- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- I-4785-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05478-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad nuo 2012-05-25 iki 2015-11-11 ne kartą buvo gydomas LAVL kamerų tipo palatose nežmoniškomis sąlygomis. Tiek kamerų tipo palatose, tiek Chirurginiame skyriuje įrengtose prausyklose nebuvo karšto vandens, duše neveikė vandens purkštuvai. Dušo patalpa netvarkinga, joje buvo pelėsis, kerpių. Tualetai įrengti be alkūnių, todėl patalpose tvyrojo blogas kvapas, atliekant gamtinius reikalus, susitepdavo rūbai, kuriuos išsiskalbti nebuvo sudarytos sąlygos. Kamerose nebuvo vėdinimo sistemų, todėl jose drėgna, buvo pelėsis, veisėsi kenkėjai, taip pat tarakonai. Kamerų tipo palatos buvo perpildytos, todėl buvo suvaržyta judėjimo laisvė.
Pareiškėjo teigimu, gydymas minėtomis sąlygomis prilygsta kankinimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 7–10) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2012-10-06 iki 2012-10-16 Chirurgijos skyriaus 5 palatoje (25,50 m², 5 lovos), nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2014-01-28 iki 2014-02-04 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2014-07-01 iki 2014-07-08 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2014-09-16 iki 2014-09-30 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2015-04-21 iki 2015-04-28 Vidaus ligų skyriaus 30 kamerų tipo palatoje (15,45 m², 8 lovos), nuo 2015-10-10 iki 2015-10-20 Chirurgijos skyriaus 5 (25,50 m², 5 lovos) ir 2 (24,92 m², 7 lovos) palatoje.
Nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, pateikti negali.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) nenustatomos ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas (redakcija nuo 2010-04-30) nustato, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis nei 5,1 m². Pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos atsižvelgiant į atvykstančių ir išvykstančių asmenų skaičių.
LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis.
Nurodė, kad LAVL Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Mano, kad minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant arba kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabiną, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šiame punkte nenustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas. Unitazo uždengimo nenustato ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010.
Remontas LAVL palatose atliekamas eilės tvarka, pagal poreikį. Visos atsiradusios neatitiktys Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams šalinamos per minimalius terminus. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Visi darbai registruojami žurnaluose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 p. reikalavimus, t. y. „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę“. Pažymi, kad karštas vanduo yra tiekiamas tik į dušines.
LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.
Nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai veikė arba neveikė neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
Kadangi pareiškėjas teise skundui paduoti pasinaudojo tik 2015-11-19, prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Atsakovės atstovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundą pateikė 2015-11-16, prašė reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos. Senaties termino eiga prasideda nuo neigiamų kalinimo sąlygų sukeltų išgyvenimų patyrimo, o ne nuo sužinojimo, kad buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių kalinimo sąlygas, reikalavimai. Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2015-11-16 ir tą pačią dieną išsiuntė paštu, taigi reikalavimui atlyginti žalą, patirtą laikotarpiu iki 2012-11-16 įskaitytinai, praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad egzistavo svarbios aplinkybės ieškinio senaties terminui atnaujinti. Asmuo turi suprasti, kad su juo elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-11-16, o laikotarpiu iki 2012-11-16 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-11-16.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti, kad buvo laikomasi Taisyklių nustatyto reguliavimo, pastebėtina, jog, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012-12-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei LAVL.
Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01, nuo 2014-01-28 iki 2014-02-04, nuo 2014-07-01 iki 2014-07-08 ir nuo 2014-09-16 iki 2014-09-30 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2015-04-21 iki 2015-04-28 – Vidaus ligų skyriaus 30 kamerų tipo palatoje (15,45 m², 8 lovos), nuo 2015-10-10 iki 2015-10-12 – Chirurgijos skyriaus 5 palatoje (25,50 m², 5 lovos), nuo 2015-10-13 iki 2015-10-20 – Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (24,92 m², 7 lovos). Kadangi atsakovės atstovė negali pateikti duomenų, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo palatoje, laikoma, kad jų buvo tiek, kiek įrengta lovų. Taigi minėtu laikotarpiu, iš viso 58 paras, minimali norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista.
Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas.
Pareiškėjo teigimu, palatose įrengtas tualetas be alkūnių, dėl to tvyrojo blogas kvapas, išsitepdavo drabužius.
Nors pareiškėjas skundžiasi tualeto įrengimu, tačiau LAVL patvirtino, kad kamerų tipo palatų sanitariniai mazgai įrengti laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.5 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų. Minėtuose teisės aktuose alkūnių įrengimas nėra reglamentuotas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl tualeto be alkūnių (kaip pažeidimo) atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl karšto vandens kamerose nebuvimo pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi, teisės aktai nenustato karšto vandens tiekimo kamerose ir šiuo atveju nėra neteisėtų LAVL veiksmų.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Kad LAVL šio reikalavimo laikomasi, patvirtina skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 74–77).
Pareiškėjo teigimu, palatose bloga ventiliacija, dėl drėgmės susidarė pelėsis. Atsakovės atstovė nurodo, kad remontas LAVL palatose atliekamas eilės tvarka, pagal poreikį. Atsiradusios neatitiktys Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams šalinamos per minimalius terminus.
Atsakovės atstovė pateikė 2011-06-13 darbų priėmimo aktą Nr. PD-592, iš kurio matyti, kad dušo patalpoje buvo atlikti sienų, lubų, remonto darbai, durų, lango, radiatoriaus, dušų grotelių ir vamzdžių dažymas, dušo lange pastatytas elektrinis ventiliatorius, palatoje Nr. 3 įrengtas papildomas šviestuvas (b. l. 122); 2014-03-26 darbų priėmimo aktą Nr. BD-531, iš kurio matyti, kad Vidaus ligų skyriuje buvo atliktas sienų, lubų, karšto vandens vamzdyno, prausyklos, dušo ir sanitarinio mazgo remonto darbai (b. l. 125); 2015-03-18 darbų priėmimo aktą Nr. BD-474, iš kurio matyti, kad buvo atlikti Vidaus ligų skyriaus koridoriaus, procedūrinio ir poilsio kambarių remonto darbai (b. l. 120–121). Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad patalpose bloga ventiliacija, drėgmė, pelėsis, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų, dušo patalpoje kenkėjų. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Visi darbai registruojami žurnaluose. Atsakovės atstovė prie skundo pridėjo 2014-01-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, sudarytą su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, iš kurios matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo vieną kartą per mėnesį atlikti LAVL patalpų priežiūrą, išsiaiškinant, ar yra buitinių kenkėjų, ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 78). Pažymėtina, kad duomenų apie netinkamą sutarties vykdymą byloje nėra. Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė 2013-07-29 leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, suteikiantį teisę LAVL teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 32). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-07-13 įsakymu Nr. V-632 patvirtintas Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykles prieš išduodamas leidimą-higienos pasą Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrina ir įvertina, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (22 punktas); jei sąlygos reikalavimų neatitinka, leidimas-higienos pasas neišduodamas (44.1 punktas); o išduotas – sustabdomas (53.1 punktas). Todėl pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių kenkėjų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Pareiškėjas nurodo, kad neveikė dušo purkštuvas. Kaip jau buvo minėta, LAVL yra išduotas 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 užsiimti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla, kuris negali būti išduodamas, jei nustatoma higienos normų pažeidimų.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 570 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.