdikiu ant rankų besisupant, į jo kiemą atėjo kaimynas I. A., kuris matėsi, kad buvo neblaivus. I. jam pasakojo įvairias istorijas. Bekalbant su I. prie jų priėjo M. J.. Jis į M. ir I. pokalbį nesikišo, bet jie nuo jo stovėjo apie 3 metrų atstumu. Kai atėjo M., jie abu su I. pradėjo ginčytis, konfliktuoti. Kadangi M. ir I. jau nebe pirmą kartą susibara ir susimuša, o po to abu susikibę vaikšto ir bendrauja, todėl ir šį sykį jis išvis nesikišo į jų pokalbį. Kadangi M. ir I. konfliktavo šalia jo, todėl jis matė, kad M. I. spyrė į veidą vieną kartą, kiek tiksliai kartų įspyrė, jis nematė, nes kaip minėjo, jis laikė savo 10 mėnesių sūnų ant rankų, todėl ištisai į konfliktuojančius tikrai nežiūrėjo. Po to, kai I. M. sužalojo, tai šis parvertė M. ant žolės ir jį sudrausmino, ir užlaužęs jam rankas, paskambino pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Atvažiavę policijos pareigūnai suformino įvykį ir I. apžiūrėjo medikai. Kaip ir minėjo, jo sugyventinė A. R. įvykio nematė, nes buvo nuėjusi už namo į šiltnamį, kai ši atėjo, jau buvo atvažiavę policija ir medikai.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia spyrė du kartus I. A. į veidą, dėl ko nukentėjusysis I. A. neteko dviejų dantų, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajam skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam patvirtina ir specialisto išvada. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. J. anksčiau teistas keturis kartus, visi teistumai neišnykę, taip pat teistas ir už analogišką nusikaltimą, penkerių metų bėgyje daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, visos nuobaudos galioja. Sodros duomenimis M. J. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina tik tai, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau šį tyčinį nusikaltimą M. J. padarė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis ir teistumas už juos neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, M. J. skiriama prokuroro prašoma laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nors prokuroras prašo panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau šioje byloje kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant M. J. per visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. J. laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant M. J. per visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti M. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. J., kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.