Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 4500 Eur neturtinę žalą iš atsakovo, nes ankščiau nurodyta suma yra visų kitų šeimos narių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-621-522/2021 pripažino, kad atsakovas G. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir pritaikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes jis grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2020 m. spalio 7 d. apie 14.50 val., atėjęs į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas beisbolo lazdą, mosikuodamas ir puldamas su ja, grasino susidorojimu nukentėjusiesiems A. K. bei G. K., teigdamas, kad nužudys, uždaužys nukentėjusįjį, jo sutuoktinę (nukentėjusiąją), jų vaikus, taip pat grasino, kad atsineš šautuvą ir visus iššaudys, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, gali būti įvykdytas.

Ieškovas prašo priteisti jam 4500 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad neturtinę žalą įvertino tokiu dydžiu atsižvelgdamas į savo vidutinį darbo užmokestį bei patirtą išgąstį.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. M1-621-522/2021, kuri yra prijungta prie šios bylos, esančios medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. aptariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija ir žalingas narkotinių medžiagų vartojimas, pagal savo psichikos būklę G. K. aptariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam tuo metu buvo paūmėjęs jo lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.

Atsižvelgiant į šiuos baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad nors atsakovas G. K. neturtinės žalos padarymo metu buvo veiksnus, tačiau jis tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir ši jo būsena buvo sukelta ne dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o dėl paūmėjusio lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas už ieškovui galimai padarytą neturtinę žalą neatsako.

CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo posėdžio metu apklausta atsakovo G. K. motina S. B. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atsakovas gyveno vienas sodo namelyje, priklausančiame kitam jos sūnui. Ji, nors ir gyvena netoliese, tačiau gyvena atskirai su savo vyru (atsakovo patėviu) ir dukra. Jos sūnus atsakovas G. K. nėra pripažintas neveiksniu, ji nėra jo įstatyminė globėja, kadangi jis yra pilnametis. Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro netekto darbingumo pensija. Jo netektas darbingumas yra 70 proc. Įvertinus paminėtus duomenis, konstatuotina, kad nėra pagrindo trečiąjį asmenį S. B. įpareigoti atlyginti atsakovo, t. y. jos sūnaus, padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Natūralu, kad kiekviena nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelia nemalonius išgyvenimus, tačiau dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali visais atvejais būti vertinami kaip neabejotinai padarę asmeniui neturtinę žalą. Bylos duomenys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas būtų patyręs neturtinę žalą, juo labiau, kad nusikalstama veika jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat nebuvo padaryta turtinė žala. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptąsi į specialistus, psichologus, jam būtų paskirtas gydymas, išrašyti vaistai dėl patirtos baimės ir išgyvenimų. Nusikalstama veika buvo vienkartinė, truko trumpą laiką, byloje nėra duomenų, kad atsakovo veiksmai būtų sukėlę kokių nors liekamųjų reiškinių ieškovo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas yra neįgalus, gauna netekto darbingumo pensiją, nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu yra gydomas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti ir jo sutuoktinės bei vaikų patirtą neturtinę žalą. Vis tik byloje nėra pateiktas sutuoktinės G. K. įgaliojimas atstovauti ją civilinėje byloje, todėl ieškovas nėra įgaliotas vesti civilinės bylos sutuoktinės vardu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovo vaikai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, A. K. civilinis ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.