Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-211-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-03
Bylos Nr.
II-211-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00226-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Audrius Saulėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-211–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00226-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 3 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės 2021 m. vasario 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1220-2021 (ROIK 20124684554).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės (toliau Institucija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1220-2021 V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. spalio 14 d., apie 08.31 val., Kretingos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, vienu metu ir paeiliui padarė kelis, grėsmę eismo saugumui keliančius, eismo taisyklių pažeidimus, t. y. kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo. Šiais savo veiksmais aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimo, moralės bei elgesio normų niekinimą. Chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į Kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 6, 9, 82.2, 140.4 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRN-1220-2021, ir V. B. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį, ir paskirti nuobaudą, atitinkančią minėtą administracinio nusižengimo kvalifikavimą, neskiriant administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodyta, jog neneigia, kad nutarime nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę ir galimai atliko administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK. Jis, tiek priekyje jo važiavusi transporto priemonė Kretingos gatvėje, nuo Klevų gatvės, buvo priversti važiuoti eismo juosta, skirta priešingos krypties transporto priemonių eismo srautui, nes minėtoje vietoje beveik visa gatvė buvo gausiai pristatyta automobilių ir jo valdomai transporto priemonei, atsižvelgiant į jos judėjimo kryptį, skirta eismo juosta buvo užimta. Pravažiavę Kaštonų gatvę, prieš pirmą pėsčiųjų perėja persirikiavo į savo eismo krypčiai skirtą kelią, ir už perėjos pasibaigus ištisinei juostai, įsitikinęs, kad nėra priešinga kryptimi atvažiuojančių automobilių nusprendė, nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, saugiai lenkti priekyje važiuojantį automobilį. Tačiau apvažiuodamas suprato, kad nespės tai padaryti iki pėsčiųjų perėjos, todėl pristabdė ir pamatęs, jog pėsčiųjų nėra bei iš priekio atvažiuoja kita transporto priemonė, truputį padidino greitį, siekdamas nesutrukdyti nei automobiliui, kurį lenkė, nei priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei. Aplenkęs automobilį, grįžo į savo važiavimo krypčiai skirtą eismo juostą bei toliau važiavo saugiu, leistinu greičiu, jokiais įžūliais ar kitokiais veiksmais neparodė kitiems eismo dalyviams, kad juos niekina. Nurodė, kad pradėjęs lenkti nesitikėjo, jog ką tik pravažiavus pėsčiųjų perėją, vėl bus įrengta kita pėsčiųjų perėja, tačiau nenorėdamas sutrukdyti kitiems eismo dalyviams, nusprendė manevrą pabaigti. Jis visada įjungia posūkių signalus, gali būti, jog papuolęs į situaciją, kurioje turėjo greitai apsispręsti, nevisiškai įjungė posūkių signalų įjungimo svirtelę, arba posūkis tiesiog išsijungė lenkimo metu ištiesinus vairą, tačiau tuo tikrai nenorėjo ir negalėjo įžeisti kitų eismo dalyvių ar jų suklaidinti, nes važiavimo trajektorija buvo aiški, kitokios manevro galimybės pasirinkimui tiesiog nebuvo, todėl tokiais galimais savo veiksmais (neveikimu) nieko neklaidino. Pažymėjo, jog neginčija fakto, kad lenkimą atliko neleistinoje vietoje bei tai, jog galimai ne iki galo įjungė posūkių signalų įjungimo svirtelę, tačiau tai padarė dėl neatsargumo, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Taip pat nurodyta, kad vairuodamas transporto priemonę neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius žmones, nedemonstravo savo išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, savo vairavimu negalėjo sukelti jų neigiamos reakcijos, pasipiktino ar pan. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, ir jo veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. B. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. vasario 2 d. priimtą nutarimą. Nurodė, įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Tiek V. B. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė, ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios V. B. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog važiavo ryte darbo reikalais, ta vieta kur įvyko pažeidimas, Kretingos g., eismo juosta, kuria reikia važiuoti, visada užimta stovinčiais automobiliais. Pravažiavęs perėją pamatė punktyrinę liniją, dėl to lenkė, tačiau neįvertino, kad distancija labai trumpa, ir priešais yra dar viena perėja. Nespėjo grįžti į savo juostą, pamatęs jog per perėja neina pėsčiųjų, priešais atvažiuoja kitas automobilis, priėmė sprendimą užbaigti lenkimą. Jokių chuliganiškų veiksmų neatliko, nenorėjo pastatyti savęs prieš aplinkinius. Paaiškino, jog nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, turi šeimą, augina du vaikus, vienas jų nepilnametis, darbinėms funkcijoms atlikti būtinas automobilis, netekus teisės vairuoti transporto priemones, gali netekti ir darbo.

Teismo posėdžio metu V. B. atstovas advokatas A. Saulėnas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ginčo byloje dėl padarytų KET pažeidimų nėra, tačiau nesutinka su kvalifikacija. Prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu V. B. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – vairavo chuliganiškai, turi būti nustatyta požymių visuma: 1) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) chuliganiškos paskatos. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį V. B. patrauktas nesant šio administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyvaus požymio, t. y. veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų. Argumentuojant chuliganiškų paskatų nebuvimu, skunde ginčijamas pats chuliganiško vairavimo faktas. Su šiuo skundo argumentu sutiktina ir pripažintina, kad skundžiamu nutarimu chuliganiškos paskatos, kaip veikos padarymo būdas, inkriminuotos nepagrįstai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nagrinėjamoje byloje susietas su KET 4, 6, 9, 82.2, 140.4 punktuose įtvirtintų pareigų nevykdymu. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 6 punkte - kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82.2 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 140. 4 punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Skundžiamame nutarime nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir jų buvimą patvirtinančias aplinkybes (kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo), buvo būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame tik formaliai užsiminta, jog V. B. chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į Kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius, tačiau neįvardinta, kuo objektyviai pasireiškė šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – chuliganiškos paskatos. Nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo negalima suprasti, kodėl konkrečiu atveju pažeidimą nulėmęs KET 9 punkte numatytų bendro pobūdžio pareigų ir KET 82.2, 140.4 punktuose numatytų pareigų - kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo nevykdymas laikomas padarytu būtent iš chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad V. B. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, įskaitant vairuotojus, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime ši aplinkybė abstrakčiai paminėta, nėra konkretizuota.

Iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo matyti, kad V. B. vairuojama transporto priemonė lenkia kitą transporto priemonę, nespėja grįžti į savo eismo juostą laiku, dėl ko lenkimą daro ir per pėsčiųjų perėją, lenkia per ištisinę liniją, be posūkio signalo. Pėsčiųjų perėjoje ir prie jos žmonių nebuvo, eismas buvo neintensyvus. V. B. darė lenkimą be posūkio ženklo neleistinoje vietoje, tai įrodo ir vaizdo įrašas, ir paties V. B. prisipažinimas bei paaiškinimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog V. B. būtų turėjęs motyvą ar tikslą elgtis chuliganiškai, demonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, įskaitant vairuotojus, būtų sukėlęs jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad KET 9, 82.2, 140.4 punktai buvo pažeisti dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad V. B. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatytos ir nepagrįstos chuliganiškos paskatos.

Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Vien tik transporto priemonės vairavimas ir KET taisyklių pažeidimas (kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo), bet kartu nenustačius chuliganiškas paskatas įrodančių aplinkybių, savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pasipuikuoti prieš juos ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra būtinojo inkriminuoto pažeidimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, tačiau jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį - kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo, todėl V. B. veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu V. B. prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo, nurodydamas, jog nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, turi šeimą, augina du vaikus, vienas jų nepilnametis, darbinėms funkcijoms atlikti taip pat būtinas automobilis, netekus teisės vairuoti transporto priemones, gali netekti ir darbo.

Teismas mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. B. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

V. B. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors V. B. vairuojamu automobiliu kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo, tačiau, kaip jau minėta, nei pėsčiųjų perėjoje, nei prie pėsčiųjų perėjos nebuvo nei vieno žmogaus, eismas gatvėje buvo neintensyvus, nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą V. B. baudžiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl V. B. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). V. B. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl darbo, ką įrodo (duomenys neskelbtini) pateiktas raštas, kuriame nurodyta, jog V. B. teisės vairuoti transporto priemones yra būtinos, nes V. B., kaip eksperto, pagrindinė funkcija yra užtikrinti Bendrovės turto apsaugą, organizuoti ir dalyvauti terorizmo, sabotažo ir kitų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir saugumo incidentų prevencijoje bendrovėje. Taip pat nurodyta, jog V. B. pagal kompetenciją turi operatyviai išvykti ir dalyvauti (duomenys neskelbtini) tyrimų pirminiuose veiksmuose, teisė vairuoti transporto priemones ja yra būtina. Taip pat nurodyta, jog V. B. praradus teisę vairuoti transporto priemones, atsiras grėsmė, jog Klaipėdos regione nebus operatyviai reaguojama į įvykius (duomenys neskelbtini), kas neabejotinai turės neigiamų pasekmių Bendrovės saugumo tęstinumui užtikrinti. V. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl šeiminių poreikių, augina nepilnametį vaiką. V. B. charakterizuojamas itin teigiamai. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones V. B. yra itin reikšminga. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. B. už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą bei paskyrus administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės 2021 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1220-2021 (ROIK 20124684554).

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesio terminui.

Informuoti V. B., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20124684554, įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius