- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 1-288-363/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00348-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- S. B.
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis S. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB "T" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tai yra, kaltinamasis S. B., laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2013-06-28, Plungės r. Varkalių k., dirbdamas UAB "T" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Varkalių k., Plungės r., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio:
- 3 dalies nuostatų reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus“ – žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2013-06-28 UAB "T" išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kuro kiekio pardavimas UAB "P" nepagrįstas, UAB "T" buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei V. K., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, 35 atvejais pateikė įregistruoti į UAB "T" išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie degalų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 456673,84 Lt (iš jų 79258,80 Lt PVM);
- 6 dalies nuostatų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai) pirkėjams, kai jie pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodyti šie privalomi rekvizitai: <...> 4) pirkėjo pavadinimas; 5) parduotų degalų pavadinimas, jų kiekis atitinkamais mato vienetais ir pardavimo piniginė išraiška“ - UAB "T" išrašytose 35 PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis pagrindė kuro (dyzelino, benzino) pardavimą UAB "P" nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis - pirkėjo pavadinimą bei parduoto kuro kiekį UAB "P" iš viso už 456673,84 Lt (iš jų 79258,80 Lt PVM), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 ir 6 dalies nuostatų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB "T" buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2013-06-28 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad darbuotojų saugos apmokymams samdydavo bendrovę UAB "P" taip 2010 metais, tikslios datos nebeatsimena ir susipažino su šios bendrovės darbuotoju Laurynu ir direktoriumi K. Ž.. UAB "P" kai kada pildavosi degalus ir UAB "T" degalinėje. Pagal piltus degalinėje čekius, mėnesio pabaigoje K. Ž. paprašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Degalinės čekius pateikė buhalterei V. K., kuri pagal juos ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB "P" Kada tai įvyko pirmą kartą tiksliai neatsimena, jo manymu 2010 metų pradžioje, gal ir 2009 metais. Prasidėjus bendradarbiavimui, duomenis kokiam degalų kiekiui reikalinga išrašyti sąskaitą faktūrą pateikdavo ir UAB "P" darbuotojas vardu Laurynas, pavardės nežino, kuris ir pasiimdavo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Kažkuriuo tai laiku, kada tiksliai neatsimena, K. Ž. paprašė surinkti ir jam pateikti trūkstamą kiekį UAB "T" degalinės degalų kasos čekių. Jis paaiškino, kad kažkur prarado degalų čekius. Dauguma degalinės klientų, įsigiję degalus ir už juos apmokėję čekius palieka prie kasos aparato, įvykdė K. Ž. prašymą ir surinko jo nurodytam, kaip jis minėjo, trūkstamam kiekiui, UAB "T" degalinės čekių. Už čekius UAB "P" pinigų nemokėjo, taip pat, kaip ir nemokėjo už PVM sąskaitose faktūrose nurodytą dalį įsigyto kuro. Už įsigytą kurą UAB "P" sumokėdavo iš karto, šiai bendrovei kreditinė kortelė nebuvo išduota. Kiekvieną mėnesį jo nurodymu UAB "P" buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra nuo 8000 iki 14000 litų sumai. Kokiai konkrečiai sumai reikalinga išrašyti PVM sąskaitą faktūrą sužinodavo iš UAB "P" darbuotojo Lauryno, kuris dirba ir gyvena Plungėje pagal jo bendrą pateiktų kasos kvitų sumą. Patį K. Ž. degalinėje matė ir su juo kalbėjosi daugiau kaip prieš metus laiko. Dalį degalinės čekių pateikdavo minėtas Laurynas, įsigijęs degalus, o dalį jis pats susirinkdavo iš degalinės šiukšliadėžės ar gaudavo iš degalinės operatorių, kad būtų galima išrašyti UAB "P" reikiamai sumai PVM sąskaitą faktūrą degalų įsigijimui, nors faktiškai degalus pirkdavo įvairūs degalinės klientai ir nedirbantys UAB "P" Už kokią konkrečią sumą UAB "P" faktiškai įsigydavo iš UAB "T" degalinės degalų ir už kokią sumą tik būdavo surenkami degalinės čekiai, kurių pagrindu būdavo išrašoma bendra mėnesinė PVM degalų pardavimo sąskaita, negalėjo atsakyti, minėtos sumos kiekvieną mėnesį buvo skirtingos. Pagal jo surinktus ir UAB "P" darbuotojo Lauryno pateiktus UAB "T" degalinės čekius išrašytą sąskaitą faktūrą su čekiais kiekvieną mėnesį pasiimdavo Laurynas. Už degalus degalinėje būdavo sumokama iš karto įvairių jam nepažįstamų asmenų, kurie juos ir pirkdavo, jokių finansinių įsipareigojimų jo vadovaujamai bendrovei UAB "P" neturėjo ir jam visiškai buvo nesvarbu kieno vardu išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Įtarime nurodyta išrašytų PVM sąskaitose parduotų degalų bendra suma 444835,63 Lt, jo manymu, tikrai bent už pusę nurodytos sumos UAB "P" darbuotojai faktiškai įsigijo degalų iš UAB "T" degalinės, o kitai sumai surinko patys UAB "T" degalinės čekius, tame tarpe dalį surinko ir jis pats, o kokiai konkrečiai sumai, negali įvardinti, kadangi atskiros tokios apskaitos nevedė. Kokiai sumai čekių pasiėmė patys UAB "P" darbuotojai ir nurodė, kad pylėsi degalus, nors jų faktiškai nepylė ir už juos nemokėjo, nežino (2 tomas b.l. 164-165, 169).
Tyrėjas A. K. 2013-07-15 tarnybiniame pranešime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pagal gautų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalą į UAB "P" buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos galimai suklastotos PVM sąskaitos faktūros dėl benzino ir (ar) dyzelinio kuro įsigijimo iš UAB "T" į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Varkalių k., Plungės r., už daugiau kaip 400 000 Lt sumą. Tikėtina, kad UAB "T" atsakingi darbuotojai mažmeninės prekybos degalinėje pardavę fiziniams ar juridiniams asmenims benzino ar dyzelinio kuro, atspausdindavo kasos aparato fiskalinį kvitą, tačiau jo neišduodavo kuro pirkėjams. Vėliau šių fiskalinių kvitų pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros apie neva UAB "P" įsigytą kurą (1 tomas b.l. 1).
Liudytoja D. L. parodė, kad kiekvieną mėnesį iki 22 d., jai UAB "P" direktorius K. Ž. atveždavo kuro įsigijimo dokumentus už praėjusį mėnesį. Atvežami dokumentai suskirstyti pagal darbuotojus. Yra klaususi K. Ž., kodėl tokie dideli kuro kiekiai bei kilometražai, jis jai atsakė, kad tai yra dėl naujų klientų paieškos (1 tomas b.l. 25).
Liudytoja V. K. parodė, kad direktorius S. B. nuo 2010 m. kiekvieno mėnesio pradžios jai pateikdavo fiskalinius čekius, pagal kuriuos buvo pirktas kuras jų degalinėje ir liepdavo pagal šių kvitų duomenis už visą mėnesį išrašyti PVM sąskaitą faktūrą UAB "P" Ji suskaičiuodavo kokiai sumai yra pateikti kvitai ir tokiai sumai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą UAB "P" (1 tomas b.l. 30).
Liudytoja E. U. parodė, kad direktorius S. B. jos prašė, kad degalinės klientui įsipylus kuro ir už jį sumokėjus, klientui fiskalinio čekio nepasiėmus, čekio neišmesti, o padėti operatoriaus darbo vietoje. Surinktus čekius pamainos pabaigoje atiduodavo S. B., o kur jis juos panaudojo, nežino (1 tomas b.l. 33).
Liudytoja V. J. parodė, kad jai dirbant degalinės operatore išmušus kvitą atiduoda klientui. Jei klientas nepasiima kvito, dalį jų išmeta, o dalį atiduodavo direktoriui S. B., o kur jis juos panaudojo nežino (1 tomas b.l. 35).
Liudytojas M. J. parodė, kad UAB "P" direktorius K. Ž. jo prašydavo užvažiuoti į UAB "T" degalinę ir iš operatorių ar vadovo paimti kuro kvitų už 300 – 400 litų, nors kuro jis ir nesipylė. Kaip jam paaiškino K. Ž., kvitų reikėjo pateisinti kuro išlaidas. Gautus UAB "T" kvitus iš K. Ž. bei degalinės operatorių, juos visus pateikdavo degalinės darbuotojai, kad ji išrašytų vieną bendrą sąskaitą (1 tomas b.l. 38).
Liudytojai J. D., E. V., I. S., V. V., A. G., V. L., D. M., R. S., E. K., V. K., J. K., E. N., parodė, kad dirba UAB "P" jiems direktorius K. Ž. išduodavo pinigus kuro įsigijimui, visus kuro čekius pateikdavo K. Ž., tačiau kuro UAB "T" degalinėje, esančioje Varkalių k., Plungės r. nėra pirkę.
Liudytojas K. Ž. parodė, kad visi specialisto išvadoje (12-13 psl.) nurodyti 22 asmenys, nesipylė kuro UAB "T" degalinėje. Ši aplinkybė yra neginčijama ir jo pripažįstama. UAB "P" darbuotojai iš Marijampolės, Vilniaus, Tauragės skyrių nesipylė ir negalėjo piltis UAB "T" degalinėje, todėl pastarieji ir teisingai nurodė, kad ten jie nėra net buvę. Jis S. B. buvo prašęs, kad surinktų UAB "P" darbuotojų pilto kuro čekius, jei jie juos netyčia būtu palikę. Mėnesio gale vienas iš UAB "P" darbuotojų S. B. pateikdavo visus kuro čekius pagal kuriuos iš UAB "T" buvo perkamas kuras, o jis išrašydavo vieną PVM sąskaitą faktūrą ir kartu su čekiais perduodavo jam. Gavęs šūsnį UAB "T" čekių nebegalėdavo atskirti kokį konkrečiai čekį darbuotojas buvo jam pateikęs, todėl juos išdalindavo pagal kiekvieną darbuotoją priklausomai kiek jam buvau išdavęs pinigų kuro įsigijimui ir pateikdavo buhalterei D. L., kad ji pagal juos surašytų kuro nurašymo aktus kiekvienam darbuotojui atskirai. Buhalterė pagal jo pateiktus duomenis sudarydavo pagalbines lenteles, kuriose matydavosi, kiek kuro konkrečiai kiekvienas darbuotojas pylėsi ir kiek jam buvo išduota pinigų. Kokiomis aplinkybėmis pateko visiškai kitų asmenų, nesusijusių su UAB "P" kuro čekiai pirkus kurą UAB "T" degalinėje, nežino ir negali paaiškinti (1 tomas b.l. 71-72).
Iš 2014-03-12 specialisto išvados Nr. 5-3/19 dėl UAB "T" ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB "T" (direktorius S. B.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai) pirkėjams, kai jie pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodyti šie privalomi rekvizitai: <...> 4) pirkėjo pavadinimas; 5) parduotų degalų pavadinimas, jų kiekis atitinkamais mato vienetais ir pardavimo piniginė išraiška“ - UAB "T" PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis pagrindė kuro (dyzelino, benzino) pardavimą UAB "P" (direktorius K. Ž.), iš viso už 456673,84 Lt (iš jų 79258,80 Lt PVM), nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, tai yra, UAB "T" (direktorius S. B., vyr. buhalterė V. K.) PVM sąskaitose faktūrose nurodė pirkėjo pavadinimą (UAB "P" bei kuro kiekį neatitinkančius tikrovės. Pagal UAB "T" organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 bei 6 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2013-06-28 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (1 tomas b.l. 115-116).
Iš 2014-03-31 specialisto išvados Nr. 5-3/28 dėl UAB "P" ūkinės finansinės veiklos matyti, kad:
- 35 atvejais UAB "T" (direktorius S. B.) išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo (nurodytas pirkėjo pavadinimas neatitinka tikrovės, ūkinė operacija – kuro įsigijimas iš UAB "T" iš viso už 456673,94 Lt (iš jų 79258,80 Lt PVM), neatitinka tikrovės);
- laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2013-07-31 pagrindė apmokėjimą už kurą UAB "T" kasos aparato Nr. (duomenys neskelbtini) kvitais (kvituose nenurodytas pirkėjo pavadinimas, PVM kodas), tačiau, pagal kvituose nurodytus rekvizitus (pirkėjų nuolaidų korteles) nustatyta, kad dalį kuro apmokėjimo, iš viso už 192713,03 Lt (iš jų 33430,21 Lt PVM), pagrindė ne UAB "P" darbuotojai, o kiti įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, nesusiję su UAB "P" veikla;
- laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2013-07-31 kasos išlaidų orderiais pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą atskaitingam asmeniui K. Ž. iš kasos, kasos išlaidų orderiuose nurodant „pagal avansines apyskaitas“. Atskaitingas asmuo K. Ž. piniginių lėšų, gautų atsiskaitytinai panaudojimą pagrindė apskaitos dokumentais, iš jų 456673,94 Lt UAB "T" kasos aparato kvitais, kuriais pagrindė tikrovės neatitinkančias (ūkines operacijas – pagal liudytojų apklausos protokolus bei kasos aparato kvituose nurodytus nuolaidų kortelių numerius nustatyta, kad UAB "P" pagal pateiktus UAB "T" kasos aparato kvitus kuro neįsigijo). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, piniginių lėšų 456673,94 Lt panaudojimo (2 tomas b.l. 143).
Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad S. B. nuo 2000-04-17 yra UAB "T" direktorius (1 tomas, b.l. 118-120).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. B., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB "T" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. S. B. nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, todėl, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką S. B. paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 90 MGL, t.y. 11700 Lt (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 60 MGL, t.y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą.
Baudžiamąjam įsakymui įsiteisėjus, baigti taikyti S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nuteistasis per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.