Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-112/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2K-112/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01792-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vladislovas Ranonis, Vytautas Piesliakas (pran.)
Nuteistasis
S. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-112/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01792-2008-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.; 2.1.7.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. S. turto užvaldymas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Ž. D. turto užvaldymas) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. S. turto užvaldymas) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Z. A. (Z. A.) turto užvaldymas) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. S. turto užvaldymas) ir 300 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu, paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtosios bausmės pridėta visa Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir nuteistajam S. T. paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. T. priteista 36 000 Lt S. S., 38 000 Lt Ž. D. 30 500 Lt D. S. ir 21 050 Lt Z. A. turtinei žalai atlyginti.

Automobilis „Ford Focus C-Max“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas draudimo kompanijai SIXT.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendis pakeistas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, S. T. paskirtos bausmės už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą apėmimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Ž. D. turto užvaldymas) ir paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta trijų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. S. turto užvaldymas) ir 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. T. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas septyniems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Automobilis „Ford Focus C-Max“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), gražintas bendrovei „Centraal Beheer Achema“. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad, panaudodamas suklastotą dokumentą, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Jis 2008 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės automobilių turguje, prisistatydamas kito asmens – S. S. vardu ir pateikdamas negaliojantį piliečio pasą su šio asmens duomenimis, nutylėdamas, kad automobilis „Ford C-Max“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) yra pagrobtas ir suklastotas šios transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 013970601, panaudodamas šį žinomai netikrą registracijos liudijimą, surašė automobilio pirkimo-pardavimo raštelį, kuriame pasirašė kaip S. S., taip suklaidino nukentėjusiąją S. S. ir pardavė jai šį automobilį už 36 000 Lt. Taip S. T. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės S. S. priklausantį turtą - 36 000 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d., Tauragėje, prie UAB „Techninių apžiūrų centro“, vengdamas atskleisti savo tapatybę bei pateikti savo asmens dokumentus, nutylėdamas, kad automobilis „Audi A8“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pagrobtas, suklaidino nukentėjusįjį Ž. D. ir pardavė jam minėtą automobilį už 38 000 Lt. Taip S. T. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Ž. D. priklausantį turtą – 38 000 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., Utenoje, automobilių turguje, prisistatęs kito asmens – E. V. vardu ir parašydamas raštelį dėl rankpinigių panaudojo šio asmens dokumentus, nutylėdamas, kad automobilis „Audi A6“ (valstybinis numeris 3919 XP 71) yra pagrobtas ir pakeistas jo identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), suklaidino nukentėjusįjį D. S. ir už šį automobilį kaip rankpinigius apgaule įgijo D. S. priklausančius pinigus – 400 Lt. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo 10 d., apie 18.00 val., Panevėžyje, degalinės „Neste“ aikštelėje, pardavė pagrobtą minėtą automobilį su suklastotu identifikaciniu numeriu ir taip apgaule iš D. S. įgijo likusius pinigus - 30 100 Lt. Taip S. T. apgaule savo naudai įgijo D. S. priklausantį turtą – iš viso 30 500 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., Utenoje, automobilių turguje, vengdamas atskleisti savo tapatybę bei pateikti savo asmens dokumentus, nutylėdamas, kad automobilis „VW Passat“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) yra pagrobtas bei pakeistas šio automobilio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), suklaidino nukentėjusįjį Z. A. ir pardavė jam šį automobilį už 21 000 Lt. Taip S. T. apgaule savo naudai įgijo Z. A. priklausantį turtą – 21 000 Lt.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti: jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl D. S. priklausančio turto užvaldymo apgaulės būdu ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl Z. A. priklausančio turto užvaldymo apgaulės būdu. Už likusias nusikalstamas veikas teismo paskirtas bausmes palikti nepakeistas.

Kasatorius nurodo, kad dėl minėtų nusikaltimų yra nuteistas nepagrįstai. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neišsamiai ištyrė įrodymus, neteisingai juos įvertino bei pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimus.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis prisipažino pardavęs automobilį „Ford C Max“ Tauragės turguje S. S.. Kito asmens - S. S. pasu, kuriame buvo nuotrauka, panaši į jo, S. T. pasinaudojo dėl to, kad savo asmens dokumentų neturėjo. Jis nežinojo, kad parduodamas automobilis vogtas, jį pats pirko pigiau Tauragėje. Kasatorius pirko ir daugiau automobilių, todėl pardavėjo neprisimena. 2008 m. rugpjūčio 30 d. Tauragėje už 38 000 Lt jis pardavė automobilį „Audi A8“, kurį pats pirko Prancūzijoje, ir kad šis automobilis vogtas taip pat nežinojo. Pirkėjui prisistatė savo vardu ir perdavė automobilio techninį pasą. 2008 m. rugsėjo 7 d. Panevėžyje ir 2008 m. rugsėjo 28 d. Utenoje jokių automobilių jis nepardavė. Šiuo laikotarpiu kasatorius buvo Prancūzijoje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog nebuvo atlikta DNR ir viršutinio pluošto dalelyčių lyginamoji analizė. Parodymas atpažinti atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai, nes Z. A. ir D. S. pirminiuose parodymuose apibūdinta automobilius pardavusio asmens išvaizda visiškai neatitinka kasatoriaus išvaizdos bei ūgio. Šie parodymai iš esmės skiriasi nuo paskutinių minėtų asmenų parodymų, tačiau teismai šią aplinkybę ignoravo. Nukentėjusieji buvo suinteresuoti rasti kaltininką, nes tik tokiu atveju pagal įstatymą jie gautų draudimo išmoką. Kasatorius pateikė prašymą atlikti rankpinigių raštelio grafologinę ekspertizę (automobilio „Audi A 6“ pardavimas D. S.), nes šis raštelis surašytas ne kasatoriaus ranka, tačiau teismas šį prašymą be pagrindo atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nėra vaizdo įrašo iš „Neste“ benzino kolonėlės Panevėžyje, kurioje filmuojama visą parą, neišnagrinėtos telefoninių pokalbių išklotinės, nėra automobilio sienos kirtimo duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kasatorius teigia, kad jo kaltė dėl D. S. ir Z. A. priklausančio turto užvaldymo apgaulės būdu neįrodyta, o baudžiamoji byla dėl šių nusikaltimų sufabrikuota. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Šioje byloje teismo išvadų dėl kasatoriaus kaltės padarius minėtus nusikaltimus nepatvirtina jokie bylos objektyvūs ir neginčijami įrodymai (duomenys), todėl ši nuosprendžio dalis pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimu. Teismo atliktas įrodymų vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimą ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatoriaus nuomone, nurodyti BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl D. S. ir Z. A. priklausančio turto užvaldymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad visos bylos aplinkybės teismo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Nepagrįstas ir deklaratyvus kasatoriaus teiginys dėl BPK 301 straipsnio pažeidimo, nes teismas nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kuriuos išnagrinėjo teisiamajame posėdyje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent S. T. pardavė vogtus automobilius nukentėjusiems Z. A. ir D. S. Nukentėjusieji atpažino S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, o atpažinimai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų. S. T. vengė atskleisti savo tapatybę, t. y. nukentėjusiesiems S. S. ir D. S. prisistatė netikra pavarde bei vardu, o Ž. D. ir Z. A. vengė pateikti savo tapatybę galinčius patvirtinti dokumentus. Be to, visais atvejais S. T. automobilius pardavė tada, kai nebuvo galima jų įregistruoti valstybinėje įmonėje „Regitra". Byloje nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent S. T. suklaidindavo pirkėjus dėl savo tapatybės bei sudarė tokias sąlygas, kad automobilis butų perduotas tada, kai neįmanoma išsiaiškinti, ar pardavėjas tikrai parduoda jam priklausantį daiktą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius žinojo, jog pardavinėjo pagrobtus automobilius.

Prokuroro nuomone, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo atmetė nuteistojo prašymą atlikti DNR, rašysenos ekspertizę, neišreikalavo vaizdo įrašo iš degalinės „Neste" Panevėžyje bei negavo duomenų, kad automobiliai būtų kirtę valstybės sieną. Šie prašymai teismo buvo atmesti, nes rašysenos ekspertizė byloje atlikta, o DNR ekspertizės atlikti neįmanoma, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti kvapų pavyzdžiai. Vaizdo įrašas nėra saugomas tokį ilgą laiką, o automobilių valstybės sienos kirtimo duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų S. T. kaltės, todėl teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Atmestini ir nuteistojo S. T. kasacinio skundo teiginiai, kad buvo pažeistas nekaltumo principas, nes teismas, kaip teigia kasatorius, nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo, t. y. BPK nustatyta tvarka, ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai būtų buvę neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistojo skundą ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą BK 63 straipsnio pažeidimą bendrinant paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl S. T. paskirtą bausmę sušvelnino. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuose atsakyta į visus esminius S. T. apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jiems nepritariama. Išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes teismas patvirtino tai, kas iš esmės nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, - S. T. pagrįstai nuteistas už visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų sprendimais, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Be to, S. T. kasacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamai įvertintų įrodymų ir išvadų grindimo prielaidomis, turėtų būti palikti nenagrinėti, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme padaryta nebuvo, baudžiamasis įstatymas S. T. pritaikytas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusysis Z. A. prašo nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl vertintini kaip vengimas atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas. S. T. kaltė yra neginčijamai nustatyta abiejų instancijų teismų ir visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo Z. A. parodymais, bet ir kita rašytine bylos medžiaga.

Atsiliepime teigiama, kad parduodamas automobilį nukentėjusiajam Z. A., S. T. neprisistatė, vengė pasakyti savo vardą, pavardę ar pateikti kokius nors asmens duomenis, nesudarė su juo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Jis taip pat elgėsi ir su kitais nukentėjusiaisiais t. y. žinodamas, kad parduoda vogtus automobilius, jis suklaidindavo pirkėjus dėl savo tapatybės bei sudarydavo tokias sąlygas, kad automobilis būtų perduotas tuo metu, kai neįmanoma išsiaiškinti, ar pardavėjas iš tikrųjų parduoda jam priklausantį daiktą. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tokie S. T. veiksmai rodo, jog jis žinojo, kad pardavinėja pagrobtus automobilius. Tokia teismų išvada yra pagrįsta šiais byloje surinktais įrodymais: 2008 m. rugsėjo 30 d. valstybės įmonės „Regitra" Vilniaus filialo pranešimu (T. 2 b. 1. 135), 2008 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(7982)-ISI-7736 (T. 2, b. l. 151-152). Be to, nustatyta, kad Z. A. parduotas automobilis „VW Passat" buvo pagrobtas 2008 m. rugsėjo 10 d. iš (duomenys neskelbtini), Marupe, Rygos raj. (T. 2, b. l. 153, 161, 162, 163, 166, 167) ir yra grąžintas teisėtam savininkui.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusysis S. T. apkalbėjo. Apie tai, kad galėtų atpažinti automobilį pardavusį asmenį, Z. A. nurodė dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. 1. 139-140). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti metu jis neabejodamas atpažino S. T. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį ir išsamiai nurodė, pagal kokius bruožus jį atpažino (T. 3, b. 1. 7-8, 59-60), be to, atpažino jį ir teisme (T. 4, b. 1. 64). Taigi, viso proceso metu nukentėjusiojo Z. A. parodymai nesiskyrė, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. S. T. atpažino ir su nukentėjusiuoju buvęs jo pusbrolis O. R.. Iki nusikaltimo padarymo momento Z. A. nuteistojo nepažinojo, jį pamatė pirmą kartą gyvenime, jų nesiejo jokie santykiai, todėl neturėjo jokio pagrindo jo apkalbėti.

Nukentėjusysis nurodo, kad S. T. kaltė apgaule užvaldžius svetimą turtą (parduodant automobilį „VW Passat") yra visiškai įrodyta tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos tesimuose ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. S. ir Z. A. turto užvaldymo apgaule)

Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, faktines bylos aplinkybes nustatė patikrinęs ir įvertinęs nukentėjusiųjų S. S., Ž. D., D. S. Z. A., liudytojų A. D., E. S., E. P., P. L. parodymus, taip pat vadovavosi parodymų atpažinti protokolais, specialistų ir ekspertų išvadomis, valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo pranešimais ir kitais rašytiniais įrodymais.

Kaip vienu iš įrodymų šaltinių, pagrindžiančių kasatoriaus kaltę apgaule užvaldžius nukentėjusiųjų D. S. ir Z. A. turtą, teismas rėmėsi jų nuosekliais parodymais, kurie buvo duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau patvirtinti teisme, bei asmens parodymo atpažinti protokolais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek D. S., tiek ir Z. A. viso proceso metu tvirtino, kad automobilius jiems pardavė S. T. Jų parodymai buvo logiški, nuoseklūs, be to, iki nusikaltimo padarymo šių nukentėjusiųjų ir nuteistojo nesiejo jokie santykiai, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus versiją, kad šie asmenys jį apkalbėjo. Be to, kaip asmenį, pardavusį D. S. automobilį, S. T. pirmosios instancijos teisme atpažino ir liudytojas P. L. (T. 4, b. l. 66, 77). Parodymas atpažinti taip pat atliktas nepažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų, reglamentuojančių asmens parodymo atpažinti tvarką ir parodymo atpažinti protokolo surašymą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusieji D. S. ir Z. A. buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė ir įsidėmėjo nuteistąjį S. T., taip pat apie bruožus, pagal kuriuos galėtų jį atpažinti. D. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino S. T. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį, nurodė, kad nuteistąjį atpažino pagal apatinę veido dalį (T. 2, b. l. 50-51). Dar kartą kasatorių jis atpažino pirmosios instancijos teisme (T. 4, b. l. 64). Nukentėjusysis Z. A. taip pat atpažino S. T., kaip asmenį, pardavusį jam automobilį, ir nurodė, kad nuteistąjį atpažįstą pagal akių, nosies ir lūpų formą (T. 3, b. l. 7-8). Priešingai nei teigia kasatorius, esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų pirminių parodymų ir parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotų parodymų nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad minėto tyrimo veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimas neatitinka BPK reikalavimų, o šiuo būdu gauti duomenys, pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį teismų pripažinti įrodymais, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Išvadą, jog būtent kasatorius pardavė pagrobtus automobilius nukentėjusiems D. S. ir Z. A. teismai padarė vadovaudamiesi ne tik minėtais nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymais, bet įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, liečiančių visų keturių nusikaltimų, dėl kurių padarymo nuteistas kasatorius, braižą. Nustatyta, kad parduodamas automobilius visiems nukentėjusiems, taip pat D. S. bei Z. A., S. T. veikė pagal vienodą schemą, t. y. suklaidindavo pirkėjus dėl savo tapatybės bei sudarydavo tokias sąlygas, kad automobilis būtų perduotas tuo metu, kai neįmanoma patikrinti, ar pardavėjas iš tikrųjų parduoda jam priklausantį daiktą (dalis pardavimo veiksmų buvo atliekama savaitgaliais arba po valstybinės įmonės „Regitra“ darbo valandų). Tokie kasatoriaus veiksmai teismų pagrįstai buvo pripažinti kaip įrodantys jo tyčią parduoti būtent pagrobtus automobilius. Šie bylos duomenys (netiesioginiai įrodymai) kartu su jau aptartais įrodymais sudaro vieningą ir nuoseklią įrodomąją medžiagą bei pagrindžia S. T. kaltę pardavus pagrobtus automobilius ne tik nukentėjusiems S. S. bei Ž. D. (tą kasatorius pripažįsta), bet ir D. S. bei Z. A.

Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas išsamiai išnagrinėjo S. T. skundo argumentus, laikydamasis BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai), ir padarė tokias pat išvadas kaip ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadaryti. Tai, kad kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, nėra laikoma netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad bylos įrodymų visuma patvirtina S. T. kaltę apgaule užvaldžius nukentėjusiųjų D. S. ir Z. A. turtą, teismų nustatytos faktinės aplinkybės atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas grindžiamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl naujai faktinių aplinkybių nenustatinėja ir surinktų įrodymų nevertina. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Nuteistojo S. T. kasaciniame skunde yra teiginių, kuriais ginčijamos teismų išvados, susijusios ne vien su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet ir su tam tikrų faktų konstatavimu. Kasatorius teigia nežinojęs, kad jo parduodami automobiliai buvo vogti, nesutinka su nukentėjusiųjų D. S. ir Z. A. parodymų vertinimu, neigia, kad rankpinigių raštelis surašytas jo ranka ir nurodo, kad nusikalstamų veikų prieš šiuos asmenis padarymo metu jis buvo Prancūzijoje. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus ČiučiulkaVladislovas RanonisVytautas Piesliakas