- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-872-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00211-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. U.
- Advokatai
- Saulius Kučys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. areštu 60 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir D. U. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. U. nuteistas už tai, kad 2014-04-09 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., įsibrovė į patalpą – R. A. namą, kur iš prieangio pagrobė jos turtą – 1000 Lt vertės benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Cituoja BK 49 str. 3 d., 54 str. 2 d., 61 str. 2 d. ir 61 str. 3 d. nuostatas bei tvirtina, kad jam paskirtos arešto bausmės dydis yra pernelyg didelis, kadangi esant jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybei, jam, prieš taikant BK 64¹ str. nuostatas, turėjo būti skirtas šios bausmės rūšies vidurkis, kuris yra ne 60, o 52 paros.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirtos arešto bausmės dydžiu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei nuteistojo apeliacinį skundą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė teisingą bausmę, pagrįstai taikė ir BK 64¹ str. nuostatas.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šioje byloje skirdamas D. U. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis, apysunkis, savanaudiškas nusikaltimas), į aplinkybę, jog D. U. kelis kartus baustas administracine tvarka, įskaitant ir už svetimo turto sugadinimą bei nedidelį chuliganizmą, bei į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jam jau buvo priimtas 2014-08-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. (šiuo metu 2014-08-18 apylinkės teismo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs). Kartu teismas įvertino tai, jog nuteistasis niekur nedirbo, yra jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi) bei sunkinanti (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padaryto nusikalstimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, D. U. asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, užkertanti kelią taikyti jam BK 61 str. 4 d. nuostatas. D. U. skundžiamu nuosprendžiu skirta viena švelniausių bausmių rūšių – areštas, kurios dydis parinktas tik nežymiai viršijantis šios bausmės vidurkį. Taigi, bausmė visiškai teisinga.
Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog jam skirta pernelyg griežta arešto bausmė, vertintini tik kaip subjektyvūs nuteistojo teiginiai siekiant švelnesnės bausmės. Aiškinant BK 41 str. normą, reglamentuojančią bausmės sąvoką bei paskirtį, galima teigti, jog bausmė atlieka keletą funkcijų – bendrosios ir specialiosios prevencijos, atpildo arba nubaudimo, pataisos bei teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi, asmuo, pažeidęs įstatymo normas, sulaukia socialinio atsako į pažeidimą, todėl natūralu, jog skirta bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, asmeniui sukelia (ir privalo sukelti) tam tikrų nepatogumų, kurie jį turėtų paveikti ateityje laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl vien nuteistojo nesutikimas su jam paskirta bausme nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė D. U. skirtos bausmės klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.