- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1-55-387/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00696-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- R. B., G. Š., I. J.
- Kaltinamasis
- I. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, gynėjui advokato padėjėjui K. P., nukentėjusiesiems R. B., G. Š., I. J., vertėjui Giedriui Rakauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 310 str., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. P. laikotarpiu nuo 2009-08-15, 23 val. iki 2009-08-16, 00.30 val. Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g., lauke prie daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 61 ir Nr. 63, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis. I. P. nurodytoje vietoje ir laiku būdama automobilyje, ėmė koliotis su pro šalį ėjusia nukentėjusiąja G. Š.. Pasakė jai ,,dėjau aš ant tavęs“ bei be jokios priežasties kėsinosi nuketėjusiajai G. Š. suduoti rankomis. Tokius pat veiksmus I. P. atliko ir šalia buvusio nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu, t.y. koliojosi necenzūriniais žodžiais, kėsinosi jam suduoti ranka. Tęsdama savo chuliganišką elgesį ir matydama, kad nukentėjusieji yra su šunimis, kaltinamoji įsėdo į K. P. priklausantį automobilį „DAEWOO“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kryptingai ėmė važiuoti į nukentėjusiųjų pusę, gąsdindama juos užvažiavimu. R. B. paleidus iš rankų vedžiojama vokiečių aviganių veislės šunį, kaltinamoji ėmė kryptingai važinėti po veją, norėdama užvažiuoti ant šuns. Po eilinio manevro kaltinamoji, vairuojama mašina tyčia partrenkė nukentėjusiajai I. J. priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį ,,Dinarą“. Nuo smūgio mašina šuo buvo suluošintas, jam buvo padarytas stiprus dubens sumušimas, virškinimo sistemos sutrikimas. Tokiais savo veiksmais I. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamoji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos teismo nustatytomis padarymo nepripažino ir parodė, kad tarp jos ir kaimynų dažnai vykdavo konfliktai dėl to, kad jos mašina stovėdavo ant takelio. I. P. paaiškino, kad ji galvojo, jog gali toje vietoje statyti mašiną, tačiau kaimynai jai dėl to priekaištavo. Ne kartą dėl to ją vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau ji niekada į konfliktus nesivėlė. Tiesiog nekreipdavo į kaimynus jokio dėmesio. G. Š. taip pat jai buvo ne kartą grasinusi nurauti plaukus. Kaltinamoji nurodė, kad tą vakarą draugas ją parvežė iš svečių. Sėdėdama mašinoje, suprato, kad neturi raktų nuo namų. Galvojo ką daryti, buvo labai supykusi, susinervinusi. Tuomet pamatė pro šalį ėjusius R. B. ir G. Š.. I. P. išlipo iš mašinos ir jie pradėjo kivirčytis. Ginčą pradėjo G. Š. eilinį kartą grasindama kaltinamajai plaukus nurauti. Po to I. P. atsisėdo į mašiną ir išvažiavo iš kiemo. Norėdama išvažiuoti, apsisuko takelyje, buvo garsiai paleidusi muziką. Išgirdo kažkokį kaip ir grandinėlės trenksmą į mašiną, daugiau nieko negirdėjo ir išvažiavo iš kiemo. Grįžo namo tik kitą dieną. Tuomet ir sužinojo, kad partrenkė šunį. Kaltinamoji nurodė galėjusi partrenkti šunį, tačiau tikrai nesiekė to padaryti. Tyčia nei ant šuns, nei ant žmonių nevažiavo. Nežino kaip šuo atsidūrė prieš jos mašiną. Jis buvo be pavadėlio, galėjo bėgti kur norėjo.
Motyvuojamoji dalis
Nors I. P. ir nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, jos kaltė įrodyta teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad įvykio vakarą, apie 24 val., jis ėjo su šunimi pasivaikščioti. Pakeliui sutiko kaimynę G. Š., kuri irgi vedžiojo savo šunį. Kartu pradėjo eiti link aikštelės, esančios jų kieme. Pamatė ant žalios vejos stovėjusią mašiną, kurioje sėdėjo kaltinamoji ir vyriškis. Kaltinamoji buvo už vairo. Nukentėjusiesiems praeinant pro automobilį, I. P. pradėjo užgaulioti G. Š.. Vėliau ji išlipo iš mašinos, pribėgo prie R. B. ir pradėjo mosikuoti rankomis. Nukentėjusiajam pasirodė, kad ji buvo neblaivi. Po to I. P. įsėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti link R. B.. Pastarasis pasitraukė į šalį ir tuo metu jam iš rankų išsprūdo šuns pavadėlis. Kaltinamoji pradėjo persekioti po pievą jo šunį. Pirmą kartą ant šuns užvažiuoti nepavyko. Tada kaltinamoji apsisuko ir vėl važiavo tiesiai ant šuns. Šuo šį syk buvo partrenktas. Kaltinamoji ant šuns važiavo tyčia. R. B. paaiškino, kad faktiškai šuo priklauso jam, tačiau dokumentuose jo savininke yra nurodyta I. J. – jo sugyventinės motina. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtos traumos šunį reikėjo ilgai gydyti. Jis patyrė nemažai išlaidų, tačiau šiai dienai jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, kadangi visa žala jam jau yra atlyginta.
Nukentėjusioji G. Š. teisme parodė, kad tarp jos ir kaltinamosios kildavo konfliktų, kadangi pastaroji važinėdavo pėstiesiems skirtu takeliu, mašiną laikydavo ant vejos. Įvykio vakarą G. Š. ir R. B. ėjo su šunimis pasivaikščioti. Jos šuniukas yra mažas, o R. B. – aviganis. Abu šunys buvo su pavadėliais. Jiems einant pro mašiną, kurioje sėdėjo I. P., pastaroji atidarė dureles ir pradėjo užgaulioti G. Š.. R. B. pradėjus ją raminti, kaltinamoji šoko prie jo. Tuomet sulojo aviganis. I. P. supyko, atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti ant šuns. Pirmą kartą nepataikė, tada apsisuko ir partrenkė aviganį. Šuniui nukritus, apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Kaltinamajai pradėjus antrą kartą važiuoti link šuns, R. B. atsegė pavadėlį ir, mašinai pravažiuojant, trenkė su juo į stiklą. Nukentėjusioji pažymėjo, kad I. P. siekė partrenkti šunį, tyčia ant jo užvažiavo. G. Š. nurodė dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrusi 1000 Lt moralinę žalą, kurią prašo atlyginti.
Nukentėjusioji I. J. teisme parodė, kad apie įvykį žino iš R. B. bei kaimynių žodžių. Pati nieko nematė. Buvo namuose ir laukė grįžtančio R. B., kai jai pranešė, jog kaltinamoji suvažinėjo jos šunį. Pati šunį pamatė tik namuose I. J. pažymėjo, jog šuns patirtos traumos pasekmės jaučiasi iki šiol. Šunį ilgai gydė – vežiojo pas gydytoją, pirko vitaminus, vaistus ir pan. Aviganis negalėjo nei vaikščioti, nei valgyti, nei prisėsti. Be to, šuo patyrė ir psichinę traumą – iki šiol pamatęs vakare pravažiuojančią mašiną nuo jos bėga. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau turtinės žalos priteisti neprašo. Nerinko jokių pastarosios dydį patvirtinančių įrodymų, kadangi tikėjosi, jo kaltinamoji jos atsiprašys. Vis laukė kad ji ateis ir jos viską išsiaiškins, tačiau I. P. taip ir nepasirodė. Mano, kad dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 5000 Lt neturtinę žalą, kurią prašo priteisti. Prašydama priteisti būtent tokio dydžio moralinę žalą atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nepripažįsta savo kaltės, jos neatsiprašė, pakenkė šuns sveikatai visam likusiam laikui. Dėl I. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai sutruko nervų sistema, ji kelis kartus turėjo atidėti savo išvykimą į užsienį pas dukrą ir anūkę, prarado ten darbą.
Liudytoja L. S. teisme paaiškino, kad dieną prieš įvykį girdėjo kaip G. Š. ir I. P. konfliktavo dėl to, kad kaltinamoji važinėja žalia veja ir stato ten mašiną. Įvykio vakarą ji buvo išėjusi su šuniu pasivaikščioti. Matė kaip G. Š. ir R. B. nuėjo link žalios vejos. Jiems priėjus prie mašinos, kurioje sėdėjo I. P., pastaroji pradėjo rėkti ant G. Š.. Prasidėjo konfliktas, abi vartojo necenzūrinius žodžius. triukšmas buvo didelis, visi kalbėjo pakeltu tonu. Po to kaltinamoji šoko į mašiną ir pradėjo važiuoti į nukentėjusiųjų pusę. Nukentėjusysis kartu su šuniu spėjo atšokti. Tada ji apsisuko ir antrą kartą jau pataikė į šunį. R. B. prieš tai spėjo atrakinti pavadėlį ir atšokti. Mašinai pravažiuojant R. B. trenkė pavadėliu į galinį stiklą. Po smūgio šuo nubėgo link namų. Bėgo, nes buvo šoko būsenoje. Paskui nukrito ir jau negalėjo atsikelti, nevaldė užpakalinių kojų. Labai cypė, staugė. Liudytoja pažymėjo, kad I. P. siekė sužaloti šunį. Matėsi, kad ji tyčia jį partrenkė. Iš karto po įvykio kaltinamoji išvažiavo.
Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teisme parodė, kad smulkesnių įvykio detalių nurodyti negali, kadangi praėjo jau daug laiko. Kartu su juo buvęs kolega jau spėjo išeiti į pensiją. Liudytojas nurodė prisiminantis, jog jiems su porininku atvykus į įvykio vietą, liudininkai ir nukentėjusio šuns savininkas pranešė, jog pažįstama moteris patrenkė šunį automobiliu. Prisimena, kad viskas vyko kieme, lyg tai ant žalios vejos. Jis braižė įvykio vietos schemą. Kaltinamosios mašinos įvykio vietoje nebuvo. Pagal liudytojų nurodytus automobilio valstybinius numerius nustatė automobilio savininką, tačiau nuvykus nustatytu adresu, durų niekas neatidarė. Sužeisto gyvūno nematė.
Liudytoja M. G. teisme paaiškino, kad atsimena vokiečių aviganių kalę, dėl kurios sužalojimų buvo kreiptasi į jų veterinarijos kliniką. Kalei buvo nustatyti juosmens, stuburo, dubens sumušimai, dubuo buvo labai skausmingas, vos galima buvo prisiliesti, dėl ko šuns kepenys buvo kažkiek atsisakiusios dirbti. Viskas susitvarkė tik vaistų pagalba. Šeimininko teigimu sužalojimai kilo nuo šuns numušimo mašina. Liudytoja nurodė nežinanti tikslios sumušimo priežasties, kadangi tokius pačius sužalojimus galima padaryti ir mušant lazda ir su viskuo apdaužius, taip pat sužalojus automobiliu. Į išvadą ji įrašė šuns šeimininko nurodytus duomenis. Šuo buvo atvežtas gydyti apie 10 kartų. Gydymas buvo daugiau simptomatiniais vaistais, taip pat buvo atliekami kraujo tyrimai. Rentgeno nuotraukos nebuvo daromos, kadangi vizualiai matėsi, jog yra tik sumušimas ir didelis skausmas. Apie skausmą bylojo kalės cipimas, neleidimas prisiliesti, inkštimas. Ji vos galėjo atsistoti ant kojų, kandžiojosi, negalėjo nulaikyti savo užpakalinės kūno dalies. Užpakalinė kūno dalis buvo labai skausminga, kalė svyravo, vos pastovėjo. Liudytojos teigimu bendra gydymo kaina galėtų sudaryti kažkur 200 Lt., tačiau kiekviena patirta trauma atsiliepia reumatiniais skausmais. Dėl pastarosios priežasties patariama rudenį ir pavasarį naudoti atitinkamus priešuždegiminius vaistus ir vitaminus, kurių kaina svyruoja nuo 2 Lt iki 100 Lt už tabletę. 90 tablečių vitaminų kainuoja 100 Lt.
Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai žinoma apie šuns partrenkimą, bet pačio įvykio ji nematė. Apie įvykį jai pasakojo L. (liudytoja L. M. –S.).
2011-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g., tarp daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 61 ir Nr. 63 yra laukas, per kurį veda takelis . Šiame plote asfaltuoto pravažiuoto kelio nėra (b. t. 1, b. l. 30-39). 2009-08-16 eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad šuo nukentėjo būtent minėtame lauke (b. t. 1, b. l. 14).
Šuns sužalojimo faktą patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, kurioje užfiksuota, kad 2009-08-16, 00.17 val., R. B. pranešė, jog tamsiai žalios spalvos automobilio „Daewoo“ vairuotoja, įtariama neblaivi, kliudė jo šunį ir pasišalino (b. t. 1, b. l. 19).
Byloje esančios automobilio „Daewoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos patvirtina, jog 2009-08-21 apžiūrėjus šį automobilį akivaizdžių apgadinimų nustatyta nebuvo (b. t. 1, b. l. 12).
2010-12-02 UAB „Jakovo veterinarijos centras“ raštas patvirtina, kad 2009-08-16 į šį centrą kreipėsi I. J. dėl jai priklausančio šuns – vokiečių aviganio, kalės „Dinara“. Kalė buvo gydoma nuo patirtos auto traumos laikotarpiu nuo 2009-08-16 iki 2009-08-29. Už gydymą ir vaistus sumokėta 181,40 Lt (b. t. 1, b. l. 51). Iš išrašo iš ligos istorijos matyti, kad šuns gydymui buvo naudojami vaistai, daryti kraujo tyrimai ir pan. (b. t. 1, b. l. 54-56).
Ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad I. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Ji savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Jos elgesys vertinamas kaip įžūlus, nes tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, ji užsipuolė kelis asmenis, į jų pusę važiavo automobiliu, o be to minėtu automobiliu ėmė persekioti vieno iš nukentėjusiųjų šunį tol, kol jo nepartrenkė. Šuo buvo sužalotas šeimininko ir kitų žmonių akivaizdoje. Sužalotas šuo garsiai staugė ir cypė tuo sutrikdant visuomenės rimtį.
Pažymėtina, kad pagal BK 284 str.1d. dispoziciją visuomenės rimtis ir tvarka gali būti sutrikdyti keliais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad I. P. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, norėjo suduoti tiek G. Š., tiek A. B., nukentėjusiuosius gąsdino galimu užvažiavimu automobiliu, o galiausiai automobiliu ėmė persekioti, partrenkė ir sužalojo šunį. Tokie jos veiksmai teismo vertinami kaip įžūlaus elgesio pasireiškimas. Nors kaltinime ir buvo nurodyta, tačiau teismas pažymi, jog I. P. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti pavadinti vandališkais, todėl vandališki veiksmai šalintini iš I. P. reiškiamo kaltinimo.
Pripažintina, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, jį matė ir kiti pašaliniai žmonės, transporto priemonė buvo panaudota kaip įrankis žmonių pagąsdinimui bei gyvūno sužalojimui, todėl akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 310 str. Pažymėtina, kad kvalifikuojant I. P. veikas pagal BK 284 str.1d. bei 310 str. buvo nurodomos faktiškai tos pačios aplinkybės. Konstatuotina, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. I. P. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Šiuo atveju situacija kita: I. P. veika, kvalifikuota pagal BK 310 str., yra I. P. veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 310 str. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 310 str. – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 310 str., todėl I. P. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tokiu veikos kvalifikavimu teismas nepaneigia I. P. žiauraus elgesio su gyvūnu, o akcentuoja, jog tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir pažeistas svarbesnis įstatymais ginamas gėris – visuomenės rimtis ir tvarka.
Dėl paminėto teismas laiko, jog I. P. veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 310 str. yra perteklinis.
Nukentėjusioji G. Š. šioje byloje pareiškė 1000 Lt. ieškinį, nurodydamas, kad jai buvo padaryta moralinė žala, kurią ji ir įvertino nurodoma suma. I. J. šioje byloje moralinės žalos atlyginimui (dėl sužaloto šuns) prašė priteisti 5000 Lt. R. B. šioje byloje nuo ieškinio atsisakė, pareikšdamas, kad jam žala atlyginta pilnumoje. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad nesutarimai tarp nukentėjusiosios G. Š. ir kaltinamosios I. P. jau tęsėsi nuo seniau. Prasidėjus konfliktui G. Š. taip pat rėkė ant I. P., jokia turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Š. buvo pateikusi pareiškimą, kad jai žala nepadaryta ir ji neturinti I. P. pretenzijų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo G. Š. priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji I. J. taip pat prašė priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad įvykio vietoje pati I. J. nebuvo. Pripažintina, kad šuo faktiškai priklauso nukentėjusiajam R. B., pastarasis teismo posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamoji su juo atsiskaitė, todėl netenkintinas ir I. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pateikusi pareiškimą, kad žala jai atlyginta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji anksčiau teismo neteista, bausta administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydyta ir įskaitoje neįrašyta (b. l. 122-128; 132-134).
I. P. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nebuvo teista. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str.1d. padarymą numatė labai platų spektrą bausmių. Teismas pažymi, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant I. P. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – bauda. Parenkant baudos dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusias žalingas pasekmes, o taip pat ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Baudos dydis parinktinas mažesnis, nei numatytas baudos vidurkis už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,
nusprendė:
I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str.1d. (perkvalifikavus iš BK 284 str.1d. bei 310 str.) ir nubausti ją 20 MGL (2600Lt) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę I. P. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
G. Š. ir I. J. civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.