Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-655-227/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2A-655-227/2010
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-0590-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
G. J.
Advokatai
Tatjana Kočegarova, Vitalija Kopūstinė

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-655-227/2010

Vygintas Mažuika Teismo proceso Nr. 2-08-3-0590-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4; 78.2.1; 121.15; 121.18;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovui R. J. ir jo atstovei advokatei Vitalijai Kopūstinei,atsakovei G. J. ir jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-828/2010 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl išlaikymo, teikto nepilnamečiams vaikams, įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. 2009-08-11 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir, sumažinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės G. J. 21 221,28 Lt skolą, kaip jo už atsakovę įvykdytą vaikų išlaikymo prievolės dalį. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2001-07-20, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir išspręstas vaikų išlaikymo klausimas. Šalys santuokoje susilaukė 5 vaikų, iš kurių 2 santuokos nutraukimo metu buvo nepilnamečiai. Ieškovas nuo 2001-07-20 iki 2002-04-24 (iki pilnametystės) vienas išlaikė šalių dukrą R. J., išlaikymo suma – 3540 Lt. Nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 (iki pilnametystės) ieškovas vienas išlaikė šalių dukrą J. J., išlaikymo suma – 22 260 Lt. Ieškovas taip pat nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 gerino vaikų gyvenimo sąlygas, remontavo gyvenamąjį būstą – (duomenys neskelbtini) , tam išleido 10 000 Lt, kuriuos pasiskolino. Šiuo laikotarpiu mokėjo komunalinius ir kitus su vaikų gyvenamuoju būstu susijusius mokesčius, jų suma – 6 642,56 Lt. Taigi viso šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2001-07-20 iki 2006-04-08 išleido 42 442,56 Lt. Atsakovė šiuo laikotarpiu vaikams išlaikymo neteikė. Kadangi išlaikyti vaikus privalėjo abu tėvai, o išlaikymą teikė jis vienas, todėl atsakovė privalo atlyginti pusę jo turėtų išlaidų vaikų išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės G. J. 8270 Lt ieškovo turėtų išlaidų vaikų išlaikymui, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2001-07-20 santuoka tarp šalių nutraukta (b.l. 39-41). Santuokos nutraukimo metu išlaikymas šalių vaikams nebuvo priteistas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvęs turtas nepadalintas. Turtas padalintas 2009-09-11 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-755/2009, kuriuo ieškovo reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą ieškovo asmenine nuosavybe atmestas, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ., kitas šalių turtas padalintas šalims po ½ dalį. Šalių vaikai : R. J. pilnametystės sulaukė 2002-04-24, J. J. – 2006-04-08.

Teismas laikė įrodyta aplinkybe, kad šalys po santuokos nutraukimo kartu bendro ūkio nevedė, atsakovė neprisidėjo prie ieškovo ir šalių vaikų bendro ūkio tvarkymo, neteikė nepilnamečiams vaikams R. J., J. J. pakankamo išlaikymo, kadangi tarp šalių buvo susitarimas, kad išlaikymą teiks vienas ieškovas, dėl ko jam atiteks šalių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovė tik trumpą laiką gyveno kartu su juo ir vaikais Uliūnų k., vėliau išsinuomojo butą Panevėžyje, nuo santuokos nutraukimo jis vienas teikė išlaikymą vaikams, nes su atsakove buvo sutarę, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas atiteks jam, dėl to jis tiek už save tiek už atsakovę vykdys vaikų išlaikymo prievolę (b.l. 79). Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, jog po santuokos nutraukimo atsakovė su jais nebegyveno, išlaikymą vaikams teikė vienas ieškovas, iš savo lėšų darė būsto remontą, kadangi dėl tokio vaikų išlaikymo būdo šalys buvo sudarę žodinį susitarimą (b.l. 80). Liudytojais civilinėje byloje Nr. 2-212-755/2009 apklausti R. J., J. J., S. B. taip pat patvirtino, kad atsakovė po santuokos nutraukimo su vaikais Uliūnų k. nebegyveno, išlaikė vaikus tik ieškovas, kuris ir darė vaikų būsto remontą (b.l. 132-133). Liudytoja R. J., J. J. anksčiau išnagrinėtoje byloje taip pat patvirtino, jog egzistavo ieškovo nurodytas susitarimas su atsakove dėl vaikų išlaikymo. Šiuos ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: 2003-01-16, 2004-04-15 pažymos apie šeimos sudėtį, kuriose nurodoma, kad atsakovė Uliūnų k. negyveno jau 2003-01-16 (b.l. 44, 45), 2004-04-27 atsakovės patvirtinimas, jog J. J. gyvena su ieškovu Uliūnų k., ir ieškovas teikia jai pilną išlaikymą (b.l. 47), 2004-07-24 paskolos sutartis 10 000 Lt sumai (b.l. 48), 2004-02-03 žemės mokesčio mokėjimo kvitai (b.l. 70-73), 2004-08-10 PVM sąskaita-faktūra už 5 vnt. langų 2352,37 Lt sumai (b.l. 131), ieškovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas (b.l. 110-130), kurie patvirtina, kad lėšas vaikų išlaikymui nurodytą laikotarpį skyrė tik ieškovas. Atsakovės paaiškinimai, liudytojos G. J. parodymai apie tai, jog atsakovė iki 2004 m. gyveno Uliūnų k. kartu su išlaikytiniais ir visą ieškovo nurodytą laikotarpį (2001-07-21 – 2006-04-08) teikė pilną išlaikymą vaikams, prieštarauja nurodytiems rašytiniams įrodymams. Teismas atsižvelgė į tai, kad liudytoja G. J. nurodytą laikotarpį mokėsi kitame mieste, dirbo užsienyje, į Lietuvą atvykdavo tik kartais, ji negyveno su broliu ir seserimis, todėl jai negali būti žinomos visos aplinkybės apie šalių ūkio tvarkymą ir vaikų išlaikymą po santuokos nutraukimo. Atsakovės pateikta sutartis dėl automobilio panaudos, fotonuotraukos apie bendrus šeimos susitikimus (b.l. 57-66), nepatvirtina, kad šalys nurodytą laikotarpį (2001-07-21 – 2006-04-08) vedė bendrą ūkį. Atsakovės ir liudytojos G. J. nurodyti paaiškinimai yra abstraktūs, jų nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys, todėl teismas juos atmetė kaip neįrodytus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo (ieškovas) nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24 bei iki 2006-04-08 vykdė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę ne tik už save bet ir už kitą skolininką (atsakovę). Prievolę už skolininką įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 1, 3 d., 6.112 str. 1 p.). Todėl ieškovui (trečiajam asmeniui atsakovės atžvilgiu) perėjo kreditorių (šalių nepilnamečių vaikų) reikalavimo teisės į atsakovę (nepilnamečių vaikų skolininkę). Šiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), terminas prasidėjo 2001-07-21, todėl ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestas. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Taigi ieškovo reikalavimo į atsakovę apimtis ribojama tiek jos dydžiu (CK 3.192 str. 2, 3 d.), tiek terminu, už kurį gali būti išieškomos išlaidos išlaikymui (CK 3.200 str.). Reikalavimas atsakovei pareikštas vaikams jau esant pilnamečiams, taigi vaikų išlaikymo prievolė jau yra pasibaigusi (CK 3.192 str. 1 d., 6.33 str. 3 d., 6.124 str.), atsakovei tenkančią vaikų išlaikymo prievolės dalį teikė ieškovas pagal šalių susitarimą (CK 6.50 str. 1 d.) – išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas ne daugiau kaip už 3 metus ne iki ieškinio pateikimo dienos (2009-08-12), kaip tiesiogiai nurodoma įstatyme, o iki vaikų pilnametystės (2002-04-24 ir 2006-04-08) (CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 3 d., 3.200 str., 6.50 str. 1, 3 d., 6.112 str. 1 p.). Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas, teismo nuomone, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai išlaikymas nebeteikiamas (CK 3.194 str. 1 d., 3.200 str.), t.y. nuo 2001-07-20. Taigi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl R. J. išlaikymo už laikotarpį nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24, dėl J. J. išlaikymo už laikotarpį nuo 2003-04-08 iki 2006-04-08 (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Sprendime nurodė, kad ieškovo teigimu R. J. išlaikymui laikotarpiu nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24 išleido 3540 Lt, atsakovė dukros išlaikymui lėšų neskyrė. R. J. šiuo laikotarpiu buvo 17 m. amžiaus, ji gyveno Panevėžio rajone, tačiau mokėsi Panevėžio m. 15-oje vidurinėje mokykloje, taigi buvo būtinos ir papildomos išlaidos kelionėms į mokyklą (b.l. 44, 46, 79). Teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyta dukters išlaikymui skirta suma yra pagrįsta ir buvo reikalinga. Ieškovo darbo užmokestis nuo 2001-07-21 iki 2002-04-24 buvo apie 636 Lt per mėnesį, atsakovės darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu buvo apie 600 Lt per mėnesį. Šalys bendrąja jungtine nuosavybe turėjo nekilnojamojo turto (žemės sklypą, namą su priklausiniais, sodo sklypą su nameliu), taip pat dar vieną išlaikytinę – J. J.. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo iš esmės vienoda, ir jos pagal įstatymą privalėjo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė už nurodytą laikotarpį privalėjo teikti 1770 Lt (3540 Lt / 2) išlaikymą.

Teismas sprendime nurodė, jog ieškovo teigimu J. J. (dabartinė pavardė – J.) išlaikymui laikotarpiu nuo 2001-07-21 iki 2006-04-08 jis išleido 22 260 Lt maistui, drabužiams, lavinimui ir kt. reikmėms, taip pat nuo 2004 m. jis už 4 000 Lt pakeitė name langus, už 4 000 Lt padarė namo vidaus patalpų remontą, 2 000 Lt ir 6 642,56 Lt išleido komunaliniams, žemės mokesčiams, namo šildymui šaltuoju sezonu. Šiuos ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai: 2004-07-24 paskolos sutartis 10 000 Lt sumai, 2004-02-03 žemės mokesčio mokėjimo kvitai, 2004-08-10 PVM sąskaita-faktūra už 5 vnt. langų 2352,37 Lt sumai, ieškovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas, civilinėje byloje Nr. 2-212-755/2009 apklaustų liudytojų S. B., R. J., J. J., J. J. parodymai. J. J. išlaikymui ieškovo už atsakovę skirtos lėšos gali būti atlyginamos tik už laikotarpį nuo 2003-04-08 iki 2006-04-08. Tokiu būdu ieškovas dėl J. J. išlaikymo turėjo šias išlaidas: 14 076 Lt (22 260 Lt/57 mėn. = 391 Lt per mėn., 391 Lt x 36 mėn. = 14 076 Lt) išlaikytinės maistui, drabužiams, lavinimui ir kt. reikmėms, 4 737 Lt išlaidų dalis išlaikytinės būstui, 6 642,56 Lt mokesčiams, kt. komunalinėms išlaidoms. Taigi visos ieškovo nurodytos išlaidos J. J. išlaikymui aptariamą laikotarpį yra 18 813 Lt. Byloje nustatyta, kad J. J. šiuo laikotarpiu buvo 15-17 m. amžiaus, ji gyveno Panevėžio rajone, tačiau mokėsi Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, taigi buvo būtinos ir papildomos išlaidos kelionėms į mokyklą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyta dukters išlaikymui skirta suma yra pagrįsta ir buvo reikalinga. Ieškovo darbo užmokesčio vidurkis nuo 2003-04-08 iki 2006-04-08 buvo apie 982 Lt per mėnesį, atsakovės darbo užmokesčio vidurkis nurodytu laikotarpiu buvo apie 756 Lt per mėnesį (apie 23 proc. mažiau nei ieškovo). Šalys bendrąja jungtine nuosavybe turėjo nekilnojamojo turto. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo kiek geresnė nei atsakovės, ir ieškovas pagal įstatymą privalėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 str. 3 d.). Teismo vertinimu ieškovo dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti 60 proc., atsakovės – 40 proc., todėl atsakovė už nurodytą laikotarpį privalėjo teikti 7502,20 Lt (18 813 Lt x 40 %) išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovė prie J. J. išlaikymo aptariamą laikotarpį (2003-04-08 – 2006-04-08) atsakovė yra prisidėjusi. Liudytoja J. J. patvirtino, kad atsakovė jos išlaikymui yra davusi 300 Lt, taip pat yra jai dovanojusi dėvėtus megztinį ir kailinukus (b.l. 80-81). Atsakovės paaiškinimai bei jos pateiktos fotografijos patvirtina, kad atsakovė išlaikytinę aptariamu laikotarpiu buvo pasiėmusi į išvykas 2003-11-30, 2004 m. liepos mėn., 2004 m. rudenį, 2005 m. vasarą (b.l. 60-62, 80). Teismo nuomone, yra pagrindas mažinti ieškovo už atsakovę turėtas 7502,20 Lt išlaidas J. J. išlaikymui ir priteisti iš atsakovės ieškovui 6500 Lt už J. J. išlaikymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. J. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė – apeliantė nurodė, kad dėl pastovaus R. J. emocinio - psichinio ir fizinio smurto buvo priversta nutraukti santuoką. Jai viena teko tvarkyti namų ūkį, atsakovas retai būdavo namuose ir mažai padėdavo. Visus komunalinius mokesčius iki 2004 metų pavasario ji mokėjo viena. Komunalinius mokesčius ieškovas pradėjo mokėti tik nuo 2005-10-08. Atsakovė pirko vaikams maistą, drabužius, mokslams reikalingas knygas ir priemones, padėjo vaikams materialiai ir kitais būdais. Atsakovė teigė, kad nors buvo išvaryta iš namo Uliūnuose, ji pastoviai rūpinosi visų vaikų mokslais, gerove, sveikata iki 2007 m. vasaros. 2004-06-17 ieškovui buvo operuota kirkšnies išvarža, ieškovė dirba ligoninėje, todėl juo rūpinosi. Teismui pateiktos nuotraukos iš bendro gyvenimo po skyrybų taip pat patvirtina, kad ji rūpinosi vaikais iki 2006 m. 2006-12-11 ji sudarė RST elektros pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos naudojimo (duomenys neskelbtini) name. Už vaikų pristatymą į mokyklą mokėti nereikėjo, nes šias išlaidas kompensuodavo mokyklos. R. J. gyvenimo sąlygų vaikams Uliūnuose negerino, gyvenimo sąlygas gerino sodų bendrijoje „Klevas“ 147 nuo 2004 m. Be to ieškovas nuomojo atsakovės prosenelio žemę ūkininkui D. S. be jos žinios ir nuo 2003-04-30 visus pinigus naudojo tik savo tikslams. Ieškovė nurodė, kad jai įsigijus butą iš paimtos 153 000 Lt paskolos (2007-06-13), ieškovas ėmė reikalauti atiduoti visą jų turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Ieškovui pateikus pareiškimą dėl jam nepriklausomo nekilnojamo turto, atsakovei teko skolintis 10 000 Lt teismų išlaidoms.

Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisė įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius 3 metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas (CK 3.200 str.), tuo pažeisdamas įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai netaikė ieškinio senaties termino, nors atsakovė pateikė tokį prašymą. Jauniausiajai dukrai pilnametystė suėjo 2006-04-08, t.y. tuo metu ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismas, tačiau į teismą su ieškiniu dėl neva jo teikto išlaikymo nepilnamečiams vaikams atgręžtinio priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesusiję su šia byla. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės ir įrodymai, jog atsakovė, nutraukus santuoką, neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo, juos vienas išlaikė ieškovas. Pirmos instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, buvo aktyvus ir savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė G. J. neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šalių vaikai J. J. (J.), R. J. ir J. J. patvirtino, kad atsakovė (jų motina) neskyrė lėšų R. J. ir J. J. išlaikymui, jas išlaikė vienas ieškovas. Byloje pateiktas 2004-04-27 notaro patvirtintas pačios atsakovės pareiškimas, kad J. J. gyvena su tėvu R. J. Uliūnų k. ir R. J. teikia jai pilną išlaikymą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo su ieškovu ir nepilnametėmis dukromis bendro ūkio nevedė. Apeliantė – atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus, jog ji po santuokos nutraukimo prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. l d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl neteisingai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų (CPK 330 str., 329 str.1d).

Šioje byloje ieškovas reiškė atgręžtinį reikalavimą, susidedantį iš dviejų dalių: reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, kaip jo už atsakovę įvykdytą vaikams prievolės dalį(1/2)teikiant 25 800Lt išlaikymo dviems nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės, kas dukroms sudaro 12 900Lt bei pusę jo turėtų 16 642,56Lt dydžio išlaidų gerinant vaikų buitines sąlygas, susidedančių iš 6 642,56Lt išlaidų už komunalinius patarnavimus, 10 000Lt- būsto pagerinimą. Ieškovas šiuos reikalavimus įvardina, kaip atgręžtinius reikalavimus

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus. Tačiau nepagrįstai sprendė, jog šis terminas skaičiuojamas ne iki ieškinio pateikimo teismui dienos(2009-08-12), kaip tiesiogiai nurodoma įstatyme, o iki vaikų pilnametystės. Taip neteisingai išaiškinęs CK 3.200 straipsnio normą, neteisingai taikė atsakovės prašymu senaties terminą. Ginčo išsprendimui(išlaikymo įsiskolinimas) teismas parinko neteisingą materialinės teisės normą ir kaip regresiniam ieškiniui taikė 10 metų senaties terminą. Be to, skundžiamu sprendimu teismas laikė įrodytu buvus susitarimui tarp šalių, kad atsakovė išlaikymo neteiks ir dėl to ieškovui atiteks šalių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas. Tai prieštarauja Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 11d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-212-755/2009 padarytai išvadai, jog ieškovas R. J. neįrodė buvus tokiam susitarimui. Pastarasis teismo sprendimas įsiteisėjęs, priimtas tarp tų pačių. Todėl jame nustatytos aplinkybės negalėjo būti įrodinėjamos iš naujo(prejudinis faktas, (CPK 182 str. 1 d.2 p).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normą- CK 3.200 str , procesinės teisės normą -CPK 182 str. išlaikymo skolos dalyje ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą(CPK 329 str.1 d, 330 str.). Todėl sprendimas naikintinas ir ginčas išsprendžiamas iš esmės(CPK 326 str. 2d).

Dėl skolos išlaikymo dalyje

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bylos šalys buvo susitarusios dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, sąlygų. Todėl ieškovo reikalavimas negali būti laikomas regresiniu reikalavimu pagal CK šeštos knygos nuostatas. Byloje keliamas ginčas dėl išlaikymo skolos atsakovei geruoju jo neteikiant Šio ginčo išsprendimui taikomos CK trečios knygos antrojo skirsnio Vaikių ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos, normos.

Lietuvos Respublikos įstatymai nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvui/motinai, su kuriuo vaikas negyvena, lieka pareiga išlaikyti savo vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikui sueis 18 metų. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai yra speciali norma, nustatanti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pasitraukė iš šeimos ir šeimos nepilnamečiai vaikai: dukra Rita, gim. 1984-04-24 ir dukra Janina, gim. 1988-04-08 iki jų pilnametystės gyveno su tėvu R. J.. Tuo atveju, jei atsakovė neteikė geruoju išlaikymo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo nuo to momento, kai atsakovė nebevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šalių dukra Rita pilnamete tapo 2002-04-24, o dukra Janina- 2006-04-08. Vadinasi, ieškovas, sutinkamai su CPK 3.200 straipsniu, turėjo teisę į vaikų išlaikymo įsiskolinimą , pareikšdamas ieškinį ne vėliau kaip: dukros Ritos atžvilgiu 2005-04-24 ir dukros Janinos atžvilgiu - 2009-04-08. Teisme jo ieškinys registruotas 2009-08-12. Vadinasi, ieškinio senaties terminas ( trijų metų) pasibaigė iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi išlaikymo dalyje senaties terminą reglamentuoja speciali teisės norma, tai šiuo atveju negali būti taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas(CK 1.125 str.1 ir 2 d). Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Esant tokiam prašymui, teismas privalo taikyti ieškinio senatį(CK 1.126 str. 2 d.) . Nustačius, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 900Lt išlaikymo skolą atmestinas dėl senaties(CK 1.131 str.1d.)

Dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo

Nepilnamečių vaikų būtinų poreikių patenkinimas neapsiriboja vien išlaidomis maistui, rūbams. Tam, kad nepilnamečiai vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, jiems turi būti suteiktos normalios sąlygos augti ir vystytis. Ieškovas šioje byloje įrodinėja, jog jis, gerindamas vaikų buitines sąlygas, iki vaikų pilnametystės turėjo 16 642,56Lt dydžio išlaidų, susidedančių iš 6 642,56Lt išlaidų už komunalinius patarnavimus, 10 000Lt- būsto pagerinimą. Pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovės. Reikalavimą įvardina, kaip atgręžtinį reikalavimą. Iš esmės ieškovas reikalauja iš atsakovės pusę išlaidų , patirtų pagerinant namą, kuris, Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio 2009-09-11 sprendimo pagrindu, lygiomis dalimis priklauso abiems šalims. Vadinasi, nurodyto pobūdžio reikalavimą ieškovas turėjo teisę reikšti ir įrodinėti padarytus name pagerinimus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-212-755/2009 , kurioje buvo nagrinėjamas jo ieškinys dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovės G. J. priešieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovo nurodyta pinigų suma negali būti laikoma išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su nepilnamečių vaikų išlaikymu, nes turtas joms neatiteko. Aptartais motyvais reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas(CPK 178 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą, naujai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.4d.). Iš ieškovo priteisiama teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p). Atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, ieškinio sumą, procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, tikslinga iš ieškovo priteisti atsakovei dalį jos turėtų atstovavimo išlaidų- 1000Lt (CPK 93 str.1d, 98 str., 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) :

1000Lt(vieną tūkstantį litų) G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų;

23Lt(dvidešimt tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(Surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) .

Grąžinti R. J. per valstybinę mokesčių inspekciją dalį žyminio mokesčio- 13Lt(tryliką litų), sumokėto žyminio mokesčio 2009-08-11 AB“Swedbank“ Aukštaitijos KAC.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas