Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-40-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
AN2-40-594/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-40-594/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00292-2018-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Z. (toliau – Ž. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria Ž. Z. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimo, buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimu Ž. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,47 promilių girtumas).

1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Ž. Z. buvo skirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Ž. Z. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi Ž. Z. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimo buvo netenkintas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Ž. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimą, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Apelianto teigimu, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs bei turi du nepilnamečius vaikus, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, o jam nustatytas 0,47 promilių girtumas nežymiai viršijo leistiną normą, žala asmenims ar turtui padaryta nebuvo. Be to, administracine tvarka apeliantas baudžiamas vos antrą kartą, praeityje teistas nebuvo. Su jam paskirta pinigine bauda Ž. Z. sutinka, tačiau specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jį žlugdo kaip asmenį, varžo jo judėjimo laisvę. Jam dažnai tenka vežti vaikus pas gydytojus bei į darželį, be to, vairuotojo pažymėjimas jam būtinas ir vykstant į darbą bei parvykstant iš jo. Jis jau išklausė privalomąjį alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymo kursą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, jo sveikata vairuoti leidžia, psichiatro ir narkologų įskaitoje neįrašytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ž. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, Ž. Z. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti Ž. Z. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik Ž. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

6.1. Analizuojant Ž. Z. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

6.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už Ž. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju Ž. Z. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad Ž. Z. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama Ž. Z. charakteristika, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, ką Ž. Z. itin akcentuoja savo apeliaciniu skundu, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui.

8. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Z. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad Ž. Z. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Analogiškas motyvais atmestini ir Ž. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdaus gailesčio dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. spalio 9 d. nutarimu buvo pripažintos Ž. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertintos skiriant apeliantui administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę ANK 422 straipsnio 5 dalies ir ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijos ribose.

9. Pagrindo sutrumpinti Ž. Z. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą nesudaro ir jo apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų vykdymui. Kaip matyti iš byloje esančios Ž. Z. charakteristikos, pateiktos jo darbovietės, Ž. Z. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, nes šiuo metu nėra kam jį pakeisti darbe (b. l. 17). Ir vis tik, būtent tai, kad Ž. Z. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, būtinybe vaikus vežioti į darželį bei gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir Ž. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad Ž. Z., būdamas socialiai atsakingas už savo vaikus, kurių gyvenimiškus nepatogumus, atsirasiančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo Ž. Z., kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

10. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad Ž. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu Ž. Z. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

11. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju Ž. Z. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant Ž. Z. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.

12. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik Ž. Z. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis