Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti nutartį, kuria pripažinti, kad J. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas: 2020-01-15 nežymų savo artimo giminaičio sužalojimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama ribotai pakaltinama, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)); 2020-01-23 nežymų savo artimo giminaičio sužalojimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama ribotai pakaltinama ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)); 2020-03-08 nežymų savo artimo giminaičio sužalojimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama ribotai pakaltinama ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)); įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą; J. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus priverstinį gydymą, panaikinti; priteisti iš J. K. 33,58 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai; daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - medinį kočėlą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK (kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-03), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, pridėtą voke prie bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

4.1. Nurodo, kad, nors teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir nustatė, kad J. K. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ji vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama ribotai pakaltinama ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Taigi, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra aišku, kurią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ji padarė būdama ribotai pakaltinama ir koks yra teismo sprendimas dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. jai inkriminuojamų veikų padarymo metu konstatuota: lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (įgimta silpnaprotystė). J. K. galėjo suprasti jai inkriminuojamų veikų esmę, tačiau dėl žemo streso bei frustacijos slenksčio, blogos impulsų kontrolės, riboto sugebėjimo numatyti savo veiksmų atokiąsias pasekmes, ypač jai subjektyviai emociškai reikšmingose situacijose jos gebėjimas savo veiksmus valdyti šių jai inkriminuojamų veikų padarymo metu buvo apsunkintas, t. y. ji negalėjo visiškai jų valdyti (kaip tai apibrėžiama BK 18 straipsnio formuluotėje). Pagal BK 18 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

4.3. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 392-406 straipsniai. Sistemiškai vertinant BPK normas, atsižvelgiant į BK 18 straipsnio nuostatas, byla, kurioje yra ekspertizės išvada, nustatanti, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo būdamas riboto pakaltinamumo būsenos, teisme nagrinėjama bendra BPK V dalyje numatyta tvarka ir tik po kaltinamojo paskutinio žodžio teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį, gali priimti BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus. Jeigu teismas priima sprendimą taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, priverčiamąsias medicinos priemones, priimą nutartį BPK 403 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tesimas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių, t. y. atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę,- jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas ribotai pakaltinamas, BK 18 straipsnyje nurodytu atveju. Taigi šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje - 3 veikos, ir pripažinęs, jog ji veikas padarė būdama ribotai pakaltinama, nusprendęs ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, privalėjo priimti ne nuosprendį, bet nutartį. Teismų sprendimai yra teisėti, jeigu jie priimti ir surašyti laikantis baudžiamojo proceso bei kitų teisės normų, o teisėtumo trūkumų turintys teismų sprendimai turi būti panaikinti.

5. Teismo posėdyje prokurorė, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė J. K. teigė visą pripažįstanti, nukentėjusioji S. K. nurodė viską atleidžianti.