- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-17373-151/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12697-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., E. B., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., E. B., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti (b. l. 3-8).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė - R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tarp pareiškėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytos santuokos faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Civilinės metrikacijos skyriuje išduotas santuokos liudijimas. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius pareiškėjas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po R. B. mirties, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Palikėja ir pareiškėjas santuokoje turėjo du vaikus - D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (po santuokos – K.), ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurie yra palikėjos R. B. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai. Dėl savo motinos palikimo priėmimo, nei vienas iš jų, per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė tuo pagrindu, kad visas palikėjos R. B., turtas atitektų jos sutuoktiniui J. B., kuris palikėja prižiūrėjo, rėmė finansiškai ir ja rūpinosi. Mirus palikėjai, pareiškėjo vardu liko įregistruotas santuokos metu (1992 m. rugsėjo 30 d.) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Palikimą, po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjas priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti - priėmė palikėjai priklausančius asmeninius daiktus, t.y. šeimos nuotraukas, knygas ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Be to, įvykdė visus palikėjos išlikusius įsipareigojimus t.y. grąžino jos vardu gautą paskolos sumą. Minėtą butą pareiškėjas tvarkė ir tvarko savo lėšomis, gerina jo būklę, moka už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Taigi šį nekilnojamąjį turtą administruoja ir juo naudojasi. Šią aplinkybę, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius patvirtina elektroninės bankininkystės būdu atliktų įmokų mokesčių kvitai. Be to, pateikiamose nuotraukose matosi buto būklė. Butas yra prižiūrimas, tvarkomas, jame yra gyvenama. Pareiškėjas priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Palikėjos ir pareiškėjo vaikai neprieštaravo dėl to, kad jų tėvas faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, nes žinojo, kad motina rūpinosi būtent jis, taip pat organizavo jos laidotuves, rūpinasi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjos mirtimi susijusiais reikalais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 64-66), kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo J. B. pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 67-69), kuriame nurodė, jog patvirtina, jog mokesčiai mokėti už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra mokėti iš jos tėvo J. B. piniginių lėšų. Palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje nereikš. Sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais teisiniais pagrindais, todėl prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti visiškai.
Suinteresuotas asmuo E. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 71-72), kuriame nurodė, jog mokesčiai mokėti už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra mokėti iš jo tėvo J. B. piniginių lėšų. Palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje nereikš. Sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais teisiniais pagrindais, todėl prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė - R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Po R. B. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (b. l. 13). Palikėja ir pareiškėjas santuokoje turėjo du vaikus - D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (po santuokos – K.), ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurie yra palikėjos R. B. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai (b. l. 14-17). Mirus palikėjai, pareiškėjo vardu liko įregistruotas santuokos metu (1992 m. rugsėjo 30 d.) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pareiškėjas įvykdė visus palikėjos išlikusius įsipareigojimus t.y. grąžino jos vardu gautą paskolos sumą. Minėtą butą pareiškėjas tvarkė ir tvarko savo lėšomis, gerina jo būklę, moka už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius (b. l. 19-49).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. B. mirties jos sutuoktinis pareiškėjas J. B. perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė R. B. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. B. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.