- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- ATP-245-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00011-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- I. A.
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. A. (I. A. (toliau – Pažeidėjas)), a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu I. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 6 d. administracine nuobauda – 900 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 m. 6 mėn. bei pažeidimo padarymo įrankio – ginklo MAZALAT 7,62x54 Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 31 d. ryte medžiojo kartu su J. B., Rokiškio r., Vyžuonos sen., „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio plotuose pagal medžioklės lapą, išduotą 2015-12-15, neįsirašę į medžioklės lapą. A. L. Freelander Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavę į Gilių mišką, kirtavietėje, draudžiamu medžioti laiku, I. A. jam priklausančiu graižtviniu šautuvu MAZALAT 7,62x54 Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo suaugusį stirnos patiną. Tokiais savo veiksmais I. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas advokatas A. Liutvinskas prašo aukštesnės instancijos teismo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Pažeidėjo atžvilgiu nutraukti. Pažeidėjo atstovas mano, kad teismas priimdamas nutarimą pažeidė ATPK 256 str. 1 d bei 257 str. nuostatas, kadangi, pasak atstovo, pirmos instancijos teismas padaręs išvadą dėl I. A. kaltės, turėjo pareigą skundžiamame nutarime nurodyti nekeliančius abejonių bylos įrodymus, patvirtinančius, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2015-12-31 dienos ryte, konkretizuojant padarymo laiką ir būtent, kad minimą pažeidimą padarė I. A., panaudodamas medžioklinį šautuvą MAZALAT 7,62x54. Skunde cituojami K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, kuriuose teigiama ,,<...> Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas.“ Toliau skunde nurodoma, kad stirnino kūne nebuvo surasta jokių kulkos liekanų, todėl pasak Pažeidėjo atstovo advokato, ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas privalėjo skundžiamame nutarime, logiškai kitų įrodymų analizės pagrindu, atskleisti juridiškai reikšmingą santykį tarp atstovaujamojo veiksmų 2015-12-31 ryte ir kilusių žalingų padarinių. Skunde taip pat oponuojama į tai jog byloje buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai Pažeidėjui už tą pačią veiką t.y. 2015-12-31, o kitas paaiškėjus naujoms aplinkybėms byloje 2016-01-05, todėl skunde teigiama, kad teismas turėjo pareigą motyvuotai pasisakyti kodėl išvadas dėl I. A. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą grindžia būtent 2016-01-05 protokolu, kuriame pakeistas pažeidimo padarymo laikas. Skunde taip pat minima, kad Pažeidėjo bei liudytojo J. B. parodymai, kuriuos patvirtino kito liudytojo E. Š. parodymai, jokiais kitais bylos įrodymais nebuvo paneigti. O kiti liudytojų parodymai, pasak atstovo advokato, yra tik jų samprotavimai, dėl medžioklės vietoje rastų Pažeidėjo ir J. B. medžioklinių batų ir Pažeidėjo vairuoto automobilio pėdsakų. I. A. atstovas advokatas teigia, kad aplinkybę kodėl buvo rasti minėtų asmenų batų pėdsakai ir automobilio padangų žymės paaiškina tų pačių asmenų duoti parodymai. Be visa to skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų apie oro sąlygas, o iš viešai prieinamų šaltinių duomenimis 2015-12-30 pavakare, Pažeidėjo ir J. B. medžioklės vietoje nebuvo net debesuotumo, taigi ir šviežio sniego, kuris galėjo padengti Pažeidėjo ir jo automobilio pėdsakus, baigus medžioklę ir būti negalėjo. I. A. atstovas skunde nurodo, pasak jį, reikšmingą aplinkybę, kad liudytojas T. M. ir Pažeidėjas nuo seno nesutaria ir konfliktuoja. Taip pat skunde pastebima, kad įrodymų ir pakankamumo ir patikimumo aspektu, teismas skundžiamame nutarime tik užsimena, kad I. A. kaltę padarius inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodo ir aplinkosaugos pareigūnų padarytos fotonuotraukos, tačiau teismas visiškai neanalizuoja nuotraukose esančios informacijos teisės pažeidimo padarymo laiko aspektu ir nevertina kitos neva reikšmingos teisingam bylos išsprendimui informacijos. Remiantis išvardintoms aplinkybėms Pažeidėjo atstovas advokatas mano, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – Institucija), kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, teigia nesutinkanti su Pažeidėjo atstovo pateiktu apeliaciniu skundu. Institucija pasisako, kad iš apylinkės teismo nutarimo aiškiai matyti, jog teismas išsamiai atskleidė ir išanalizavo byloje surinktų įrodymų turinį, juos lygino tarpusavyje jų nuoseklumo, logiškumo, atitikimo vienas kitam aspektais. Institucija pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog nedraudžiama, nustačius kitokias įvykio aplinkybes nei buvo nurodytos ankščiau surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, surašyti naują protokolą, kaltinimą praplečiant ar patikslinant. Todėl, Institucijos teigimu, iš karto surašius naują protokolą buvo pasitarnauta operatyviam bylos išnagrinėjimui, nes, Institucijos vertinimu, jeigu teismui, nepaisant paaiškėjusių naujų aplinkybių, būtų buvęs pasiųstas nagrinėti pirminis, bylos medžiagos jau nebeatitinkantis protokolas, teismas remdamasis ATPK 280 str. 2 d., greičiausiai bylą būtų gražinęs tyrimą atlikusiai institucijai protokolo ištaisymui ir taip neabejotinai būtų užvilkintas bylos procesas. Be visa to Institucija teigia, kad apeliaciniame skunde išryškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai interpretuojami tam tikri bylos faktiniai duomenys, tačiau visų bylos įrodymų kontekste, jie niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl I. A. padaryto pažeidimo. Institucija mano, kad I. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas, teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 86 str. 6 d., todėl Institucija prašo palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas I. A. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 6 d., kadangi, Pažeidėjo atstovo manymu, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų jo atstovaujamojo kaltei pagrįsti, o byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo vertinami tendencingai.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, kad Pažeidėjo I. A. atstovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje I. A. kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, Pažeidėjo atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Dar kartą pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl Pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina I. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, atmetami.
Administracinių teisės pažeidimų protokoluose, fotonuotraukose, medžioklės lape nustatyti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai laikė įrodymais, taip pat pirminiai liudytojų J. B., M. S., E. Š., T. M. paaiškinimai, šių liudytojų teisme duoti parodymai, taip pat liudytojo G. B. teisme duoti parodymai, sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad I. A. padarė ATPK 85 str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą.
Pažeidėjo atstovas teigia, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje visų pirma privalėjo konkrečių ir abejonių nekeliančių įrodymų pagrindu konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, t. y. kad byloje minimas stirninas buvo nušautas jo suradimo vietoje 2015-12-31 tarp 4 val. ir 12 val. ryto. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Administracinio teisės pažeidimo 2016-01-05 protokole (b. l. 2 – 4) ir nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2015-12-31 ryte. Šiuo atveju nustatyti tikslų pažeidimo padarymo laiką valandos, o tuo labiau minučių tikslumu, nėra objektyvios galimybės, nes apie pažeidimo padarymą sužinota tik radus nušautą minimą stirnos patiną. Ta aplinkybė, kad gyvūnas, liudytojų teigimu, buvo rastas dar nesustingęs, įvertinus tai, kad lauke oro temperatūra buvo žemiau nulio, leidžia konstatuoti, kad gyvūnas buvo nušautas būtent 2015-12-31 ryte, tiksliau nenustatytu laiku. Remiantis nuoseklia užfiksuotų įvykių seka, atmestinas ir skundo teiginys, kad teismas turėjo pasisakyti, kodėl nutarimą grindžia 2016-01-05, o ne 2015-12-31 Institucijos surašytu protokolu, kuriame nurodytas jau kitas pažeidimo padarymo laikas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai suformuluota pažeidimo esmė, jo padarymo vieta ir laikas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nustačius naujas jau aptartas bylos faktines aplinkybes Institucija 2016-01-05 protokolu tik patikslino pažeidimo padarymo laiką, kitos aplinkybės, nurodytos 2015-12-31 protokole, liko nepakeistos. Todėl negalima teigti, kad Pažeidėjui buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai už tą patį pažeidimą. Buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris buvo patikslintas, dėl ko pirminis 2015-12-31 protokolas neteko juridinės galios. Be to, teismas pažymi, kad konstatavus, jog stirnos patinas buvo nušautas 2015-12-31 ryte, Pažeidėjo atstovo skunde pateikta versija, kad stirnos patinas galėjo būti nušautas 2015-12-30 pavakare, oficialios medžioklės metu yra atmestina. Juolab, jog pagal Medžioklės taisyklių (toliau – Taisyklės) (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais)) 15 p. nurodyta, kad stirnos patinus galima medžioti nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. ir tik medžiotojams selekcininkams. Taigi net ir pripažinus paneigtą versiją, kad minimas gyvūnas galėjo būti nušautas skunde nurodytu laiku, t. y. 2015-12-30 pavakare, oficialios medžioklės metu, nesikeistų Pažeidėjo padarytos veikos vertinimas.
Kaip jau ir konstatuota, I. A. kaltę neabejotinai patvirtina visų byloje esančių įrodymų visuma. Be to, pirminiame I. A. pateiktame paaiškinime pastarasis teigia, kad šovęs į stirną iš maždaug 120 m., o po šūvio stirnos ieškojo apie 10 minučių, tačiau neradęs išvažiavo namo. Teigia, kad jam žinoma, jog šiuo metu stirnos patinai nemedžiojami, kad įvyko lemtinga klaida dėl kurios nuoširdžiai gailisi. Taip pat paminėjo, kad išskrodus gyvūną kulkos nerado (b. l. 9). Pažeidėjas apylinkės teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir teigė, kad 2015-12-30 apie 17.30 val., t. y. oficialios medžioklės metu, sėdėdamas automobilyje apie 300 metrų atstumu nuo bokštelyje buvusio Baltakio, nes buvo tik atvažiavęs, ir pamatęs iš miško išėjusią stirnos patelę su dviem stirniukais šovė į ją, tačiau nepataikė. Apieškojęs medžioklės plotą ten nieko nerado ir išvažiavo ( b. l. 58). Kita vertus, teismo posėdžio metu Pažeidėjas neneigė 2015-12-31 ryte buvęs medžioklės plotuose, kur vėliau tą pačią dieną buvo rastas nušautas stirnos patinas ( b. l. 59). Visa tai patvirtina fotonuotraukose užfiksuotos Pažeidėjo vairuojamo automobilio padangų žymės bei jo batų pėdsakai, o šių pėdsakų užfiksuotas išsidėstymas plote, kuriame buvo rastas negyvas gyvūnas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog I. A., pamatęs iš miško išbėgusį gyvūną, kaip pats teigė stirnos patelę, šovė į jį, o nuėjęs prie nušauto gyvūno ir pamatęs, kad nušautas stirnos patinas, grįžo į automobilį ir išvažiavo. Fotonuotraukose užfiksuota pažeidimo įvykio vieta, kurioje buvo rastas minimas nušautas gyvūnas, kaip vienas iš byloje esamų įrodymų visumos, tik patvirtina, kodėl apylinkės teismas atmetė Pažeidėjo teismo posėdyje keltą versiją neva nušautas stirnos patinas buvo atneštas ir padėtas prie Pažeidėjo batų pėdsakų. Pažymima, kad Institucijos pareigūnai įvykio metu neužfiksavo nei kitų asmenų batų pėdsakų, nei nušauto gyvūno kraujo, kuris galimai turėjo likti nešant ar velkant gyvūną į jo radimo vietą, juolab kad iš jau aptartose fotonuotraukose užfiksuotos numuštos medžio šakelės atvaizdo, bei iš Pažeidėjo vairuojamo automobilio padangų likusių žymių trajektorijos matyti, kad šauta į gyvūną buvo iš vietos, kurioje stovėjo Pažeidėjo automobilis. Jokių duomenų, kad nurodomoje vietoje bei aptariamu laiku būtų šaudę ir rastą stirniną galimai nušovę kiti asmenys teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Ta aplinkybė, kad kulka, kuria buvo nušautas stirninas, deformavosi ir nebebuvo galimybės nustatyti, kad stirnos patinas yra nušautas būtent Pažeidėjui priklausančiu graižtviniu šautuvu MAZALAT 7,62x54 Nr. (duomenys neskelbtini), pastarojo kaltės nepaneigia.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiamas Rokiškio rajono miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. A. atstovo advokato A. Liutvinsko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.