Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai J. T. ir jos atstovui adv. Igoriui Manzurovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir J. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos įgaliotas atstovas prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti bei paaiškino, kad pareiškėjai savo interesus gynė aktyviai, laiku kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių. Tačiau, nebūdami tikri, kiek žemės buvo, rėmėsi tuo, kiek gavo oficialių, faktus patvirtinančių pažymų. Po kiek laiko, pareiškėjai gavo informaciją, kad pasipildė archyvai, todėl užklausė ir 2006 m. gavo atsakymą, kad pareiškėjams priklauso daugiau žemės. Pareiškėjai šią informaciją sužinojo 2006 m. ir kreipėsi raštu į Centrinį archyvą bei gavo oficialų atsakymą. Nuo 2006 m. iki 2009 m. kelis kartus kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių ir gavo atsakymą, kad žemė jau išdalinta ir jie turi kreiptis į teismą. Į žemėtvarką buvo kreiptasi iš karto, kai gavo atsakymą iš archyvo, o oficialus raštas Žemėtvarkos skyriui prašytas 2008 m. (žr. teismo posėdžio protokolą).

Kolegija, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimo motyvus, taip pat paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi, terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl darytina išvada, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėjai. Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų pateikimo grindžia nežinojimu apie iki nacionalizacijos valdytos senelio K. M. žemės kiekį.

Iš byloje esančių Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1991 metais išduotų pažymų Nr. SL 460.14000.025 matyti, kad Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje Nemėžio kaime žemės savininkas M. K. 1940 m. liepos 22 d. turėjo iš viso 4,007 ha žemės (b. l. 13, 14).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-07-27 pažymėjimas Nr. T-734-14 tvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, Vilniaus apskrities, Rudaminos valsčiaus „Okolica Niemiež“ dvaro nekilnojamojo turto 1921-1934 m. ipotekos knygoje Nr. 848 yra notaro J. K. sudarytas 1930-07-03 pirkimo-pardavimo aktas, kuriuo M. K. pirko iš K. M. 4 ha 7 m ² ploto žemės sklypą Nr. 5, išskirtą iš dvaro, vadinamo „Okolica Niemiež“. Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto ir apskrities viršininko archyviniame fonde, Vilniaus apskrities privalomos pardavimo prievolės 1942 m. byloje „Rudaminos valsčiaus gyventojų, atlikusių tiekimo prievolę virš SOS“ 1942-07-29 sąrašą įrašytas Nemėžiaus (taip dokumente) gyventojas M. K.; skiltyje „Žemės ha“ įrašyta „4,2“. Pastaba. Daugiau žinių apie M. K. Rudaminos valsčiuje Okolica Niemiež vietovėje turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b. l. 15).

Iš 1953-10-07 mirties akto įrašo Nr. 21 matyti, kad M. K. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Byloje esantys santuokos liudijimas I-OK Nr. 473754, išduotas 1978-01-14, santuokos liudijimas 1945-02-15 Nr. 280, gimimo liudijimas Nr. ŠJ-645349, išduotas 1957-10-04, gimimo pažymėjimas LI Nr. 571822, išduotas 1947 m., tvirtina, kad Pareiškėjų senelis buvo K. M. (K. M.) (b. l. 16-25).

Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-01-30 pažymos Nr. R4-395 matyti, kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas Niemiež (Niemierz) okolicos gyventojas M. K., g. 1880 m. Niemiež (Niemierz) vietovėje; skirtyje „Ar turi žemės“ įrašyta „Ilgametis nuomininkas 20 deš. prieš 20 metų“. Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus Niemiež (Niemiertz) okolicos žemės rėžių panaikinimo byloje, Niemiež (Niemiertz) okolicos žemės matavimo 1927 m. sąraše, patvirtintame 1929-05-07, įrašytas M. K., sklype Nr. 33 turėjęs 1 ha 0242 m žemės (8853 m daržų ir žemės su pastatais, 1389 m ariamos. Klasifikacinės komisijos prie Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde yra Vilniaus-Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus žemės sklypų sąrašas (be datos, sudarytas ne anksčiau 1935 m.), kuriame įrašytas M. K., Niemiež (Niemiertz turėjęs 3,8 ir 1 žemės (žemės matavimo vienetai nenurodyti). Vilniaus-Trakų Rudaminos valsčiaus Niemiež (Niemiertz) okolicos žemės matavimo 1929 m. sąrašo 1934-12-07 nuorašas, kuriame įrašytas K. M. sklype 5 turėjęs 4 ha 0007 m ariamos žemės. Vilniaus miesto ir apskrities viršininko archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Rudaminos valsčiaus gyventojų, „atlikusių tiekimo prievolę virš 60 proc. 1942-07-28 sąraše įrašytas M. K.. Pastaba: Vilniaus-trakų apskrities Rudaminos valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašyti:“ M., Niemiež okolicoje turėjęs 3 žemės; M. K. Niemiež okolicoje turėjęs 10 žemės (matavimo vienetai nenurodyti, analogiškuose kitų valsčių sąrašuose nurodyti matavimo vienetai dešimtinės) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą Įstatymo nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė.

Pareiškėjai prašyme kaip Įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastį nurodo, jog terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams praleido dėl nežinojimo apie tikrąjį senelio turėtos žemės kiekį. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai dėl nežinojimo negalėjo laiku tinkamai realizuoti jiems priklausančios teisės, šiuo atveju taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad dėl žinomo senelio valdytos žemės kiekio Pareiškėjai, kaip tvirtina bylos medžiaga, kreipėsi laiku, nustatytais terminais. Įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, Pareiškėjų nurodyta aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjams laiku realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir sudarančia pagrindą atnaujinti terminus Įstatymo nustatytų prašymo ir dokumentų pateikimui.

Atsižvelgiant į byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumą bei išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad Pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido 1997 metų Įstatymu Nr.VIII-359 nustatytus terminus paduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą, dėl nuosavybės teisę bei giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, todėl vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais, Pareiškėjų prašymas tenkintinas ir terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str., kolegija

nuspren d ė:

Pareiškėjų V. S. ir J. T. prašymą patenkinti.

Atnaujinti V. S. ir J. T. praleistą terminą pateikti prašymą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į buvusio savininko K. M. (K. M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią Vilniaus-Trakų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Nemėžio kaime bei giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.