Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn., 2015 m. gruodžio 8 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tai yra: jis, nuo 2021 metų besitęsiant konfliktinei situacijai tarp jo ir jos buvusios sutuoktinės D. K., siekdamas sukelti baimę, elgdamasis agresyviai, tyčia, 2024 m. gegužės 5 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), grasino D. K., jog apipils ją rūgštimi. Tokiu būdu, A. K. grasino nukentėjusiajai D. K. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad oficialiai su savo sutuoktine D. K. išsiskyrė 2020 metais. Nuo to laiko su D. pagyvendavo kartu kažkurį laiką, po to susipykdavo ir vėl atskirai gyvendavo. Jis pripažįsta, jog nuo 2020 m. labai dažnai rašė ir skambino D. Domėdavosi kur ji yra, kur yra jų sūnus R., nes tuo metu sūnui buvo 3-4 metai. Kai D. neidavo prisiskambinti, jis atvažiuodavo iki D. namų susitikti su sūnumi jos neįspėjęs. Sūnus atskiro telefono neturėjo, todėl negalėjo jam pačiam paskambinti. Todėl, norėdamas palaikyti ryšį su sūnumi, jis visada skambindavo ir rašydavo D., kad ji jam pasakytų kur yra sūnus, ką jis veikia ir panašiai. Sutinka, kad po oficialių skyrybų jis dažnai skambindavo ir rašydavo D., domėdamasis kur yra jų sūnus ir ką jis veikia. Daug laiko praleido su sūnumi, kai D. mokėsi Kaune. Būdavo, kad pas D. pasilikdavo miegoti, nes jai reikėdavo iš ryto eiti į mokslus. Jam jų skyrybos buvo skaudžios. Norėjo susitaikyti su D. ir toliau kartu gyventi, nes turi bendrą sūnų, norėjo, kad sūnus gyventų šeimoje. Dabar suprato, jog D. su juo nebenori daugiau gyventi, jie kartu nebebus. Jis su šia mintimi yra susitaikęs. Skambina ir rašo D. tik dėl sūnaus. Jeigu D. atrodo, jog jis ją terorizuoja dėl to ir persekioja, tai daugiau neįspėjęs nebevažiuos iki jos namų. Visi skambučiai ir žinutės bus tik dėl sūnaus, nereikalingų žinučių neberašys išvis ir be reikalo nebeskambinės. Galėjo iš pykčio parašyti D., jog „sterva esi, aš tau pažadu cypsi sterva už tai, pažadu, cypsi, atmink mano žodžius. Cypsi tu k..va neraliuota, cypsi nesavu balsu“. Tačiau tikrai neturi jokių ketinimų jai kažką padaryti. Jos gyvybei tikrai jokio pavojaus negresia iš jo pusės. Ji yra jo sūnaus motina ir tikrai neketina jai kažką padaryti. Kad rašė tokias žinutes D., jis labai gailisi. Dėl to D. atsiprašys. Daug pykčių ir konfliktų tarp jų buvo šį laikotarpį. Dėl to gailisi ir pažada, kad D. pasistengs rašyti ir skambinti kuo mažiau. Nenori, kad ji jaustųsi nesaugiai dėl jo. Nesistengia jos bauginti, jai sukelti stresą ir nerimą. 2024 m. gegužės 5 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), D. grasino. Taip pasielgė būdamas neviltyje. Neapgalvodamas parašė jai netinkamų žinučių, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, bei prikalbėjo netinkamų dalykų. Supranta, kad jo elgesys D. sukėlė stresą, nerimą. Savo netinkamą elgesį suprato. Daugiau taip nesielgs. Yra dirbantis žmogus, vaikui moka išlaikymą. Nebenori jokių nesutarimų su D. Nori toliau dirbti, padėti vaikui ir gražiai sutarti su D. dėl jų sūnaus. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant viešuosius darbus (b. l. 150-153, 164-166).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. K. parodė, kad 2021 metais oficialiai išsiskyrė su savo sutuoktiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini) dėl vidinių nesutarimų, kartu turi mažametį sūnų, kuris gyvena su ja. Po įvykusių skyrybų su A. jis jai nuolatos rašo grasinančio pobūdžio žinutes, tokias kaip – „norėčiau tave uždaryti į durnyną, išprotėjusią“, „tu gerai jautiesi visur, nemanai, kad aš tave girdžiu ir matau visur“, „blet blet aš tau sakau, cypsi tu kurva neraliuota“, „cypsi ne savu balsu, aš tau prižadu“. Į šias jo siųstas žinutes ji stengėsi nekreipti dėmesio. Tada 2022 metais lapkričio mėnesį jai reikėjo išvykti ir A. paprašė pabūti jos namuose, ji neprieštaravo, kad jis kartu su jų sūnumi pabūtų. Po kurio laiko jai A. parašė žinutę, kad jis jos namuose, kai jos namuose nebuvo, buvo palikęs pasiklausymo įrangą. Yra įsitikinusi, kad jis buvo palikęs pasiklausymo įrangą, kadangi jai paskambinęs uždavė tikslius klausimus, nurodė tiksliai su kuo ir apie ką buvo kalbėjusi, dėl to ji labai išsigando, tačiau pasiklausymo įrangos namuose nerado. Jis pažymėjo, kad pasiklausymo įranga yra labai geros kokybės, kadangi viskas labai gerai girdisi. Po kurio laiko sužinojo, kad A. atsikraustė į Klaipėdą netoli jos namų, nors visuomet gyveno Jurbarke. Yra keletą kartų mačiusi, kad apie pirmą valandą nakties jis atvažiuoja savo automobiliu prie jos namų ir sustojęs stovi. Tai jai kelia didelį nerimą, nes jau keletą metų A. taip elgiasi ir ją baugina tokiais veiksmais. Taip pat pažymi, kad vykstant sūnaus karate varžyboms A., girdint kitiems asmenims, pradėjo ant jos šaukti ir pasakė, kad apipils jos veidą rūgštimi. Į policiją dėl šių įvykių nesikreipė, nes jaučia baimę ir gėdą, tačiau daugiau baimėje gyventi nebenori, kadangi ištisus metus jaučia A. kontrolę, nors yra laisva moteris. Prašo pradėti tyrimą (b. l. 7-10).

Nukentėjusioji D. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 metais oficialiai išsiskyrė su savo sutuoktiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl vidinių nesutarimų, kartu turi mažametį sūnų. Kai ji išsikraustė su sūnumi R. K., prasidėjo persekiojimai ir grasinimai iš A. pusės. Jis bet kuriuo paros metu atvažiuodavo prie jos namų, ją persekiodavo. Toks jo elgesys jai kėlė stresą, įtampą, nuolatos gyveno baimėje. 2021 m. rugpjūčio mėnesį su sūnumi persikėlė gyventi į Kauną, nes ji toliau tęsė mokslus. Gyvenant Kaune, A. atvažiuodavo į jos gyvenamąją vietą neva pasimatyti su sūnumi. Tačiau jam labiau rūpėjo pamatyti, ar ji negyvena su kažkuo. Mano, kad buvo pas ją bute įmontavęs pasiklausymo įrangą. A. ištisai jai rašydavo, siųsdavo balso žinutes, ištisai neduodavo jai ramybės. Ji nuolatos jausdavosi sekama, nuolatos žvalgydavosi per petį, ar jos jis neseka. A. jai rašydavo ir skambindavo dieną, naktį. Skambindavo per vaizdo skambutį, kad neva parodytų jam visada sūnų, nes ji turi užtikrinti jo bendravimą su vaiku. Tai vykdavo kiekvieną dieną. Jei atsisakydavo kalbėti su A., iš karto pasipildavo grasinimai, psichologinis smurtas, kaip ji neleidžia jam bendrauti su sūnumi, jį nuteikinėja prieš jį. 2020 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, A. jai parašė, jog jai nukirs galvą, pakas ją. Ji šių žinučių išsaugojusi nėra, tačiau tikrai juto realų pavojų savo gyvybei, kad jis taip gali padaryti, nes jo elgesys yra neprognozuojamas. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 27 d. A. jai parašė grasinančio pobūdžio žinutę: „sterva esi, aš tau prižadu cypsi sterva už tai, pažadu, cypsi, atmink mano žodžius“. Po to parašė sekančią žinutę, jog „cypsi tu ku...a neraliuota, cypsi nesavu balsu“. Gaudama tokias žinutes iš A. ji jautė realų pavojų savo gyvybei, nes A. yra neprognozuojamas, jis nuolatos kelia jai įtampą, baimę, ir yra psichologinis smurtautojas. 2024 m. gegužės 5 d., apie 11.30 val., ji atvyko į sūnaus karate varžybas, kurios vyko (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtas varžybas sūnų atvežė A. Jie atvyko atskirai. Prieš varžybas sūnus R. buvo labai sudirgęs, verkė. A. jai pradėjo priekaištauti dėl sūnaus auklėjimo, jog sūnų auklėja kaip mergaitę. A. buvo nusiteikęs agresyviai. Kai sūnus nuėjo, A., nusiteikęs agresyviai, pradėjo prie jos artintis. Ji traukėsi atbula. A. jai grasino, jog ji bijos grįžti iš darbo, žvalgysis, jis ją apipils rūgštimi. Dėl to tą kartą ji labai išsigando, nes jis buvo nusiteikęs labai agresyviai. Ji išsitraukė telefoną, kad įrašytų jo grasinimus, tačiau, pamatęs telefoną, jis iš karto nutilo. Kaip minėjo, A. yra psichologinis smurtautojas ir ji jo labai bijo. Nori, kad jis paliktų ją ramybėje, jos nebepersekiotų, neskambinėtų nuolatos dieną, naktį, nori, kad leistų jai ramiai gyventi. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. sausio mėn. A. netoli jos namų išsinuomojo butą. Ji mano, kad jis taip padarė tyčia su tikslu ją bauginti, persekioti, kad ji negalėtų ramiai gyventi savo asmeninio gyvenimo, kad žinotų, jog jis yra šalia, bet kada gali ateiti ar privažiuoti prie jos namų ir juos stebėti, kas pas ją lankosi. Kai išsikraustė iš A. namų, ji toliau su juo bendravo tik dėl sūnaus interesų ir norėdama su juo gražiai išsiskirti. Norėjo draugiškai išsiskirti, kad nebūtų pykčių, persekiojimų, grasinimų iš jo pusės. Tačiau laikui bėgant suprato, kad A. nepasikeis, jis yra psichologinis smurtautojas, nes ištisai ją persekioja, dieną-naktį rašo, skambina, grasina, privažiuoja prie jos namų bet kuriuo paros metu ir ją stebi, kad ji neturėtų ramybės ir nuolatos būtų baimėje ir įtampoje. Todėl pasiryžo kreiptis į policiją, kad jis už savo persekiojimus, grasinimus būtų nubaustas (b. l. 32-36).

Iš nukentėjusiosios D. K. pateiktų susirašinėjimų matyti, jog A. K. jai rašė per „Messenger“ programą žinutes, kuriose vartojo keiksmažodžius, priekaištaudamas dėl jos ir vaiko elgesio, dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos ir vaiko pinigų, dėl pasimatymų su sūnumi tvarkos, nukentėjusiajai pastoviai grasinama, vartojami menkinančio ir užgaulaus pobūdžio terminai, vartojama daug keiksmažodžių. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji D. K. į gautas žinutes atsako taikiai ir nesistengia provokuoti konfliktą (b. l. 57-87).

Iš tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiosios D. K. skambučių išklotinių analizės nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2024 m. kovo 25 d. 00:00:01 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 23:59:59 val. užfiksuota 1119 kontaktų, tarp nukentėjusiosios D. K. ir A. K. telefono numerių (b. l. 94-95).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. K. grasino sunkiai sutrikdyti D. K. sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra jis, nuo 2021 metų besitęsiant konfliktinei situacijai tarp jo ir jos buvusios sutuoktinės D. K., siekdamas sukelti baimę, elgdamasis agresyviai, tyčia, 2024 m. gegužės 5 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), grasino D. K., jog apipils ją rūgštimi. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, tai yra nukentėjusiosios D. K. parodymais, tarnybiniais pranešimais, programoje „Messenger“ kaltinamojo D. K. siųstų pranešimų analize ir kt. Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamojo grasinimus ji suprato kaip realius, išsigando, t. y. grasinimai jai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, jog bus realiai įgyvendinti. Nukentėjusiosios tikėjimą grasinimų realumu patvirtina ir tai, kad ilgą laiką (nuo 2021 metų) jos ir A. K. tarpusavio santykiai buvo įtempti, konfliktiški, kaltinamasis nukentėjusiajai nuolat rašė ir siuntė grasinančias ir bauginančias žinutes, tai yra norėjo, jog nukentėjusioji bijotų jo grasinimo įgyvendinimo ir šį tikslą pasiekė.

Kaltinamojo A. K. padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Minėti kaltinamojo A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, jam skirtas baudas sumokėjo, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, nustatant jos dydį didesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 46 straipsnio 2 dalyje, įpareigojant jį kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti 20 valandų (viso 180 valandų). A. K. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kadangi kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 valandų (viso 180 valandų) visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. K. paskirti – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 valandų (viso 120 valandų) visuomenės labui.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Nuteistasis privalo per tris darbo dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atvykti pirmam pokalbiui į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (susipažinimui su bausmės atlikimo sąlygomis).

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.