Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės, Egidijos Puzinskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, atsakovės atstovei Kristinai Bernadišiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. C. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. C., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad skundžiamas Įsakymas yra visiškai be motyvų, o to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnis. Sprendime yra nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 27 str. 6 dalimi. Skundžiamame įsakyme nėra jokios motyvacijos, dėl kokių priežasčių, tariamų pažeidimų ir pan. naikinamas ankstesnis administracinis sprendimas (2011 m. birželio 13 d. deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau - Deklaracija)). Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 27 str. 6 ir 24 str. 5 dalis, akivaizdu, kad, jei ir buvo koks nors „pažeidimas", pačios atsakovės jis vertinamas tik kaip techninė klaida. Pareiškėjos teigimu, skundžiamo Įsakymo priėmimo motyvai yra svarbūs ne tik tinkamam teisės apskųsti nepagrįstą ir neteisėtą administracinį aktą įgyvendinimui (nežinant motyvų, neįmanoma formuluoti „atsikirtimų", tad yra ribojama teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą), bet net ir pačiam apsisprendimui skųsti tokį sprendimą. Juk nesudėtingų statinių atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija net neprivaloma (SĮ 24 str. 3 d.) ir atliekama tik pareiškėjo pageidavimu, tad, nesant sprendimo motyvų statytojas gali būti suklaidintas, laikydamas priimtą sprendimą nesukeliančiu jam neigiamų padarinių. Tačiau, priklausomai nuo sprendimo priėmimo priežasčių ir motyvų, gali būti nulemtos vėlesnės savininko galimybės pagal paskirtį nekliudomai naudotis nuosavybės teise priklausančiu daiktu, jį valdyti ir disponuoti.

Skundžiamame Įsakyme paminėti ir Miškų įstatymo (toliau - MĮ) 2 str. 3 dalis bei Žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) 26 str. 1 d. 3 punktas. Neaišku, kaip atsakovė sieja šias teisės normas su konkrečia statyba, tuo labiau, kad minėti teisės aktai šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo naikinti deklaraciją, ją pripažinti neteisėta ar klaidinga. Skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 str. 1 ir 2 dalis, nesilaikant VAĮ 8 str. 3 dalies reikalavimo, kad priimtas individualus aktas būtų patvirtintas antspaudu.

Atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, viršijo savo kompetenciją, tuo pažeidė VAĮ 6 str. 3 dalį. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgus į SĮ 27 str. 6 dalį, Civilinio kodekso (CK) 4.47 straipsnį, deklaracija „įformina" naujo nekilnojamojo daikto sukūrimą (tuo pačiu patvirtina statytojų nuosavybės teisę į naujai sukurtą daiktą bei yra teisinis pagrindas statytojų nuosavybės teisės į pagalbinio ūkio pastatą registracijai Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR)), todėl skundžiamu Įsakymu buvo panaikintas „sprendimas", suteikiantis subjektinę nuosavybės teisę pareiškėjai į pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vis dėlto, objektas yra pastatytas ir suformuotas kaip pagrindinio daikto (žemės sklypo) priklausinys (CK 4.19 str.). ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 10 str. 3 bei 4 dalimi, gali būti registruojamas NTR kaip atitinkamo žemės sklypo priklausinys. Skundžiamame Įsakyme paminėti MĮ 2 str. 3 dalis bei ŽĮ 26 str. 1 d. 3 punktas taip pat nesudaro pagrindo naikinti deklaraciją, ją pripažinti neteisėta ar klaidinga. Šių teisės normų išaiškinimas reikšmingas tuo aspektu, kad deklaracijoje minimas pagalbinio ūkio pastatas yra pastatytas ne „miško" žemėje, o buvusios sodybos vietoje, žemės ūkio naudmenų plote. Todėl statinio pastatymas nors ir miškų ūkio paskirties sklype, bet ant ne miško žemės, negalėtų pažeisti nei MĮ 2 str. 3 dalies, nei ŽĮ 26 str. 1 dalies. Be to, draudimo statyti miško žemėje tokius objektus kaip medienos sandėliai, kitus su mišku susijusius įrenginiai, nėra (žemės sklypo naudojimo pobūdis - ūkinių miškų sklypai; MĮ 3 str. 5 d.). Joks teisės aktas nereglamentuoja, kokie statiniai ar įrenginiai yra ar nėra susiję su mišku, nepateikia baigtinio sąrašo. Tad gali būti statomas bet koks objektas, jei jis yra susijęs su konkrečia sklypo naudojimo paskirtimi. Ginčo pastatas yra pastatytas ir suformuotas kaip pagrindinio daikto priklausinys ir yra skirtas „tarnauti" pagrindiniam daiktui (b.l.1-5).

Skunde nurodoma, kad Inspekcija, priimdama skundžiamą Įsakymą, viršijo savo kompetenciją, nes pagal SĮ 24 str. 4 dalį deklaracijos galiojimą gali panaikinti tik pats statytojas arba teismas. Atsakovės manymu, tokia argumentacija nesusijusi su ginčijamu aktu. Priimant Įsakymą, nebuvo vadovaujamasi SĮ 24 straipsniu, Įsakymas priimtas SĮ 27 str. 6 dalies pagrindu, suteikiančiu teisę Inspekcijos viršininkui administracine tvarka panaikinti Inspekcijos padalinių neteisėtai priimtus sprendimus. Įsakymo 1 punkte nurodoma, kad panaikinama Inspekcijos atlikta deklaracijos registracija, atlikta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, draudžiančias statybas miškų ūkio paskirties žemėje, bet ne pati statytojo pateikta deklaracija. Todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad iki deklaracijos įregistravimo NTR ir daikto, kaip nekilnojamojo turto objekto, galutinio suformavimo, Inspekcijos administracinis sprendimas (deklaracijos registracija) laikytinas suteikiančiu subjektinę teisę. Inspekcijos atlikta deklaracijos registracija nelaikytina aktu, suteikiančiu nuosavybės teisę pareiškėjai į pagalbinio ūkio pastatą.

Be to, atsakovės manymu, skundžiamas Įsakymas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Pagal LVAT praktiką individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas) (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-502-1040-11). Registracijos metu deklaracija užregistruojama Inspekcijoje, o statytojui deklaracijos apie statybos užbaigimą kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašoma deklaracijos registracijos žyma ir data, įregistruota deklaracija grąžinama prašymo pateikėjui (Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas" 41(1) p.). Deklaracija nėra pasirašoma, jos registravimo metu nėra suformuluojamos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodoma akto apskundimo tvarka. Tad deklaracijos registracija nėra individualus administracinis aktas, jai negali būti taikomi VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Atsižvelgus į tai, deklaracijos registracijos panaikinimas taip pat nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir jam netaikytini VAĮ 8 str. nustatyti reikalavimai (b.l. 25-28).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. pareiškėjos skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pritaria visiems pareiškėjos skundo argumentams. Papildomai paaiškina, kad patikrinimo metu paaiškino atsakovei, kad pastatas yra pastatytas ne miško žemėje, sodo plote, buvusios sodybos teritorijoje, todėl statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. ŽĮ 26 str. 1 dalyje duota sąvoka atitinka MĮ 3 str. 9 dalyje nurodomą miško valdos sąvoką (miškų ūkio paskirties žemės sklypas), tą iliustruoja ir pvz., 4 str. 3 dalies formuluotės, iš kurių aiškiai atskiriamas sklypas (miško valda) ir miško žemė (nebūtinai sutampanti su valda). MĮ nustatyti statybos apribojimai taikomi tik miško žemei. Žemės ūkio paskirties naudmenos į miško žemės sąvoką pagal MĮ 2 str. 3 dalį neįeina. Su miškų apsauga susiję apribojimai gali būti taikomi tik miško žemės atžvilgiu, o jų išplėtimas kitoms naudmenoms pažeistų nuosavybės neliečiamumo ir proporcingumo principus. Į R. C. paaiškinimus dėl pastato pastatymo vietos bei teisės aktuose išskiriamų sąvokų skirtumo ypatumus atsižvelgta nebuvo (b.l.49-50).

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus bei argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog, jos nuomone, deklaracijos registracijos panaikinimas reiškia deklaracijos galiojimo panaikinimą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad statytojai N. C. ir R. C. Skyriui pateikė deklaraciją apie Statinio statybos užbaigimą (b.l.8-9). Deklaracija Skyriuje 2011-06-13 buvo užregistruota numeriu (duomenys neskelbtini) (b.l.8).

Iš į bylą pateiktų įrodymų kolegija sprendžia, jog 2011-06-07 buvo atlikti pagalbinio ūkio pastato 3I 1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesudėtingas statinys, nauja statyba, toliau - Statinys) kadastriniai matavimai, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l.10-15). Statinys pastatytas žemės sklype Širvintų r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal NTR Centrinio duomenų banko išrašą pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Sklypo plotas 9,2778 ha iš jų: žemės ūkio naudmenų plotas – 0,5811 ha, ariamos žemės – 0,3888 ha, sodų plotas – 0,1923 ha, miško žemės plotas – 6,1326 ha, kelių plotas – 0,0617 ha, vandens telkinių plotas – 0,12222 ha, kitos žemės plotas – 2,3802 ha. Iš šio išrašo matyti, kad ginčo statinio teisinė registracija neatlikta (b.l.16-18).

Skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Ona Subačienė, patikrinusi Statinį, 2011-08-17 surašė patikrinimo aktą Nr. (23.31)-FAK-2739, kuriuo nustatė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų r., pastatytas Statinys 5,77 x 5,77 m dydžio su 2,80 x 5,77 terasa, pastato užstatymo plotas apie 49 m2, bendras plotas apie 28,8 m2. Pastato sienos rąstų d 20, pamatai – stulpai betono, stogas – šlaitinis skardos. Pastatas pastatytas 9,2778 ha žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio. Sklype žemės ūkio naudmenų plotas – 0,5811 ha, ariamos žemės – 0,3888 ha, sodų plotas – 0,1923 ha, miško žemės plotas – 6,1326 ha, kelių plotas – 0,0617 ha, vandens telkinių plotas – 0,12222 ha, kitos žemės plotas – 2,3802 ha (b.l.31-37).

Minėtoji specialistė 2011-09-22 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1605, kuriuo, vadovaudamasi SĮ 27 str. 6 dalimi, Inspekcijos viršininkei pasiūlė panaikinti deklaracijos registraciją, kadangi Statinys pastatytas miškų ūkio paskirties žemės sklype ir statyba pažeidžia MĮ 2 str. 3 dalį, ŽĮ 26 str. 1 d. 3 punktą (b.l.43).

Atsižvelgusi į 2011-09-22 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1605 ir vadovaudamasi SĮ 27 str. 6 dalimi, MĮ 2 str. 3 dalimi, ŽĮ 26 str. 1 d. 3 punktu, Inspekcijos nuostatų 14.2, 14.3, 14.14 punktais, Inspekcijos viršininkė 2011-09-23 priėmė įsakymą Nr. 1V-159 panaikinti deklaracijos registraciją (b.l.41).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos ginčo dalykas yra deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos panaikinimo neteismine tvarka teisėtumas.

Statybos inter alia jos užbaigimo teisinius pagrindus reglamentuoja 2001 m. lapkričio 8 d. Statybos įstatymas Nr. IX-583, kurio 24 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992, 2011-06-28 įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 2 dalimi nustatyta, kad, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. (...).

SĮ 24 str. 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). SĮ 24 str. 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. SĮ 24 str. 5 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina teismas. Statybos užbaigimo akto, kuriame padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas.

Toks reglamentavimas reiškia, kad SĮ 24 straipsnis šiam ginčui netaikytinas, nes reguliuoja atvejus bei tvarką, kada sudaroma ir tvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą bei kaip panaikinamas patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas.

Atsakovė skundžiamą aktą grindžia SĮ 27 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992, 2011-06-28 įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas, bei Aplinkos ministro 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 14 punktu, kuriuo nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas: organizuoja Inspekcijos darbą taip, kad būtų įgyvendinami Inspekcijos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (14.2 p., 2010 09 27 įsakymo Nr. D1-822 redakcija); užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų (14.3 p.); leidžia įsakymus ir įsakymais tvirtina kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi (14.14 p.). Vertinant formaliai, reali situacija atitinka šį reikalavimą: Deklaraciją numeriu (duomenys neskelbtini) 2011-06-13 užregistravo Skyrius (Inspekcijos teritorinis padalinys), o Deklaracijos registraciją panaikino, nustačiusi pažeidimus, Inspekcija skundžiamu 2011-09-23 įsakymu Nr. 1V-159.

Deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos tvarkos teisinius santykius reglamentuoja Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 patvirtintas statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas", konkrečiai - Reglamento 41 punktas: kitais šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai Deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“.

Pagal Reglamento 48 punktą neteisėtai išduoto Akto ar neteisėtai surašytos Deklaracijos galiojimą panaikina teismas. Akto ar Deklaracijos, kuriuose padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikina Inspekcija arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Ginčus dėl statybos užbaigimo tvarkos pažeidimų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, pagal kompetenciją sprendžia Inspekcija arba teismas (52 p.).

Reglamento 48 punkto pirmąjį sakinį aiškinant sistemiškai, inter alia su SĮ 24 straipsniu, darytina išvada, kad tik patvirtintos Deklaracijos galiojimą, dėl kurios teisėtumo suabejota, panaikina tik teismas. Pagal SĮ 27 str. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992, 2011-06-28 įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 6 dalį tik suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus gali panaikinti tik teismas, todėl būtina išsiaiškinti, ar Deklaracijos registracija suteikia statytojui kokių nors subjektinių teisių. Tokiai išvadai padaryti yra reikšmingas LVAT 2012-09-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-25-12, kuriuo jis pripažino, kad Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas (2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 redakcija) tiek, kiek jis reglamentuoja deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, neprieštaravo Statybos įstatymo 24 str. 2 daliai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija). LVAT nustatė, kad, kaip matyti iš ginčijamo Reglamento 41 punkto, jis skirtas reguliuoti teisinius santykius dėl deklaracijų registracijos kitais šiame skyriuje (t. y. Reglamento VI skyriuje „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas ir tvirtinimas“) nustatytais atvejais, kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ir, kaip matyti iš ginčijamos nuostatos turinio, skirta nustatyti, jog tokiais atvejais deklaracija registruojama informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti informacinėje sistemoje „Infostatyba“; taip pat nustatyta, jog šiuo atveju statytojas prie pateiktos deklaracijos kitų dokumentų neturi pridėti. <...> Ginčijama Reglamento nuostata nenustato jokių Statybos įstatymui prieštaraujančių pareigų asmenims, o tik numato galimybę asmenims (statytojams), jiems pageidaujant, realizuoti savo teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas pavestos funkcijos statybos valstybinės priežiūros srityje, pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, nesiekiant jos tvirtinimo, ir, atitinkamai, detaliai reguliuoja tam tikrus procesinius (procedūrinius) teisinius santykius dėl deklaracijų registracijos informacinėje sistemoje „Infostatyba“, atliekamos, kaip išplaukia iš šios nuostatos turinio, atsakingų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (jos padalinio) asmenų. Anot LVAT, toks reguliavimas išplaukia iš Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1468 patvirtinto Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano 5.33 punkto, kuriuo buvo numatyta viena iš elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių – inter alia įdiegti bendrą informacijos apie statybų būklę šalyje sistemą, kurios atsakingi vykdytojai – Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Įgyvendinant minėtą priemonę, Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatai (2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-886 redakcija), kurie nustato, jog informacinės sistemos „Infostatyba“ vienas iš tikslų yra sudaryti galimybę operatyviai gauti visą būtiną informaciją apie statybos procesą šalyje (3.3 p.), šios informacinės sistemos funkcijos, be kita ko, yra duomenų apie statybos procesą kaupimas ir pateikimas (4.3-4.4 p.), o vieni iš informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų yra deklaracijos apie statybos užbaigimą duomenys, nurodyti STR 1.11.01:2010 (17.5 p.). Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas kildintinas būtent iš šių nuostatų ir skirtas užtikrinti asmenų teisės teikti deklaracijų apie statybos užbaigimą duomenis realizavimą, taip pat ir tais atvejais, kai tai pagal teisės aktus nėra privaloma, tačiau asmenys pageidauja, taip užtikrinant ir kiek įmanoma objektyvesnės informacijos apie statybų procesą šalyje kaupimą bei tvarkymą šioje informacinėje sistemoje. <...> Reglamento 41 punkte įtvirtintos iš esmės tam tikros procesinės (vidaus tvarkos) nuostatos (taisyklės), adresuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (jos padalinio) atsakingiems asmenims ir nustatančios gautų duomenų (deklaracijų apie statybos užbaigimą) registravimo informacinėje sistemoje tvarką.

Toks teisės normų aiškinimas iš esmės reiškia, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija jokių teisinių pasekmių jos teikėjams nesukelia, tai nėra aktas, kaip nors įtakojantis kitų su konkrečia statyba susijusių subjektų veiklą, veiksmus, tai tereiškia statytojo savanorišką paviešinimą duomenų apie jo atliktos tam tikros statybos procesus; deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija, kaip klaidingai teigia pareiškėja, nereiškia, jog „<...> deklaracija „įformina" naujo nekilnojamojo daikto sukūrimą (tuo pačiu patvirtina statytojų nuosavybės teisę į naujai sukurtą daiktą bei yra teisinis pagrindas statytojų nuosavybės teisės į pagalbinio ūkio pastatą registracijai Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR)), todėl skundžiamu Įsakymu buvo panaikintas „sprendimas", suteikiantis subjektinę nuosavybės teisę pareiškėjai į pagalbinio ūkio pastatą <...>“, nes tokie veiksmai, jei jie yra būtini ir turi būti ar yra atliekami, daromi pagal kitas procedūras kitų teisės aktų pagrindu (NTKĮ, NTRĮ ir kt.). Skundžiamas įsakymas nėra aktas, kuriame yra suformuluota kokių nors privalomų elgesio taisyklių, nustatančių visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-502-1040-11).

Todėl, Kolegijos manymu, deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos panaikinimas nėra aktas, sukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, tai tėra veiksmas, parodantis, jog viešoje erdvėje nedeklaruotina statyba, atlikta su pažeidimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 2 dalimi, kolegija

nutarė:

administracinę bylą Nr. I-1194-121/2012 nutraukti.

Nutartis per dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.