Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Y.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo

Y.G. nuteista pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 24 str. 6 d. ir 181 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš Y.G. , solidariai su V. J. , V. K. , A. P. , A. R. ir I. P. , priteista 49319 litai A. V. .

Aprašomoji dalis

n u statė:

Y.G. (nusikalstamų veikų padarymo metu ir iki 2000 metų – J. M. , o 2000 m. - 2002 m. laikotarpyje – J. U. ) nuteista už tai, kad duodama patarimų nusikalstamo susivienijimo nariams, padėjo padaryti plėšimą pagrobiant didelės vertės A. V. turtą ir šio nukentėjusiojo turto prievartavimą panaudojant prieš jį fizinį smurtą. Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis:

1998 m. vasario mėn. pradžioje, Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute Y.G. (tuomet - J. M. ) nusikalstamo susivienijimo nariams A. P. , I. P. ir A. R. suteikė duomenis apie jai žinomą pasiturintį verslininką A. V. , nurodydama, kad jis gyvena Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, važinėja juodos spalvos automobiliu „Audi 100“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įmonės, kuri verčiasi baldų gamyba ir prekyba, vadovas ir namuose laiko dideles pinigų sumas, pasiūlydama A. V. pagrobti, už jo paleidimą iš jo artimųjų asmenų pareikalauti didelės vertės turto arba padaryti didelės vertės A. V. turto plėšimą.

Nusikalstamo susivienijimo nariams V. J. , V. K. , V. M. , I. P. , A. P. ir A. R. patikrinus šią informaciją apie nukentėjusįjį A. V. – nuo 1998 m. vasario mėn. pradžios iki 1998 m. vasario 8 d. A. V. sekant ir sekimo metu kilus abejonėms dėl informacijos apie A. V. turtinę padėtį, Y.G. (J. M.) per A. P. ir I. P. buvo iškviesta pokalbiui su V. K. dėl duomenų apie A. V. turtinę padėtį patikslinimo.

1998 m. vasario mėn. pirmojoje pusėje, tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus m. Rinktinės gt., prie „Žalgirio“ stadiono esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje vykusio susitikimo su V. K. metu, Y.G. (J. M. ), suprasdama, kad jos suteikti duomenys apie A. V. bus panaudoti didelės vertės turto plėšime ar turto prievartavime, įtikino V. K. , kad A. V. yra turtingas verslininkas ir patvirtino anksčiau per A. P. , I. P. ir A. R. suteiktus duomenis, nurodydama, kad A. V. turto prievartavimo metu, jį pagrobus arba įvykužius nukentėjusiojo turto plėšimą, galima užvaldyti ne mažiau kaip 100000 JAV dolerių (400000 litų) vertės turtą ir davė patarimų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Ji nurodė V. K. , kokiomis aplinkybėmis būtų galima nukentėjusįjį apiplėšti arba apvogti, paaiškino, kad atėmus A. V. laisvę, išpirką už jį galėtų sumokėti A. V. motina. Už suteiktą apie nukentėjusįjį informaciją Y.G. sau pareikalavo 30 procentų plėšimo ar turto prievartavimo metu pagrobto A. V. turto, tačiau V. K. tiek mokėti atsisakius, ji nusileido iki 10 procentų pagrobto A. V. turto sumos atlyginimo.

Po šio susitikimo su V. K. Y.G. (J. M. ) išsklaidė nusikalstamo susivienijimo nariams dėl A. V. turtinės padėties kilusias abejones. 1998 m. vasario 9 d., apie 9 val. 30 min., V. J. , V. K. ir V. M. nusikalstamo susivienijimo veikloje naudojamu automobiliu „Audi 100“ su pritvirtintu policijos švyturėliu iš paskos nukentėjusiajam atvyko į Vilniaus m. Fabijoniškių gt. 93A esantį požeminių garažų masyvą ir ten A. V. užpuolė. V. K. ir V. M. prisistatė policijos pareigūnais, o po to panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – A. V. antrankiais surakino rankas, paėmę už rankų jėga įsodino į automobilį „Audi 100“ ir ant galvos jam užmovė kepurę. Šiais bendrais veiksmais neteisėtai atėmus A. V. laisvę ir taip atėmus jam galimybę priešintis, V. M. , veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, A. V. apieškojo ir pagrobė nukentėjusiojo turtą – 400 Lt vertės odinę piniginę su joje buvusiais 200 Lt.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. J. , V. K. ir V. M. nusikalstamo susivienijimo veikloje naudojamu automobiliu „Audi 100“ A. V. nugabeno į Vilniaus m. Kalvarijų gt. 159A esančio garažų masyvo 76-tą garažą, jame nukentėjusįjį uždarė ir tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis. V.J. pavedimu I. P. ir A. R. tuo metu stebint ir saugant šalia nukentėjusiojo laikymo vietos esančią teritoriją, o A. P. nukentėjusįjį saugant pačiame garaže, V. J. ir V. M. prie Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) esančio A. V. namo, o ten V. K. ir V. M. , pasinaudoję iš A. V. atimtais raktais, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiojo 24-tą butą ir iš ten pagrobė A. V. turtą – bendros 360 Lt vertės keturis butelius alkoholinių gėrimų, 400 Lt vertės fotoaparatą „Siemens“ ir 1259 Lt vertės 9 mm kalibro pistoletą „Feg - Luger SMC 380“ Nr. 34662.

Po to, toliau veikdami pagal iš anksto suderintą planą, V. J. ir V. K. nuvyko į Vilniaus m. Fabijoniškių 93A esantį garažų masyvą, o ten V. J. , pasinaudodamas A. V. atimtu raktu, įsibrovė į patalpą – A. V. garažą (duomenys neskelbtini) ir iš ten pagrobė A. V. didelės 40000 Lt vertės nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Grižę į Vilniaus m. Kalvarijų gt. 159A esančio garažų masyvo (duomenys neskelbtini) garažą, kur buvo laikomas I. P. , A. R. , A. P. ir V. M. saugomas A. V. , V. J. , V. K. ir V. M. , neturėdami tam teisėto pagrindo, atvirai vertė A. V. savo naudai perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą ir jį tyčia nužudyti. Jie neteisėtai atvirai pareikalavo jiems sumokėti 5000 JAV dolerių (20000 Lt) išpirką už A. V. pagrobto turto – automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9 mm kalibro pistoleto „Feg - Luger SMC 380“, (duomenys neskelbtini), grąžinimą, o taip pat papildomai pagrobė nukentėjusiojo 1200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens SH“, 1500 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku ir 1200 Lt vertės auksinę grandinėlę. Iš viso užvaldę didelės 46519 litų vertės nukentėjusiojo turtą, 1998 m. vasario 9 d., apie 18 val., jie nuvežė A. V. į Vilniaus m. Titnago gatvę ir ten jį paleido.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija atkreipia dėmesį į paduoto apeliacinio skundo turinį. Šiame skunde nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai dėstomi padrikai, vartojami teisės teorijos neatitinkantys terminai, daromos nuorodos į BK ir BPK normas, neturinčias nieko bendro su skunde dėstomais argumentais. Todėl atsakydama į kai kuriuos iš tų argumentų ir nustatydama apeliacinio skundo ribas, kolegija vadovaujasi BPK 320 str. nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 išaiškinimais.

Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. J. , V. K. , I. P. , A. P. ir A. R. nuteisti už tai, kad kartu su nuo tardymo pasislėpusiu V. M. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, veikloje, pakartotinai, 1998 m. pradžioje, A. P. , I. P. ir A. R. gavus iš šiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančios, nuo tardymo pasislėpusios J. M. (apeliantės Y.G. ) informaciją apie A. V. , t.y. V. M. nurodžius, kad A. V. yra pasiturintis verslininkas, verčiasi baldų prekyba, važinėja juodos spalvos automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei parodžius jo butą, esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), I. P. šią informaciją perdavus V. J., šiam vadovaujant, veikdami pagal iš anksto parengtą planą ir pasiskirstę konkrečiomis funkcijomis, 1998 m. vasario 9 d., apie 9 val. 30 min., grasindami panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą prievartavo A. V. turtą, atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, užvaldė jo turtą stambiu mastu, o V. J. ir V. K. plėšimo būdu dar ir pagrobė A. V. šaunamąjį ginklą ir svarbius jo asmeninius dokumentus. Toliau šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytos ir konkrečios nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. V.Januškevičiaus, V. K. , I. P. , A. P. ir A. R. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 227¹ str. 2 d., 272 str. 3 d. ir 273 str. 2 d., 281 str. 2 d., o V.Januškevičiaus bei V. K. – dar ir pagal 1961 m. BK 206 str., 234 str. 1 d. ir 234¹ str. 3 d. Šiuo nuosprendžiu už išvardintus ir kitus nusikaltimus V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kitiems nuteistiesiems paskirtos ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nurodytą apygardos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistųjų kasacinius skundus atmetė, o kai kurias jų nusikalstamas veikas tik perkvalifikavo pagal įsigaliojusio naujojo 2000 m. BK straipsnius.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad apie verslininką A. V. , kurį galima apiplėšti, jis sužinojo 1998 m. vasario pradžioje. Tokią informaciją iš savo pažįstamos prostitutės sužinojo A. P. ir I. P. . Jie tą informaciją perdavė V. J. , o šis apie tai papasakojo jam. Jau gavęs informaciją iš A. P. ir I. P. , V. J. pats jam parodė, kur A. V. gyvena, jie nuvažiavo į vietą, kur turėjo būti statomas jo namas, bet ten rado tik tuščią žemės sklypą. Jis buvo atsakingas už šio nusikaltimo plano paruošimą, todėl jam apie A. V. reikėjo išsamesnės informacijos. Kitiems nuteistiesiems jis liepė atvežti Y.G. pokalbiui prie ,,Žalgirio“ stadiono. Ten ją atvežė A. R. ir dar kažkas (A. P. arba I. P. ). Pokalbio automobilyje metu jis su nuteistąja buvo tik dviese. Y.G. atrodė išsigandusi, o jis tik uždavinėjo jai klausimus, į kuriuos ši jam atsakinėjo. Jis klausinėjo apie smulkias nuteistajai žinomas detales, apie tai, iš ko nuteistoji sprendžia, kad A. V. tikrai turtingas, ką ji matė jo bute, kokiuose restoranuose lankėsi ir kiek mokėjo, ar prabangus jo automobilis ir kt. Y.G. ir jam papasakojo tas pačias aplinkybes, kurias ji jau buvo pasakojusi I. P. ir A. P. . Nuteistoji prašė A. V. ,,pamokyti ir pagąsdinti“. Jis nuteistajai aiškiai pasakė, kad A. V. neužmuš, bet planuoja jį pagrobti ir pareikalauti už jį išpirkos, dėl to pasiteiravo, kokie jo santykiai šeimoje. Į tai Y.G. atsakė, kad A. V. santykiai su žmona prasti, todėl geriau kreiptis į motiną. Pokalbio metu jis nuteistajai dar pažadėjo, kad jei nusikaltimas pasiseks, tai jai už informaciją bus sumokėta 10 procentų nuo pagrobto turto sumos. Jis pats iš Y.G. pasakojimų buvo susidaręs nuomonę, kad A. V. pagrobus, už jį gali pasisekti gauti ne mažesnę negu 100 000 JAV dolerių išpirką. Jau pačioje pokalbio pabaigoje jis nuteistąją perspėjo, kad ji apie jų pokalbį niekam nekalbėtų, ir tuo metu jos akivaizdoje išsitraukė pistoletą. Po to jie išsiskyrė. Vėliau jis su kitais nuteistaisiais apiplėšė A. V. , prievartavo jo turtą, tačiau nuteistosios informacija, kad A. V. buvo labai turtingas, nepasitvirtino ir nuteistajai už tą informaciją nieko sumokėta nebuvo. Teismas perskaitė ir pirmiau duotus V. K. parodymus, kuriuos jis davė 2000 m. teisme pats apklausiamas teisiamuoju (t. 2, b.l. 144-158). Tuomet V. K. dar papildomai parodė, kad prie ,,Žalgirio“ stadiono automobilyje vykusio pokalbio metu jis sėdėjo ant priekinės sėdynės, o Y.G. – ant užpakalinės, kad negalėtų matyti jo veido. Tai dar kartą patvirtina, kad V. K. negalėjo prieš nuteistąją naudoti jokios prievartos ir paneigia apeliantės versiją apie tariamus grasinimus jai įremiant pistoletą į galvą. Be to, toje apklausoje V. K. dar nurodė, kad suteikdama informaciją apie A. V. , Y.G. tikrai žinojo, kad prieš nukentėjusįjį bus daromas nusikaltimas, tą informaciją ji teikė dėl savanaudiškų paskatų ir jie net aptarinėjo su ja jos būsimą atlyginimą procentais. Nuosprendyje teismas dar pasirėmė liudytojo V. K. parodymais, kuriuos jis davė prokurorui 2005 m. spalio 3 d. jau vykstant atskirtam ikiteisminiam tyrimui nuteistosios atžvilgiu (t. 2, b.l. 182-185). Šios apklausos metu V. K. papildomai parodė, kad jau iki susitikimo prie ,,Žalgirio“ stadiono kiti nuteistieji jam sakė, kad jų pažįstama prostitutė pati suteikė informaciją apie A. V. tam, kad nukentėjusysis būtų apiplėštas ar pagrobtas. Susitikimo prie stadiono metu Y.G. pati rodė iniciatyvą, ji ne tik suteikė informaciją apie A. V. , bet ir patarinėjo, kaip būtų galima užvaldyti jo turtą. Apie galimybę užvaldyti to turto ne mažiau kaip už 100000 JAV dolerių jis sužinojo iš pačios Y.G. . Ji pati jam siūlė įvairius A. V. apiplėšimo variantus, vietas, kur jį galima būtų užpulti, taip pat siūlė jį pagrobti ir pareikalauti už jį išpirkos. Dar sakė, kad išpirkos reikia reikalauti iš nukentėjusiojo motinos, nes jo santykiai su žmona prasti. Pokalbio metu prieš nuteistąją jis nenaudojo jokios prievartos, nuteistoji buvo aktyvi pokalbio dalyvė, buvo suinteresuota A. V. turto užvaldymu ir siekė už suteiktą informaciją gauti atlyginimą. Ji pati pareikalavo už tai 30 procentų nuo būsimo užvaldyto turto sumos. Dėl to vyko derybos, jis sutiko jai mokėti tik 10 procentų ir su tuo nuteistoji galiausiai sutiko. Jau po to, kai A. V. buvo apiplėštas, jis dar kartą susitiko su nuteistąja ir pasakė, kad nukentėjusysis nebuvo toks turtingas, kaip buvo manyta, todėl jai pinigai nebus mokami. Tačiau jie susitarė, kad nuteistoji ateityje praneštų ir apie kitus jos, kaip prostitutės, klientus, kurie bus turtingi ir kuriuos būtų galima apiplėšti.

Teisme davęs nuteistajai palankesnius parodymus, V. K. nurodė kelias tų parodymų pakeitimo priežastis. Jis paaiškino, kad anksčiau apkalbėjo Y.G. , nes ji tuo metu buvo laisvėje, o jis siekė tais parodymais palengvinti savo paties padėtį. Be to, dar 1998 m. duodamas tokius parodymus jis tikėjosi, kad prokuroras pasirūpins, kad jam netektų atlikinėti bausmės Alytaus PN, kuriuose bausmę atlikinėjo daug jo priešų. Vis dėlto jam teko bausmę atlikinėti kaip tik tuose namuose ir ten buvo pasikėsinta jį nužudyti. 2005 m. apklausiamas liudytoju apie Y.G. vaidmenį nusikaltimo padaryme jis ir vėl tikėjosi, kad už tokius parodymus prokuroras padės jam pakeisti bausmės atlikimo vietą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nurodytas V. K. parodymų pakeitimo priežastis, todėl jo parodymus įvertino netinkamai. Kolegija ir šiuos apeliantės argumentus atmeta, nes ir V. K. parodymus teismas įvertino tinkamai. Pirmiausia teismas pagrįstai atmetė V. K. aiškinimus apie tai, kodėl jis pakeitė parodymus Y.G. naudai, nes tie liudytojo aiškinimai jau patys savaime neįtikinami. Netiesa, kad ankstesniuose parodymuose dalį savo kaltės V. K. bandė suversti nuteistajai, nes ir tų apklausų metu jis pripažino pats buvęs atsakingas už pasiruošimą nusikaltimams prieš A. V. , savo vaidmens jis net nebandė sumenkinti, o Y.G. ir tuomet nurodė tik kaip informacijos apie A. V. gavimo šaltinį. Ikiteisminio tyrimo pradžioje šis nuteistasis tikrai negalėjo žinoti, kur jam teks atlikinėti bausmę, todėl jo motyvas, kad dėl atitinkamų parodymų jis tikėjosi nepakliūti būtent į Alytaus PN, aiškiai išgalvotas. Kita vertus, nuo tyrimo pasislėpus Y.G. ir bylą jos atžvilgiu išskyrus, prokurorai tuo metu vykusių apklausų metu iš viso negalėjo būti suinteresuoti visą dėmesį skirti būtent šios nuteistosios vaidmeniui. Tuo metu buvo nustatinėjamas kitų nusikaltimo bendrininkų, tarp jų ir V. K. , vaidmuo. Dar labiau neįtikinantys V. K. aiškinimai, kad jau didelę bausmės dalį atlikęs Alytaus PN, 2005 m. apklausiamas liudytoju jis ir vėl būtų apkalbėjęs Y.G. dėl tų pačių priežasčių. Pažymėtina, kad teisme pats V. K. pripažino, jog tos apklausos metu prokuroras jam jokio poveikio nedarė ir duoti vienokius ar kitokius parodymus neprašė. Visa tai parodo, kad teisme nagrinėjant Y.G. bylą, V. K. tiesiog specialiai pakeitė parodymus jos naudai siekdamas jai padėti. Todėl atskirose dalyse teismas pagrįstai pasirėmė būtent perskaitytais pirmiau duotais V. K. parodymais, kuriuos, beje, patvirtino ir kiti įrodymai. Kolegija taip pat pažymi, kad nors ir pakeitęs parodymus, V. K. didesniąją įvykio aplinkybių dalį ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, o šie jo parodymai sutampa su parodymais ankstesnių apklausų metu. Tie parodymai skiriasi tik tiek, kad teisme V. K. nurodė, jog susitikimo metu Y.G. nebuvo aktyvi pokalbio dalyvė, atrodė išsigandusi ir tik atsakinėjo į jo užduodamus klausimus. Be to, ji pati nesiderėjo dėl jos būsimo atlyginimo, o ją iš karto nustatė jis pats. Tuo tarpu net ir teisme apklausiamas liudytoju V. K. patvirtino kitus ankstesnius savo parodymus. Jis parodė, kad susitikimo metu Y.G. suteikė jam smulkią informaciją apie A. V. turtinę padėtį. Jis pasakė nuteistajai, kad prieš A. V. bus panaudotas smurtas ir bus užvaldytas jo turtas, todėl akivaizdu, kad nuteistoji suprato, kam bus panaudota jos suteikiama informacija. Tai supratusi nuteistoji vis tiek patarė V. K. išpirkos už A. V. reikalauti ne iš nukentėjusiojo žmonos, o iš jo motinos. Tai patvirtina, kad Y.G. ne tik atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, bet ir savo iniciatyva davė patarimų, kaip ir kokiu būdu būtų galima užvaldyti A. V. turtą.

Ir teisme V. K. patvirtino, kad nuteistosios negąsdino ir jai negrasino, o pistoletą jai vistiek pademonstravo tik pačioje pokalbio pabaigoje. Nors ir paneigęs ankstesnius parodymus apie pačios nuteistosios prašymą už informaciją gauti 30 procentų būsimo pagrobto turto, V. K. vistiek parodė, kad pažadėjo Y.G. 10 proc. to turto vertės atlyginimą. Tai irgi paneigia nuteistosios aiškinimus apie prieš ją vartotą prievartą, jos baimę dėl pavojaus jos gyvybei ir veikimą būtinojo reikalingumo situacijoje. Be to, tie parodymai kaip tik patvirtina nuteistosios savanaudiškas paskatas. Liudytojo V. K. parodymus teismas įvertino teisingai, tie parodymai paneigia beveik visus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nuteistasis V. J. su ja nebuvo susitikęs, o duomenis apie A. V. gavo iš kitų savo bendrininkų. Tačiau apklaustas liudytoju V. J. nurodė ir kitas, Y.G. apkaltinančias bylos aplinkybes. Teisme jis parodė, kad pats Y.G. tikrai nepažinojo ir su ja nebuvo susitikę, o apie nuteistosios suteiktą informaciją apie A. V. žinojo tik iš savo bendrininkų I. P. ir V. K. pasakojimų. Pasirengimu A. V. turto užvaldymui rūpinosi V. K. . Tačiau iš jo pasakojimų jis žinojo, kad didžiausi iniciatoriai ir labiausiai suinteresuoti A. V. turto užvaldymu buvo V. K. ir pati informaciją suteikusi prostitutė, t.y. nuteistoji Y.G. . Už tą informaciją V. K. buvo jai pažadėję piniginį atlyginimą. Teisme V. J. paaiškino, kad apie šį ne itin svarbų jo nusikalstamų veikų epizodą jis jau mažai prisimena. Tačiau jis visiškai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu perskaitytus jo ankstesnius parodymus, duotus 1998 m. parengtinio tyrimo metu (t.2, b.l. 36-40) ir 2000 m. vykusio teisminio nagrinėjimo metu (t.2, b.l. 128-144), o taip pat ikiteisminio tyrimo metu Y.G. byloje (t.2, b.l. 180-181). 1998 m. rugpjūčio 19 d. apklaustas kaltinamuoju, V. J. ir tuomet parodė, kad visą informaciją apie A. V. žinojo iš savo bendrininkų pasakojimų. I. P. ir V. K. tą informaciją gavo iš prostitutės, intymiai bendravusios su nukentėjusiuoju jo namuose. V. J. parodė, kad tuomet dėl A. V. turtinės padėties jiems kilo didelių abejonių ir buvo svarstoma, kad daryti prieš jį nusikaltimo neverta. Tačiau galiausiai buvo nutarta A. V. pagrobti ir reikalauti už jį išpirkos tik todėl, kad jį pažinojusi prostitutė garantavo, jog nukentėjusysis tikrai labai turtingas. Tokias pačias ir dar smulkesnes nusikaltimų prieš A. V. planavimo ir jų įvykdymo aplinkybes V. J. nurodė teisme nagrinėjant bylą jo atžvilgiu. Jis vėl patvirtino, kad už teikiamą apie nukentėjusįjį informaciją Y.G. buvo žadamas piniginis atlyginimas. Dar kartą tuos parodymus V. J. patvirtino apklaustas liudytoju Y.G. byloje. Tos apklausos metu jis dar parodė, kad I. P. jam pasakojo, jog A. V. pagrobti ir iš jo artimųjų pareikalauti išpirkos pasiūlė pati jo pažįstama prostitutė. Tą patį patvirtino su ja susitikęs V. K. . Šis jam pasakojo, kad kalbėjosi su nuteistąja dviese, jai negrasino ir negąsdino. Nuteistoji pati pareikalavo atlyginimo už informacijos apie A. V. suteikimą. Nuteistoji pati buvo suinteresuota A. V. turto užvaldymu, dar kartą garantavo V. K. , kad jis tikrai labai turtingas. Taigi V.Januškevičiaus parodymai dar kartą patvirtino tas pačias jau aptartas aplinkybes, kurias nurodė ir kiti liudytojai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent V.Januškevičiaus parodymai šioje byloje nuosekliausi, patikimiausi ir jais abejoti jokio pagrindo nėra. V. J. pagal savo padėtį nusikalstamame susivienijime buvo viršesnis už kitus to susivienijimo dalyvius ir savo parodymuose to net nemėgino slėpti. Taigi duoti parodymus, kurie būtų palankesni jam pačiam, jis jokio pagrindo neturėjo. Be to, šis nuteistasis pripažintas kaltu dėl daugybės kitų dar sunkesnių nusikaltimų, už kuriuos jam jau paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Iš bylos matosi, kad nusikaltimams A. V. atžvilgiu jis neteikė didesnės reikšmės, prisipažino kaltu ir nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Todėl netikėti jo parodymais, tame tarpe ir apie Y.G. vaidmenį nusikaltimo padaryme, nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, dėl to jokių argumentų neišdėstyta ir apeliaciniame skunde.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas perskaitė dar ir nuteistojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime 1999 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b.l. 87-90). Tuomet apklaustas kaltinamuoju A. R. parodė, kad pats dalyvavo nusikaltimuose prieš A. V. ir atliko ,,pagalbininko“ funkcijas. Parodė, kad pažinojo Y.G. ir buvo jos bute, kai vyko nuteistosios pokalbis su A. P. ir I. P. . Y.G. tada pasakė, kad pažįsta turtingą vyrą, kurį reikėtų apiplėšti. Pasakojo apie tai, kad buvo jo namuose, kad jis užsiima baldų verslu ir kt. Tikslesnių pokalbio detalių jis negirdėjo, nes nuteistoji visa tai pasakojo I. P. . Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad minėto pokalbio metu A. R. jos bute nebuvo. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo remtis A. R. parodymais, nes jis vėliau buvo pripažintas nepakaltinamu. Kolegijos nuomone, apeliantės argumentai pagrįsti tik iš dalies. Pati nuteistoji parodė, kad nurodyto pokalbio metu A. R. nedalyvavo, o liudytojų A. P. ir I. P. parodymai šioje dalyje gana prieštaringi. A. R. buvimo bute jie kategoriškai nei patvirtino, nei paneigė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti paties A. R. parodymais apie tai, kad jis bute buvo ir pokalbį girdėjo. Kita vertus, jis pats pripažino, kad girdėjo tik pokalbio detales. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad A. R. parodymus davė būdamas pripažintas nepakaltinamu. Iš bylos matosi, kad A. R. pats buvo nuteistas, tame tarpe ir už nusikaltimus prieš A. V. , o psichikos liga jis susirgo jau vėliau, atlikdamas bausmę. Taigi manyti, kad 1999 m. vykusios apklausos metu A. R. sirgo psichikos liga, pagrindo nėra. Kita vertus, perskaityti A. R. parodymai buvo duoti ne teismui, ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o prokurorui. Tokie jo parodymai negali būti laikomi įrodymu, o pagal BPK 276 str. 4 d. nuostatas galėjo būti perskaityti tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. A. R. parodymai kitus įrodymus, taip pat ir nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymus, tikrai patvirtina. Kolegija pažymi ir tai, kad perskaityti A. R. parodymai nepatvirtina jokių naujų bylos aplinkybių, jie patvirtina tik tas pačias aplinkybes, apie kurias parodė kiti liudytojai A. P. , I. P. , V. K. ir V. J. . Jo parodymai jokios esminės reikšmės teismo išvadoms ir nuosprendžio priėmimui neturėjo. Net ir iš viso atmetant A. R. parodymus ir jų nevertinant, tas pačias teismo išvadas patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jos pačios parodymus. Su tuo negalima sutikti. Pačią nuteistąją teismas apklausė ir jos parodymus išdėstė nuosprendyje. Taip pat išdėstė ir motyvus, dėl kurių tais parodymais nebuvo patikėta ir kokie įrodymai jos parodymus paneigia. Kolegija pažymi, kad pačios nuteistosios parodymai šioje byloje bene labiausiai prieštaringi. Tų pačių apklausų metu Y.G. kai kurias aplinkybes pripažindavo, o po to jas jau paneigdavo. Prieštaringi ir pačiame apeliaciniame skunde dėstomi nuteistosios argumentai. Skunde nurodoma, jog neįrodyta, kad nuteistoji iš viso suteikė informaciją apie A. V. kitiems asmenims 1998 m. vykusio pokalbio metu. Tačiau po to jau dėstoma, kad apeliantė nežinojo, kam bus jos suteikta informacija panaudota. Galiausiai apeliantė teigia, kad į susitikimą su V. K. buvo nuvežta per prievartą ir informaciją apie A. V. ji suteikė V. K. jai grasinant ginklu. Prašo pripažinti, kad tai ji padarė veikdama būtinojo reikalingumo situacijoje. Tas pats pasakytina ir apie nuteistosios parodymus. Teisme Y.G. parodė, kad nurodomu laikotarpiu tikrai gyveno Vilniuje ir vertėsi prostitucija. Pažinojo A. V. , kuriam tris kartus teikė intymias paslaugas, vieną kartą buvo pas jį namuose, bute Fabijoniškėse. Susitikimų metu A. V. jai pasakojo, kad užsiima baldų gamyba, nuolat jai gyrėsi, kad jis turtingas ir yra milijonierius. Tuo metu ji gerai pažinojo nuteistuosius A. P. , I. P. ir A. R. , jų santykiai buvo draugiški, ji yra buvusi pas juos svečiuose. Jie jos klausinėdavo, ar ji pažįsta kokius nors turtingus žmones. 1998 m. pradžioje pas ją į nuomojamą butą į svečius atėjo A. P. . Jie kartu gėrė ir A. P. vėl ėmė klausinėti apie jos pažįstamus žmones. Ji atsakė, kad pažįsta. Vėliau į jos butą dar atėjo I. P. , A. R. į butą užėjęs nebuvo. I. P. jai pasakė, kad su ja nori pakalbėti kažkoks žmogus. Jie kartu nuvažiavo prie ,,Žalgirio“ stadiono. Į automobilį, kuriame sėdėjo ji, įlipo du nepažįstami vyrai, įrėmė jai į galvą pistoletą ir liepė viską pasakoti apie tą jos paminėtą turtingą žmogų. Adreso ji nežinojo, todėl pati parodė vietą, kur gyveno A. V. . Tuo metu ji negalėjo pasielgti kitaip, nes jos gyvybei grėsė pavojus. Vienam iš tų vyrų, kaip paaiškėjo – V. K. , papasakojo viską, kas jai apie A. V. buvo žinoma, kad jis turtingas žmogus, kad užsiima baldų gamyba ir kita. Tačiau ji tikrai nesiūlė A. V. apiplėšti ar pagrobti, taip pat nedavė patarimų išpirkos reikalauti iš A. V. motinos. Nebuvo jokios kalbos ir apie tai, kad už pateiktą informaciją jai bus atsilyginta. Jau vėliau susitikus su I. P. , šis pasakė, kad A. V. nėra toks turtingas, kaip ji pasakojo. 1998 m. kovo mėn. ji išvažiavo gyventi į Ukrainą. Apklausos teisme metu kai kurias aplinkybes Y.G. nurodė prieštaringai. Ji parodė, kad nežinojo, jog A. P. , I. P. ir A. R. yra nusikalstamo susivienijimo nariai. Tačiau tos pačios apklausos metu pati parodė, kad žinojo, kuo šie asmenys užsiima. Nuteistoji pripažino, kad ant A. V. tuo metu buvo supykusi, tačiau parodė, kad neprisimena to pykčio priežasčių. Nors ir paneigusi, kad informaciją apie A. V. suteikė A. P. bei I. P. , tačiau pati parodė, kad jų prašoma jiems apie A. V. ir jo turtinę padėtį pasakojo. Parodžiusi, kad nežinojo, kam bus panaudota jos informacija, suteikta V. K. , tos pačios apklausos metu ji pripažino, kad apie tai nujautė, nors ir nežinojo, koks bus padarytas nusikaltimas. Taigi ir iš teisme duotų nuteistosios parodymų matosi, kad daugelį teismo nustatytų bylos aplinkybių ji pripažįsta pati. Iš bylos matosi, kad tokius parodymus Y.G. davė ne visų apklausų metu, o ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo nurodžiusi aplinkybes, prieštaraujančias jos vėlesniems parodymams. Teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 16 d. prokurorui M.Jancevičiui duoti parodymai (t.1, b.l. 56-59). Tuomet apklausta įtariamąja, Y.G. iš dalies prisipažino kalta. Ji neprisipažino, kad organizavo nusikaltimus prieš A. V. , tačiau prisipažino, kad prašoma I. P. ir A. P. , suteikė jiems duomenis apie nukentėjusįjį. Be kitų aplinkybių, kurias patvirtino ir teisme, tos apklausos metu Y.G. parodė, kad apie kitų nuteistųjų planus pagrobti A. V. turtą ji suprato. Kai A. P. , I. P. ir A. R. jos nuolat klausinėjo apie jos turtingus ,,klientus“, ji suprato, kad jai papasakojus, prieš tuos asmenis bus padaryti nusikaltimai, kaip ji suprato, - vagystės. Tą patį ji suprato ir pasakodama A. P. ir I. P. apie A. V. jos bute vykusio pokalbio metu. Tas pačias aplinkybes ji papasakojo ir kitiems dviems vyrams susitikimo prie ,,Žalgiris“ stadiono metu. Nuteistoji parodė, kad vienas iš tų vyrų (kaip paaiškėjo – V. K. ) pistoletu jai pagrasino jau pokalbio pabaigoje. Teisme nuteistoji paaiškino, kad šie prokurorui duoti jos parodymai neteisingi, nes tos apklausos metu ji buvo pavargusi, nemiegojusi, be to buvo šoke po jos sulaikymo. Tokius jos argumentus teismas pagrįstai atmetė. Apeliantė pati pripažino, kad nurodytos apklausos metu dalyvavo jos advokatas ir joks spaudimas jai nebuvo daromas. Nors ir apklausta praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, nuteistoji negalėjo būti tokioje streso būklėje, dėl kurios būtų nesupratusi, ką pasakojo prokurorui. Be to, jos nurodytų ir protokole užfiksuotų aplinkybių net ir nebuvo įmanoma išsigalvoti. Iš tos apklausos protokolo turinio matosi, kad Y.G. faktiškai pripažino padėjusi padaryti nusikaltimus prieš A. V. , o nesutiko tik su jai pareikštais įtarimais dėl tų nusikaltimų organizavimo.

Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismas įrodymus šioje byloje įvertino tinkamai, o teismo išvados yra pagrįstos ne prielaidomis, bet ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visuma. Šioje nutartyje jau buvo aptarti nukentėjusiojo, visų liudytojų ir pačios nuteistosios parodymai ir išdėstytas jų įvertinimas. Tų parodymų ir kitų ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Y.G. padarė tokias nusikalstamas veikas ir tokiu būdu, kurie išdėstyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Įrodyta, kad Y.G. suprato, jog A. P. , I. P. , A. R. ir kiti asmenys jos specialia klausinėjo ir prašė informacijos apie turtingus asmenis, turėdami tikslą nusikalstame būdu užvaldyti jų turtą. Tą patį ji suprato ir papasakodama A. P. , I. P. ir V. K. apie jos pažįstamą verslininką A. V. . Įrodyta ir tai, kad šiems asmenims nuteistoji suteikė visą jai žinomą informaciją apie A. V. turtinę padėtį. Pasinaudoję šia informacija, jau nurodyti kiti, nusikalstamam susivienijimui priklausę asmenys padarė didelės vertės A. V. turto plėšimą ir prievartavo jo turtą panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Įrodyta, ir tai pripažįsta pati nuteistoji, kad informaciją apie A. V. A. P. ir I. P. ji suteikė savo noru ir prieš ją nenaudojant jokios prievartos. Taip pat įrodyta, kad po to tą pačią informaciją ji suteikė ir V. K. . Ir tuo metu tai ji padarė savo noru. Liudytojų V. K. ir I. P. parodymai paneigė apeliantės versiją, kad apie A. V. nuteistoji pasakojo jai grasinant pistoletu, nes ginklą V. K. jai pademonstravo tik pokalbiui pasibaigus ir tai patvirtina netgi pačios Y.G. perskaityti ankstesni parodymai. Įrodyta ir tai, kad nuteistoji suprato, kokio pobūdžio bus padarytos nusikalstamos veikos. V. K. jai pasakė, kad A. V. nebus nužudytas, tačiau patvirtino, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas ir bus užvaldytas jo turtas. V. K. ir V.J. parodymai patvirtina ir tai, kad pati nuteistoji pokalbio su V. K. metu ne tik suteikė informaciją apie nukentėjusįjį, bet ir pati davė patarimų, kaip būtų galima užvaldyti A. V. turtą ir kad jį pagrobus išpirkos reikėtų reikalauti iš A. V. motinos. Negalima atmesti galimybės, kad nuteistajai ir A. V. nutraukus tarpusavio santykius, Y.G. galėjo dėl kokių nors asmeninių priežasčių ant nukentėjusiojo pykti. Tačiau byloje įrodyta ir tai, kad informaciją apie nukentėjusįjį savo bendrininkams ji teikė taip pat dėl savanaudiškų paskatų, su V. K. buvo aptariamas piniginio atlyginimo už suteiktą informaciją klausimas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji dar nurodo, kad iš nuosprendžio dėstomų motyvų ,,neišplaukia jos tyčinė kaltė, numatyta BK 125 str. sudėtyje“. Dar nurodo, kad liudytojai byloje turi būti nesuinteresuoti bylos baigtimi ir to reikalauja BPK 61 str. nuostatos. Šie apeliantės argumentai nesuprantami. BPK 61 str. nustato advokato arba jo padėjėjo nušalinimo pagrindus ir tvarką, o BK 125 str. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės paslapties atskleidimą. Abu šie įstatymai su šia byla neturi jokio ryšio. Tuo tarpu apie įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų įvertinimą, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir apeliantės argumentai atmesti. Galima manyti, kad apeliantė savo skunde dėsto apie jos veikos subjektyviąją pusę, tačiau šioje dalyje teismo išvados taip pat atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas padarė teisingą išvadą, kad suteikdama informaciją apie nukentėjusįjį ir suprasdama, kad ta informacija pasinaudoję kiti asmenys padarys plėšimą arba turto prievartavimą, taip pat duodama patarimų kaip reikia tuos nusikaltimus padaryti, nuteistoji veikė tiesiogine tyčia.

Vertindamas ir kvalifikuodamas nuteistosios nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. BK 24 str. 1 d. bendrininkavimą apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatymu nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Šio BK straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad padėjėjas yra nusikalstamos veikos bendrininkas, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus arba nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. BK 26 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šioje byloje Y.G. buvo kaltinama ne tik padėjimu padaryti nusikaltimus prieš A. V. , bet ir kitų asmenų kurstymu padaryti šiuos nusikaltimus. Teismas kurstytojos vaidmenį Y.G. iš kaltinimo pašalino, tačiau teisingai įvertino jos nusikalstamas veikas kaip padėjimą nusikaltimus padaryti kitiems bendrininkams. Nuteistosios patarimai, o ypač jos suteikta informacija apie nukentėjusįjį, suteikė galimybę kitiems nusikaltimo bendrininkams nusikaltimus suplanuoti ir juos įvykdyti, todėl jos veika buvo būtina kitų bendrininkų neteisėtų veikų sąlyga. Y.G. žinojo, kad A. V. turtas bus užvaldytas panaudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, taip pat žinojo, kad bus užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, nes specialiai suteikė informaciją apie, jos įsitikinimu, labai turtingą asmenį. Todėl tarp jos, kitų bendrininkų veiksmų ir bendrų pasekmių buvo priežastinis ryšys, o kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas apėmė ir nuteistosios tyčia. Todėl Y.G. pagrįstai pripažinta kalta padėjusi padaryti plėšimą pagrobiant didelės vertės svetimą turtą ir turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. Vadovaudamasis BK 3 str. nuostatomis apie baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiką, tas nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d., o taip pat pagal BK 24 str. 6 d. ir 181 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl padaryto esminio BPK normų pažeidimo kolegija irgi atmeta. Apeliantė kaltina šališkumu prokurorą J.Laucių. Ji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 26 d. šis prokuroras, nedalyvaujant gynėjui, reikalavo, kad ji prisipažintų ir gąsdino, kad priešingu atveju jai teks pasigailėti. Kitą dieną vykusios apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, prokuroras neteisingai užrašė jos parodymus, o po to juos perrašęs vėl pagrasino jai didele bausme. Dėl tokių prokuroro veiksmų ji rašė skundus, reiškė prokurorui nušalinimus, bet tie jos pareiškimai buvo atmesti. Išnagrinėjusi šią bylą kolegija jokių duomenų apie prokuroro šališkumą ar kokius nors jo neteisėtus procesinius veiksmus nenustatė. Su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pats prokuroras J.Laucius. Iš bylos matosi, kad Y.G. prokurorui J.Lauciui nušalinimus visada tuo pačiu jau paminėtu pagrindu jau reiškė ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme. Jos pareikšti nušalinimai jau buvo išnagrinėti ir atmesti ikiteisminio tyrimo teisėjo, apylinkės teismo pirmininko ir apygardos teismo nutartimis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija irgi priėmė nutartį nuteistosios pareiškimą dėl prokuroro nušalinimo atmesti. Ši nutartis pridėta prie bylos, todėl tokio sprendimo priėmimo motyvų dar kartą kartoti nėra reikalo. Kolegija tik pažymi, kad nuosprendis buvo grindžiamas perskaitytais ankstesniais nuteistosios parodymais, kurie buvo duoti ne apeliantės nurodytam prokurorui J.Lauciui, o visai kitam prokurorui. Ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugsėjo 16 d. Y.G. įtariamąja apklausė prokuroras M.Jancevičius. Būtent šios apklausos metu nuteistoji iš dalies prisipažino kalta. Vėliau teisme tai ji aiškino savo nuovargiu ir kitomis aplinkybėmis, kurios jau buvo aptartos ir nuteistosios argumentai atmesti. Tuo tarpu 2005 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu nuteistoji parodymus pakeitė, kalta neprisipažino, prokuroro J.Lauciaus surašytame apklausos protokole Y.G. parodymai iš esmės atitinka jos parodymus, duotus teisme. Tai dar kartą patvirtina pareiškimų dėl šio prokuroro nušalinimo nepagrįstumą. Apeliantė dar nurodo, kad skiriant jai suėmimą bei pratęsiant suėmimo terminus prokuroras pabrėždavo jos slapstymąsi nuo teisėsaugos organų, tuo tarpu kaltinamajame akte ir teisme šio kaltinimo buvo atsisakyta. Tokie argumentai irgi visiškai nepagrįsti. Byloje tikrai yra duomenų, kad Y.G. buvo pasislėpusi nuo ikiteisminio tyrimo ir buvo paskelbta jos paieška. Ši aplinkybė tikrai buvo pagrindu paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Tačiau tai nebuvo joks kaltinimas ir apie tai neturėjo būti nurodoma nei kaltinamajame akte, nei nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Jokių kitų, o juo labiau esminių BPK normų pažeidimų šioje byloje kolegija taip pat nenustatė.

Skiriant bausmę, teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų taip pat nepažeidė. Jokių Y.G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Aptariant nuteistosios asmenybę, teismas į apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes jau atsižvelgė. Nuosprendžio įžanginėje dalyje pažymėta, kad Y.G. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šioje ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyse konstatuota, kad ankstesnis nuteistosios teistumas jau išnykęs, be to, po padarytų nusikaltimų praėjo jau daug laiko, o Y.G. naujų nusikaltimų nepadarė. Tačiau tuo pat metu teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Abu Y.G. padaryti nusikaltimai yra sunkūs. Nukentėjusiajam buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Nors nuteistoji nebuvo nusikaltimų vykdytoja, o tik padėjėja, jos vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme vis tiek negali būti vertinamas antraeiliu. Visų kitų nusikaltimo bendrininkų neteisėti veiksmai nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu buvo padaryti tik po to, kai nuteistoji suteikė apie nukentėjusįjį visą būtiną informaciją ir davė patarimų savo bendrininkams. Pagal abu baudžiamuosius įstatymus teismas paskyrė nuteistajai bausmes, kurios artimos tų įstatymų sankcijų žemutinėms riboms. Galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, šios bausmės negali būti laikomos per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

nuteistosios Y.G. apeliacinį skundą atmesti.